deficitas

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Šių metų valstybės biudžeto deficitas sieks 8-9 proc., tačiau nuo kitų metų jis turėtų nuosekliai mažėti, kol po kelerių metų taps subalansuotas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, 2021-aisiais biudžeto deficitas turėtų siekti apie 5-6 procentus.  Pasak patarėjo, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas. „Deficito kontrolė yra būtina sąlyga, tikrai deficitas šiemet sieks galbūt 8-9 proc.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. Ketvirtadienį „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė žurnalistams papasakojo, kiek pinigų trūksta biudžete ir kas bus daroma, kad deficitas būtų padengtas.

Koronaviruso plitimas Lotynų Amerikoje kelia globalaus kavos deficito riziką, skelbia „Bloomberg“ agentūra. Anksčiau prognozuota, kad 2020 metais kavos paklausa pasaulyje viršys pasiūlą, bet trūkumą kompensuos sukauptos atsargos. Tačiau prasidėjusi pandemija sukėlė kavos „panišką supirkinėjimą“, dėl to neskrudintų pupelių atsargos JAV išseko iki mažiausių per penkerius metus. Maža to, koronavirusas kelia grėsmę naujo derliaus surinkimui.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Pustuštės parduotuvių lentynos su jose gulinčiomis, kartais jau pagedusiomis prekėmis, atimta galimybė atostogauti kur nori ir kaip nori bei baimė tiesiog likti alkanam. Taip sovietinės okupacijos metus Lietuvoje prisimena kalbinti ekonomistai, juos išgyvenę savo kailiu. Jie tikina, kad lyginti šiandienos su daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusia realybe – neįmanoma, nes dabar mums įprastais ekonomikos dėsniais tiesiog nesivadovauta.

Didžiajai Britanijai gresia žalumynų deficitas ir jų kainų parduotuvėse šuolis, rašo britų leidinys „The Daily Express“. Gūžinės salotos į Didžiosios Britanijos parduotuves daugiausia tiekiamos iš Pietų Ispanijos, o šį regioną užklupo netikėti šalčiai. Dėl to jau atsirado salotų deficitas, o jų didmeninės kainos pakilo 50 procentų. Salotų importuotojai ieško naujų tiekimo šaltinių, tačiau ekspertai įspėja, kad jų gali nepakakti parduotuvių lentynoms užpildyti.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus nedeficitinis, žada finansų ministras Vilius Šapoka. „Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu - iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus pasiektas be deficito“, - Seime penktadienį pristatydamas patobulintą 2017 metų valstybės biudžeto projektą, sakė V. Šapoka. Planuojamas 2017 metų valstybės biudžeto deficitas - 550,3 mln. eurų. Pasak ministro, papildomai skirti lėšų įvairioms sritims pateikta daugiau nei 1 mlrd.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausį-gegužę buvo 13,5 mln. eurų ir sudarė 0,04 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesiais, jis buvo 263,3 mln eurų arba 0,7 procentinio punkto mažesnis. Gegužės mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 161,6 mln. eurų ir sudarė 0,42 proc. prognozuojamo šių metų BVP, pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 4,311 mlrd. eurų, išlaidos – 4,245 mlrd.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

 „Sodros“ biudžeto deficitas pernai siekė 162,7 mln. eurų - 20,2 mln. eurų, arba 11 proc. mažiau nei planuota. Pernai, palyginti su 2014 metais, „Sodros“ biudžeto deficitas sumažėjo 132,4 mln. eurų, arba 45 proc., pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sodros“ pajamos pernai siekė 3,174 mlrd. eurų - 8,3 proc. (242,5 mln. eurų) daugiau nei 2014-aisiais ir daugiausia nuo 2008 metų.

Vilniaus savivaldybės planuojamos 2016-ųjų išlaidos siekia 474,2, planuojamos pajamos - 426,8 mln., dar 19,8 mln. sudaro pernai metų apyvartos lėšų likutis. Planuojamas biudžeto deficitas - 27,6 mln. eurų. Savivaldybės biudžeto projekte turtui įsigyti numatyta 73,7 mln. eurų, savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų darbo užmokesčiui - 142,3 mln. eurų. Palyginus su 2015-ųjų biudžetu, planuojamas deficitas mažėja daugiau nei per pusę: 2015-ųjų plane jis siekė 63,1 mln. eurų.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė 2016 metų valstybės biudžetui su kiek sumažintu deficitu ir suplanuotu spartesniu finansinių išteklių atsargų kaupimu ateičiai. Už tai, kad biudžetą Seimas priimtų gruodžio 10-ąją, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 10, o susilaikė 26 parlamentarai.

Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, - rašoma Europos Komisijos pranešime.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų deficitinio „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame numatytos lėšos vidutinės pensijos nuo metų pradžios padidinimui vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra pareiškusi, kad pensijas kitais metais leidžia padidinti, nes į „Sodrą“ geriau surenkamos įmokos, didėja vidutinis atlyginimas. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį - 1 proc. BVP - 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Finansų ministerija teigia, kad tvarumo rizika yra maža, bet mes manome, kad ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra vidutinė ir remiamės Europos Komisijos dokumentu, kuriuo ji įvertino Lietuvos stabilumo programą 2015 metų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad kitų metų biudžeto deficitui augant, gali būti pasiektos fiskalinės drausmės ribos. „Iš tiesų biudžetas yra sudėtingas produktas, ypač prieš rinkimus. Mes matome, kad išlieka prioritetai socialinėje srityje - tai yra gerai. Taip pat gynybos stiprinimo srityje papildomos lėšos - taip pat gerai.

 Lietuva turi sunerimti dėl didėjančio biudžeto deficito, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europo Vadovų Taryboje (EVT) patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos dėl ekonomikos skatinimo kiekvienai šaliai narei. Lietuva susilaukė EK pastabų ir rekomendacijų dėl fiskalinės drausmės ir viešųjų finansų valdymo, dėl nelanksčios darbo rinkos bei dėl pensijų reformos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo, pranešė Prezidentūra.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombovskis perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet neturėtų išaugti. Anot jo, EK prognozuoja, kad šiemet šalies deficitas bus 0,7-0,8 punkto didesnis nei šalis yra įsipareigojusi. „Visos valstybės, kurios yra pasirašiusios fiskalinės drausmės susitarimą, turi pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Lietuvos atveju tai yra, kad struktūrinio biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

 Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Iš viso sausį – gegužę į biudžetą gauta 1 mlrd. 209,2 mln. įplaukų. Tai yra 6,4 proc. (72,8 mln. Eur) daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 1,1 proc. (13,5 mln. Eur) mažiau nei planuota. Biudžeto išlaidos pirmuosius penkis mėnesius buvo 1 mlrd. 375,9 mln. Eur. Tai yra 2,2 proc. (29,1 mln.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

 Šiemet per dešimt mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto deficitas buvo beveik 0,6 milijardo litų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – spalio mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 136,7 mln. Lt (2 mlrd. 356,5 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (550,2 mln. Lt arba 159,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (187,2 mln. Lt arba 54,2 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

  Vyriausybė, šiemet suplanavusi daugiau kaip 1 mlrd. litų didesnes išlaidas nei 2013 metais, tačiau nesugebėjusi sumažinti fiskalinio deficito, galėjo pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymą, teigia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. A.Kubilius Valstybės kontrolės prašo išaiškinti, ar šiemet nebuvo pažeistas įstatymas ir ar Finansų ministerija bei Vyriausybė ėmėsi visų priemonių, pranešė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

 Nuo metų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos nuosekliai didėja, išlaidos lieka panašios, o deficitas – gerokai mažesnis už pernykštį. Sausio – liepos mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 5 mlrd. 692,5 mln. Lt (1 mlrd. 648,7 mln. €). Tai yra 2,9 proc. (162,4 mln. Lt arba 46 mln. €) daugiau nei planuota ir 7,8 proc. (413,4 mln. Lt arba 119,7mln. €) daugiau pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys.

