darbdaviai

Keičiantis galimybių paso politikai šalyje, šiuo metu jaučiamas žymus galimybių paso kontrolierių poreikio padidėjimas. „Ekskomisarų biuras“, siekdamas atliepti augantį poreikį, šiuo metu ieško naujų darbuotojų. Papildomas pasiruošimas būsimiems darbuotojams – nereikalingas, rašoma pranešime spaudai.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc., vien verslo įmonėse – taip pat 6,3 procento. Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį palyginti su sausio-kovo mėnesiais – darbo sąnaudos nepakito, tačiau tik verslo įmonėse ūgtelėjo 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. Kai kurie tyrimai rodo, kad tarp darbuotojų sustiprėjo lankstumo, papildomų laisvadienių ir grįžtamojo ryšio svarba, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis – net pakeitė savo kvalifikaciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad minimali alga galbūt bus didesnė nei 703 eurai. Darbuotojų atstovai tikina, kad minimumą galima būtų kelti iki 750 eurų. Tačiau darbdavius neramina, kad minimumo kėlimo klausimas vis vilkinimas. Bijoma, kad Vyriausybė pati nuspręs dėl minimalios algos neatsižvelgdama į darbdavių nuomonę.

Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.   Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję. Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ministrė žada, kad kitais metais MMA gali augti ir daugiau nei 703 eurai. Tačiau kol kas anot jos, darbdaviai ir profesinės sąjungos dėl to dar nesusitarė. Sprendimas bus priimtas spalį. M. Navickienė teigė, kad diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) vyksta, tačiau susitarimo Trišalėje taryboje dar nėra. „Šiuo metu Finansų ministerijoje vyksta diskusijos, kad MMA reiktų kelti net daugiau nei buvo pradžioje kalbėta apie 703 eurus.

Antradienį Trišalėje taryboje buvo diskutuojama dėl darbuotojų vakcinavimo, testavimo ir testų apmokėjimo. Darbuotojų atstovų ir darbdavių nuomonės dėl testų apmokėjimo tvarkos išsiskyrė. Už testus mokėti nei viena pusė nenori. O darbuotojų atstovai skundėsi ir nereikalingos įtampos kėlimu darbo vietoje.

Latvijos ministrų kabinetas antradienį aptars moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių skatinimo 2021–2023 metais planą, kurio vienas iš tikslų yra pasiekti, jog moterims ir vyrams mokamo darbo užmokesčio skirtumas neviršytų 14,1 procento. Planu bus siekiama užtikrinti integruotą, kryptingą ir veiksmingą politiką, skatinančią vyrų ir moterų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.

Artėjant rudeniui nemažai gyventojų planuoja atostogas šiltuose kraštuose. Vis tik darbdaviai prašo savo darbuotojų labai atidžiai sekti informaciją dėl saviizoliacijos. Specialistai įspėja, kad neatvykę į darbą darbuotojai gali būti atleisti už pravaikštas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad prieš vykdamas atostogauti į užsienį darbuotojas turi susitarti su darbdavių dėl galimos saviizoliacijos.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl biologinių pavojų, leidžiantį darbdaviams prašyti darbuotojų pateikti įrodymų, kad jie yra pasveikę nuo COVID-19 ligos, arba pateikti neigiamo testo rezultato arba vakcinacijos įrodymą kaip papildomą prevencinę priemonę. Darbdaviai bus atsakingi nustatyti infekcijos riziką darbo vietoje atliekant rizikos vertinimą, kad būtų galima geriau apsaugoti tiek darbuotojų, tiek klientų sveikatą.

