darbo rinka
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „darbo rinka“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „darbo rinka“.
Ekonomistas: Rusija 2013-uosius pasitiks lėtėjančiu ekonomikos augimu
2013-ieji, panašu, bus lėtėjančio augimo laikotarpis Rusijos ekonomikai. Pagrindinė to priežastis – neužtikrintumas ir nauja iššūkių banga pasaulio rinkose. Maža vilties, kad Rusijos ekonomikai nors kiek padės augančios kapitalo investicijos. Tačiau stabilios privataus vartojimo apimtys bei žemas nedarbo lygis ir toliau stiprins šią Rytų Europos valstybę. „Danske Bank Markets“ ekonomistai kitais metais nesitiki ryškaus naftos kainų kritimo ir palieka 2013 m. Rusijos BVP prognozę ties 3,5 proc.
Valytoja su aukštuoju ir kiti Lietuvos darbdavių norai
Dovanų pakuotojas su aukštuoju išsilavinimu, saikingai alkoholį vartojanti valytoja ar vadybininkas, kuris turės dirbti vadovo darbą – su tokiais neįprastais reikalavimais susiduria ieškantieji darbo. Specialistai sako, kad vien darbo skelbimas apie bendrovę suteikia daug naudingos informacijos. Internetiniuose tinklalapiuose esančiuose darbuotojų paieškos skelbimuose neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomi kiek aukštesni ir neadekvatūs tam tikrai pozicijai reikalavimai.
Lietuvoje sparčiausiai ES mažėja jaunimo nedarbas
Lietuvoje jaunimo nedarbas toliau nuosekliai mažėja. Lietuvoje jis mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) ir per metus susitraukė 7,7 procentinio punkto.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje mažėjo 7,7 proc. punkto – nuo 32,5 iki 24,8 proc., lyginant šių metų liepos mėnesį ir 2011 m. tą patį laikotarpį.
2013-ųjų darbo rinką optimistiškiausiai vertina Lietuvos darbdaviai
Baltijos šalių darbo rinkos tyrimo duomenimis, 2013 metais personalo paklausa Baltijos šalyse išliks tokia pat didelė kaip ir šiemet. Optimistiškiausiai ir ambicingiausiai nusiteikę Lietuvos darbdaviai, konservatyviausiai - Estijos, tačiau visose trijose Baltijos šalyse tyrimo rodikliai yra panašūs ir labai artimi pernai atlikto tyrimo rezultatams.
Įmonių apklausą atliko interneto karjeros portalas - CV-Online.
Nuo 2013 m. gruodžio Didžioji Britanija įsileis bulgarus ir rumunus
Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Theresa May patvirtino, kad Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai įgis nevaržomas teises gyventi ir dirbti Britanijoje nuo 2013 metų gruodžio, skelbia BBC.
Laikini apribojimai gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje minėtų Rytų Europos šalių piliečiams buvo įvesti 2005 metais, norint apsaugoti britų darbo rinką nuo emigrantų antplūdžio iš naujųjų ES šalių.
Per savaitę darbo birža įdarbino beveik 6 tūkst. bedarbių
Šalyje lapkričio 8-ąją buvo registruota 202,1 tūkst. bedarbių - 10,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Lapkričio pradžioje bedarbių skaičiui įtakos turėjo sezono ypatumai, kai darbo biržos siųsti asmenys sugrįžta iš laikino užimtumo priemonių (pasibaigus viešųjų darbų, terminuotų darbų, verslo liudijimų ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms).
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per savaitę teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 5,8 tūkst.
Kokių darbuotojų labiausiai ieško darbdaviai?
Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos.
Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.
Vairuotojus ir statybininkus pakeitė techologijų specialistai
Antri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis, rašo „Lietuvos žinios“.
Paprastai dirbti Lietuvoje kviečiami kandidatai iš trečiųjų šalių noriai sutinka čia atvykti.
Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams.
Vėliau jį galima pratęsti, rašoma dienraštyje.