2014 m. gegužės mėn. eksportuota prekių už 6,9 mlrd. litų, importuota – už 7,6 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,7 mlrd. litų. Per mėnesį (2014 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn.) eksportas padidėjo 0,2 procento, o importas – 1,8 procento.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos sausį – balandį toliau didėjo, o biudžeto deficitas mažėjo, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą per keturis šių metų mėnesius surinkta 3 mlrd. 63 mln. Lt įplaukų. Tai yra 7,9 proc. (223 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 3,1 proc. (93,5 mln. Lt) daugiau nei buvo planuota priimant šių metų biudžeto rodiklių įstatymą. 96,7 proc. (1 mlrd. 387,9 mln.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos metų pradžioje toliau didėjo, o išlaidos nežymiai sumažėjo. Dėl to pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas mažesnis deficitas nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą šį metų ketvirtį surinkta 2 mlrd. 210,7 mln. Lt įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 7,7 proc. (158,0 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 2,9 proc. (62,7 mln.

Vyriausybė didelių skolų slegiamai "Sodrai" suteikė iki 1,298 mlrd. litų paskolą biudžeto deficitui finansuoti. Tam ministrų kabinetas pritarė trečiadienį posėdyje. Paskola iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už nulines palūkanas suteikta iki 2024 metų gruodžio 20 dienos. "Sodra" prašo paskolinti dar 715,4 mln. litų refinansuoti iš valstybės gautas paskolas - dėl to ketinama svarstyti sausį.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Vyriausybė pirmadienį pritarė patikslintam 2014 metų „Sodros“ biudžeto projektui, kuriame numatytas dar 400 tūkst. litų mažesnis deficitas nei pradiniame projekte. „Vyriausybė pritarė biudžeto projektui, kuris labai panašus, kaip anksčiau. Ženklių pakeitimų neįvyko projekte, į Seimą eina su 1,2 mlrd. litų deficitu, kaip ir buvo planuota buvusiame projekte. Tai yra maži techniniai pataisymai, kurie nesudaro reikšmės - maždaug 400 tūkst.

Lietuvos fiskalinis deficitas kelia nerimą, nes yra arti 3 proc., teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu finansų ministras teigė, kad deficitas bus suvaldytas. „Tam, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, būtina išlaikyti žemesnį nei 3 proc. fiskalinį deficitą. Kol kas ekonominės prognozės yra pozityvios Lietuvai, tačiau 2013 metų biudžeto deficitas, pagal Europos Komisijos prognozes, yra artimas 3 proc., o tai kelia nerimą, ar jis tikrai bus suvaldytas.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, stabilesnio gyvenimo užtikrinimą žmonėms, kalbėjo, kaip suderinti finansinę drausmę su ekonomikos skatinimu ir strateginių projektų įgyvendinimu. Pasak Prezidentės, svarbiausia, kad 2014 metų valstybės biudžetas būtų euro įvedimo ir socialiai orientuotas biudžetas.

„Kitame kieme žolė visada žalesnė“ - ar šį posakį būtų galima pritaikyti ir lietuviams, kurie nusipirkti maisto produktų ar buities prekių skuba ne į vietines parduotuves, bet į Lenkiją? Tuo tarpu kaimynai ne visada džiugiai reaguoja į tokius svečius.   Apsipirkimo keliones į Lenkiją organizuojančios įmonės „Želesa“ vadovas Leonidas Fedorenko teigia, kad šie apsipirkimai šiuo metu yra itin populiarūs ir tikėtina, kad tokiais išliks ir ateityje.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2014 m. valstybės biudžeto projekto. „2014 m. biudžeto projektas atitinka Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas taisykles – ir toliau valdžios sektoriaus finansus planuojama konsoliduoti, deficitą kasmet mažinant 1 procentiniu punktu BVP, tačiau nerimą kelia 2013 metų numatomas rezultatas, kurio pagrindu ir suformuotas 2014 metų biudžetas“, – apibendrindama projekto vertinimo rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

Seimo nariai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti kitų metų "Sodros" biudžetą ir toliau dėl jo diskutuos lapkričio 26-ąją. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad 2014 metais pagrindiniai "Sodros" įmokų tarifai nesikeis: "Keičiasi tik įmokos dalies, pervedamos į pensijų kaupimo bendroves, tarifas - jis mažėja nuo 2,5 proc. iki 2 proc.". Pasak jos, kitų metų prognozuojamos "Sodros" išlaidos gali būti maždaug 0,7 proc. mažesnės, o pajamos planuojamos 0,5 proc.