Jau po mėnesio turėtų įsigalioti griežtesni ribojimai tiems, kurie nėra persirgę koronavirusu arba nuo jo pasiskiepiję. Be to, Vyriausybė planuoja įvesti privalomus skiepus ir tam tikroms grupėms darbuotojų. Tačiau ką daryti, jeigu darbo metu vakcinai neišleidžia, o kitu metu jos neįmanoma gauti? Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Kai kuriems šalies darbdaviams trūko kantrybė – nuo darbo nušalina darbuotojus, kurie privalomai nesitestuoja nuo koronaviruso,  tokie darbuotojai negauna ir atlyginimo. Apie nušalinimus nuo darbo prabyla vis daugiau įmonių – vien „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia nušalinę 15 darbuotojų, kurie nesutiko testuotis. O profsąjungos piktinasi – esą kai kurie verslai vadovaujasi botago principu ir užuot ieškoję sprendimų varo žmones iš darbų.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Privalomas nuolatinis darbuotojų testavimas dėl koronaviruso yra nepatogumas, turintis didelį pliusą – skatina žmones skiepytis, sako maitinimo sektoriaus atstovai.  Transporto sektoriaus, kur yra mažiausiai pasiskiepijusių žmonių – apie 30 proc., atstovas sako, kad tokia padėtis susiklostė, nes vasarį valdžia nesutiko vairuotojų įtraukti į prioritetiškai skiepijamų žmonių sąrašą.

Tyrėjų teigimu, keturių dienų darbo savaitės bandymai Islandijoje buvo sėkmingi. Dabar dauguma šalies darbuotojų dirbs trumpiau. Kaip praneša BBC, nuo 2015 m. iki 2019 m. vykusių bandymų metu darbuotojams buvo mokamas toks pat mėnesinis atlyginimas tik už trumpesnes darbo valandas. Daugumoje darboviečių produktyvumas arba nepasikeitė, arba padidėjo, tikino tyrėjai.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Karantino metu daugelis darbuotojų įprato dirbti iš namų. Ribojimams laisvėjant gyventojai pasinaudojo proga ir išvyko gyventi ir dirbti svetur. Jie džiaugiasi turėdami darbostogas. Tačiau kai kurie specialistai naują darbo pobūdį vertina atsargiai – ilgainiui gali iš vis nebelikti tikrų atostogų. O darbdavių atstovas įspėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai bus griežčiau kontroliuojami.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ svarsto atidaryti atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sako įstaigos laikinasis vadovas Gediminas Koryzna.   „Plėstis į JAV ir įsteigti trijų žmonių atstovybę labai svarbus prioritetas. Tai yra šalis didžiausia investicijų donorė, kur daugiausia kompanijų ir daugiausia potencialo prisitraukti naujo verslo“, – Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę teigė G. Koryzna.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

„Google“ antradienį pristatė platformą, kuri leis jos darbuotojams apskaičiuoti atlyginimus ir išmokas už nuotolinį darbą ir bei kaip šie mokėjimai kistų, jei darbuotojai persikeltų į pigesnį ar brangesnį miestą. Susiformavus naujam hibridiniam įmonės darbo modeliui, „daugiau darbuotojų svarsto, kur gyvens ir kaip dirbs“, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą teigė „Google“ atstovas spaudai.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

„Amazon“ darbuotojai, užimantys administracines ir technines pareigas, galės dirbti nuotoliniu būdu iki dviejų dienų per savaitę, kai bus panaikinti dėl koronaviruso įvesti apribojimai, rašoma oficialiame mažmenininkes tinklaraštyje. Be to, keturias savaites per metus šie darbuotojai galės dirbti tik iš namų. „Amazon“ peržiūrėjo savo darbo tvarkos politiką, kai susidūrė su kai kurių darbuotojų reakcija dėl galimo grįžimo į darbą panaikinus COVID-19 pandemijos metu nustatytus apribojimus.

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2,2 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų nepateikė Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų (FR0478) už 2020 m., rašoma pranešime spaudai. Paramos gavėjams išsiuntėme priminimus, jog siekdami pratęsti paramos gavėjo statusą, ataskaitas pateikti jie turi dar du mėnesius laiko.  „Iki gegužės 17 d. šią pareigą laiku atliko 6,5 tūkst. paramos gavėjų ir meno kūrėjų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Per pandemiją daug žmonių Lietuvoje pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nemaža jų dalis į įprastą nuolatinį darbą biuruose bent kurį laiką negrįš – žinomos Lietuvos įmonės sako to kol kas neplanuojančios. Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė siūlymui atnaujinti poprastovinių subsidijų mokėjimą.  Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.      Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.