Darbo rinkoje paklausiausi pardavėjai ir vairuotojai
Lapkričio 1 d. šalyje buvo 196,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 9,75 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Teritorinių darbo biržų specialistai spalio 26-31 dienomis užimtumą suteikė 5,7 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 3,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių, pasiūlė dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse - 1,9 tūkst., iš kurių daugiausia - 32,4 proc. pradėjo mokytis, 28,2 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos įsigiję verslo liudijimus, ir 21,1 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus.
Graikijos valdžia nesutaria dėl taupymo
Graikijos valdančioji koalicija ir toliau nesutaria dėl tarptautinių kreditorių reikalaujamos darbo rinkos reformos.
Po konsultacijų su ministru pirmininku Antonis'u Samaras'u ir Demokratinės kairės partija, ir socialdemokratinė „Pasok“ antradienį liko prie savo pozicijos nepritarti reformai. Ši numato algų mažinimą, mažesnes kompensacijas bei automatišką algos didinimo panaikinimą.
REKLAMA
REKLAMA
Liberalios Darbo kodekso pataisos atgulė į stalčius
Darbo kodekso liberalizavimo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė Seimui nesutarusi su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kol kas atgulė į stalčius. Tačiau parlamente svarstomos Seimo narių grupės pateiktos Darbo kodekso pataisos, kurioms tada Trišalė taryba yra pritarusi, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.
Seimas svarsto darbo kodekso pataisas, kurių iki šiol šiame įstatyme nebuvo.
Farmacijos produktų platintojas Lietuvoje kurs naujas darbo vietas
„Tamro Baltics“, viena didžiausių farmacijos produktų platintojų Baltijos šalyse, centralizuoja finansų funkcijas Lietuvoje.
Visos Latvijos, Estijos ir Lietuvos finansinės operacijos bus atliekamos Kaune. „Tamro Baltics“ finansų direktoriaus Arūno Leonavičiaus teigimu, ši centralizacija yra puikus mūsų atliekamų finansinių paslaugų kokybės įvertinimas. Planuojama sukurti iki dešimties papildomų darbo vietų naujosioms funkcijoms atlikti.
Per savaitę pateikta 4,8 tūkst. darbo pasiūlymų
Darbo biržos duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje įregistruota 200,7 tūkst. bedarbių - 10 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Rugsėjo 28 - spalio 4 dienomis teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 8,3 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, 3,2 tūkst. pasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausia iš jų - 44,9 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus, 32,4 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,6 proc.
Verslo tyrimas: pasaulio kontekste Lietuva atrodo geriau nei Baltijos jūros regione
Bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta prasčiausiai verslo vertintose srityse – finansų ir darbo rinkose. Pagal bendrą palankumą verslui Lietuva yra tarp 36% pirmaujančių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgiant į Baltijos jūros regioną Lietuvai būtina pasitempti ir tęsti reformas.
Kokių darbuotojų reikia „Google“
Svajojate dirbti „Google“? Būkite pasiruošę įveikti itin keistų klausimų maratoną.
Kiek reikia tualetinio popieriaus ritinėlių padengti JAV valstijos Teksaso teritoriją? Kiek dulkių siurblių pasaulyje yra pagaminama per metus? Sugebėtumėte greičiau plaukti vandenyje ar sirupe? Kokį metodą naudotumėte, jeigu jums reikėtų pasverti savo galvą? Tokius ir panašius klausimus, kaip rašo abcnews.com, dažniausiai yra parengusios garsiausios pasaulio kompanijos, ieškančios sau naujų darbuotojų.
Įdarbinimo ekspertai: trūksta pagarbos žmogui, kuris ieško darbo
Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.
G. Nausėda: MMA pakėlimas iki 1500 litų dvigubai išaugintų nedarbą
Minimalios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas iki 1500 Lt, SEB banko analitikų skaičiavimais, apie du kartus išaugintų nedarbo lygį šalyje. Jis nuo dabartinių 13,3 proc. išaugtų iki 26 proc.
„Sutikime, kad nemaža dalis žmonių dirba už gerokai mažesnį nei 1500 Lt atlyginimą, todėl turi įvykti kažkas ypatingo, kad staiga atsirastų galimybė tą algą padvigubinti ar padidinti keliasdešimt procentų.
Kaip technologijos keičia mūsų darbo vietą?
Naujos technologijos kasdien pamažu keičia mūsų darbo vietas ir darbo įpročius. Tai padarė internetas, „Skype“, išmanieji telefonai. Per ateinančius dešimtį metų galime išvysti dramatiškesnių pokyčių savo darbovietėse, kurių pačių gal net nebebus.
Pasak ekspertų, iki 2025 m. bus įmanoma į biurus, atsirasiančius kaip holograma ore, patekti vienu akies mirksniu.
Iki kitų metų daugiau nei 800 mln. namų bus 1,2 mlrd. susietų elektroninių prietaisų, teigia IBM.
Darbdaviai atranda naujų įdarbinimo būdų
Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali.
Kaip Europa kovos su savo bedarbių armija?
Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus.
Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.
ES globalizacijos fondas padėjo rasti darbą 21 tūkst. darbuotojų
Antradienį priimtos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, 2011 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) padėjo rasti kitą darbą daugiau nei 21 000 darbuotojų, atleistų iš darbo dėl ekonomikos krizės ir globalizacijos padarinių.
Britanijos jaunimas užleidžia patarnavimo sektorių Rytų europiečiams
Jaunimo nedarbas Britanijoje pasiekė dar nematyt lygmenį. Viena to priežasčių – jaunų žmonių nenorėjimas dirbti srityje, kurioje negalėtų naudoti socialinių gabumų, praneša Daily Mail.
Beveik pusė iš 1000 apklaustų 16-24 metų asmenų teigė, jog jų nežavi darbas virtuvėse, viešbučiuose ar baruose. Pasak jų toks darbas būtų per daug nuobodus ir monotoniškas. Taip pat britai sakė, jog pradėję ieškoti darbo, į patarnavimo sektoriaus skelbimus nekreipia dėmesio.
Lietuviai Prancūzijoje: nemoki kalbos – liksi be darbo
Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans.
– Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.
Lietuvos bankas: šalies BVP augs 3 proc.
Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.
Su diplomu ne pagal specialybę
„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę.
Mitas apie aukštųjų absolventus, besišypsančius prekybos centrų kasose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesistebi – juk baigėsi mokslo metai.
Neįgalieji: motyvacijos daug, darbo nėra
Sveikieji be darbo, o jūs norite. Tokiais žodžiais po sunkmečio neretai pasitinkami neįgalieji, bandantys įsitvirtinti darbo rinkoje.
Įsidarbinti turint negalią lengviausia įmonėje, turinčioje specifinį statusą – neįgaliųjų socialinį. Arba tada, jei negalia nematoma plika akimi ir darbdaviui nerodomas neįgalumo pažymėjimas.
Švedijos ekonomika išlieka atspari euro zonos problemoms
Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Švedijos ekonomika išlieka atspari nuosmukiui euro zonoje.
Stipri viešųjų finansų būklė, atsparus eksporto sektorius ir palyginti sveika darbo rinka apsaugojo Švediją nuo didelio neigiamo Europos problemų poveikio, nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo.
Kovoti su nedarbo šmėkla padeda ir psichologai
Vieniems darbo praradimas prilygsta sunkiai depresijai ir pasitikėjimo savimi praradimu, o kiti ieško visų įmanomų pasiteisinimų, kad tik negrįžtų į darbo rinką. Ir vieniems, ir antriems stengiasi padėti psichologas, dirbantis Panevėžio darbo biržoje. Deja, konservatyvūs panevėžiečiai vis dar skeptiškai žiūri į tokio specialisto teikiamą pagalbą.
Gimstamumo rodikliai Vokietijoje smuko iki rekordinių žemumų
Vokietijoje gimstamumo procentas smuko iki žemiausio lygio šalies istorijoje. Gyventojų skaičius nesumažėjo tik dėl daugiau nei vidutiniškai išaugusios imigracijos, rodo pirmadienį paskelbta statistika.
Praėjusiais metais Vokietijoje gimė 663 000 gyvų kūdikių. Tai yra 15 000 arba 2,2 proc. mažiau nei 2010-aisiais ir perpus mažiaus nei 1964 metais. Tada Vokietijoje pasaulio šviesą išvydo 1,4 mln. kūdikių. Tais metais gimė daugiausiai kūdikių nuo 1946-ųjų.
Protų nutekėjimas: kitų valstybių laimė ar savo šalies mirtis?
Vienas didžiausių iššūkių po Europos Sąjungos (ES) politinės sistemos stabilizavimo išlieka užtikrinti jos valstybių narių ekonominį saugumą. Šis kriterijus svarbus ir regioniniu (regionas šiame straipsnyje suvokiamas kaip panašaus lygmens valstybių ar vietovių vienetas), ir tarptautiniu lygmenimis. Deja, susiduriama su rimta problema – su migracija ne tik regiono viduje, bet ir už jo ribų.
Kaip Rusija atrodys 2020 metais?
„Bank of America Merrill Lynch“ analitikų komanda, kuriai vadovauja Vladimiras Osakovskis, pristatė savo prognozes, kaip Rusija atrodys 2020 metais. Ekspertai aprašė pagrindines grėsmes Rusijos ekonomikai ir netgi nuspėjo, kas po aštuonerių metų bus Rusijos prezidentas, rašo Newsru.com. Truks darbo jėgos Viena didžiausių Rusijos problemų – prasta demografija. Darbo jėgos deficitas neigiamai veiks algų augimą, kompanijų išteklius ir modernizaciją.
Paklausiausia „prekė“ darbo rinkoje – tolimųjų reisų vairuotojai
Statistika rodo, kad sunkiausiai darbą susiranda nekvalifikuoti asmenys ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu, bet turintys nepaklausias, rinkai nereikalingas specialybas. Lengviausiai – kvalifikuoti paklausių specialybių darbininkai.
Šiuo metu paklausiausia specialybė – tolimųjų reisų vilkiko vairuotojai. Juos darbdaviai graibsto ir siūlo profesoriaus kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus.
R. Jasinavičius: per 20 metų praradome 1 mln. darbo vietų (papildyta 12:15)
Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities.
Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių.
Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.
Kas dešimtas darbingas žmogus – be darbo
Nors pastaruoju metu šalyje pastebimos nedarbo mažėjimo tendencijos, yra tų, kas šį faktą priskiria bedarbių emigrantų srautams į Vakarų valstybes. Kita vertus, šis skaičius nemažai priklauso ir nuo sėkmingo Darbo biržos bendradarbiavimo su darbdaviais.
Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjos Janinos Šiaulienės, šiuo metu aptarnaujama 70,5 proc. realiai veikiančios darbdavių rinkos.
Per savaitę į darbo rinką įsiliejo 8,5 tūkst. bedarbių
Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 4,5 tūkst. bedarbių, dar 4 tūkst. dalyvaus laikino užimtumo rėmimo priemonėse.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai įregistravo 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų.
Ispanijos bedarbių skaičius sumažėjo
Ispanijos bedarbių skaičius gegužę sumažėjo antrą mėnesį iš eilės, iki 4,71 mln., praneša BBC.
Remiantis šalies Darbo ministerijos duomenimis, prašymus gauti bedarbio pašalpą padavusių asmenų skaičius gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 30 tūkst. 133 asmenimis, arba 0,63 proc.
Kovą bedarbių skaičius pasiekė rekordiškai aukštą lygį - 4,75 mln.
Nedarbo lygis Ispanijoje yra aukščiausias euro zonoje ir siekia 24,3 proc.
B. Gruževskis: didelės pajamos turi būti gaunamos už profesionalumą, o ne galią
Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.
Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.
Lietuvos verslui trūksta siuvėjų
Kaune nebeliko profesionalių siuvėjų – tuo įsitikino drabužius taisančių siuvyklų tinklą įsteigusi Ina Brastavičienė. Verslininkė jau antrą mėnesį savo įmonei ieško, bet negali surasti nė vieno darbuotojo, rašo „Kauno diena“.
„Galiu įdarbinti žmones – nuolat informuoju apie tai skelbimuose, prašau Darbo biržos pagalbos, tačiau visos darbo vietos – tuščios. Tai kažkas klaikaus ir nesuvokiamo“, – stebėjosi I. Brastavičienė.
Apklausa: dauguma būsimų inžinierių karjeros sieks Lietuvoje
Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą.
Ketvirtadalis (26 proc.
D. Grybauskaitė: mūsų darbo rinka yra nepakankamai lanksti
Trečiadienį Briuselyje prasidėjusiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Lietuvai daugiausiai pastabų teks dėl jaunimo nedarbo, užimto skatinimo, prieš susitikimą sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos vertinimu, Lietuvos darbo rinka dar yra nepakankamai lanksti ir tai trukdo reformoms bei nepakankamam europinių struktūrinių lėšų įsisavinimui.
Tarp Baltijos šalių daugiausia darbo ieškančiųjų yra Latvijoje
Tarp Baltijos šalių daugiausia darbo ieškančių asmenų yra Latvijoje.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų dalis sudaro 14,5 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų, Estijoje - 11,5 proc.
Latvijoje darbo ieškančių asmenų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 166 tūkst. 700, arba 16,3 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų.
Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įdarbintų asmenų skaičius Latvijoje padidėjo 2,6 proc.
Profsąjungos: Lietuvoje norima įteisinti vergovę
Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą.
„Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.
Provincijos būstų rinka – ant išnykimo ribos?
Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas.
Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų. Vilniuje už tokią sumą pavyktų įsigyti vos vieną kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose.
Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už 5 tūkst.
Kas antras bedarbis neranda darbo jau daugiau nei metus laiko
Pirmąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 14,5 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais.
Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 230,9 tūkst. bedarbių, t. y. 8,8 tūkst. (4 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį.
Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 16,5, moterų – 12,4 procento.
R. Šimašius: darbas ir atlyginimas
Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė.
Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.
Premjeras išsisukinėja nuo MMA kėlimo
„Kaip rodo visi tyrimai – ir mūsų pačių, ir Europos Komisijos – darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių verslui kurti daugiau darbo vietų.
Bedarbiai italai renkasi piemens profesiją
Gilėjant recesijai ir sparčiai augant nedarbui Italijoje vis daugiau jaunų žmonių renkasi piemens profesiją, rašo laikraštis „The Telepgraph“.
Šią savaitę paskelbta, kad nedarbas Italijoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per 12 metų – kovą, palyginti su vasariu, jis padidėjo nuo 9,6 iki 9,8 procento.
Nors ši profesija tradiciškai laikoma vyresniojo amžiaus vyrų prerogatyva, pastaruoju metu apie tris tūkstančius jaunų italų nusprendė įsidarbinti piemenimis.
Vis daugiau lietuvių važiuoja dirbti į Olandiją
Užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti bendrovė „RT Tax“ pastebi, kad vis daugiau lietuvių išvyksta dirbti į Olandiją. Anot įmonės vadovės, Olandija labiau traukia savo sezoniniais darbais, bet tikėtina, kad dalis žmonių ten dirbs ir ilgiau.
Situacija pasaulio darbo rinkoje kelia didelį nerimą
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) perspėja, kad situacija pasaulio darbo rinkoje verčia nerimauti ir neleidžia tikėtis, jog padėtis artimiausiu metu pagerės, informuoja BBC.
TDO teigimu, įvestos taupymo priemonės, ypač pažengusiose ekonomikose, neigiamai atsiliepė darbo vietų kūrimo procesui.
Organizacijos prognozėmis, situacija artimiausiu metu greičiausiai tik blogės, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui ir vis daugiau žmonių įsiliejant į bedarbių gretas.
Ar 50-mečių karta turėtų užleisti darbo vietas jaunimui?
Augantis nedarbas tarp jaunų žmonių kasdien tampa vis didesne problema. Tačiau yra vienas radikalus sprendimas, galintis padėti išspręsti šią problemą, mano „The Financial Times“ apžvalgininkė Lucy Kellaway.
BBC skelbia, kad, L. Kellaway skaičiavimais, ateityje susidursime su labai rimta bedarbystės problema – po dešimties metų pasaulyje bus 1,2 mlrd. jaunų darbo ieškančių žmonių, o darbo vietų – tik 300 mln.
