darbdaviai

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Nuo gruodžio 1 d. nesiskiepiję darbuotojai privalo patys mokėti už savo COVID-19 testus, jeigu nori dirbti tam tikrą darbą. Darbdaviai pastebi, kad šį reikalavimą dalis darbuotojų bando apeiti, pavyzdžiui, darbinasi ten, kur testuotis nereikia ar reikia tai daryti rečiau nei kas 7–10 dienų. Todėl siūloma, kad periodiškai testuotųsi visų sričių darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję.

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir  profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Panevėžio pensijų pristatymo įmonė „Victum“ numato atleisti 53 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 59 žmonės. Pasak įmonės direktoriaus Vyganto Stradomskio, „Victum“ priversta tą daryti, nes nelaimėjo pensijų pristatymo konkurso.  „Darbuotojus atleidžiame, nes tokios veiklos, kuria užsiėmėme iki šiol nuo naujų metų nebevykdysime. Įvyko konkursas (pensijų pristatymo – BNS) ir jo nelaimėjome.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Beveik be jokio įspėjimo koronaviruso pandemija 2020-aisiais pakeitė darbo įvaizdį – greičiausiai visam laikui. Darbdaviams perėjus prie skaitmeninių operacijų, kelionės į darbą ir atgal pasibaigė tiems, kurie nebuvo laikomi esminiais darbuotojais. Dauguma biurų ir įmonių dar turi sugrąžinti visus darbuotojus į darbo vietas, bet „hibridinis“ darbas tapo nauju madingu žodžiu ir, atrodo, nauja ateitimi.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų nelengva. Tenka juos vilioti įvairiais būdais. Darbdaviai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių požiūris į darbą. Jie nenori ilgai dirbti vienoje įmonėje, o suvilioti darbuotojus vien tik didesniu atlyginimu yra sunku. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad šiuo metu renkasi nebe darbdaviai, bet darbuotojai, todėl jie ir diktuoja savo sąlygas. Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir rugsėjį buvo 6,7 procento. ES nedarbas vidutiniškai taip pat siekė 6,7 proc. – atitinkamai 1 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 1,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,3 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius. Anot jų, šiandien pasiimti taip vadinamą biuletenį tapo itin lengva, nes gydytojai pacientus konsultuoja telefonu. Profesinių sąjungų atstovai abejoja, kad darbuotojai tyčia „serga“, nes gaudami ligos išmoką, o ne įprastą atlyginimą, jie praranda pinigų. „Sodra“ skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbuotojų atstovai šiam sprendimui nepritaria ir tikisi, kad prezidentas įstatymą vetuos. Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad bijodami prarasti darbuotojus už jų testus mokės darbdaviai. Tačiau jie šiuos kaštus esą perkels ant vartotojų pečių, o dėl to brangs jų gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos.

„Amazon“ pirmadienį paskelbė ketinanti iki metų pabaigos įdarbinti 150 tūkst. sezoninių darbuotojų. Naujai pasamdyti laikini darbuotojai samdytojai papildys 165 tūkst. darbuotojų gretas, kuriuos pasamdyti nuspręsta rugsėjį. Tam, kad galėtų pritraukti pakankamai darbo jėgos artėjančiu šventiniu laikotarpiu, elektroninės prekybos milžinė siūlo 3 tūkst. JAV dolerių premijas. Papildomi darbuotojai padės parengti užsakymus siuntimui.

Nuo kitų metų liepos darbdaviams gali tekti atlyginti dalį darbuotojų išlaidų bylinėjantis Darbo ginčų komisijoje. Tokias Darbo kodekso pataisas Seime įregistravo aštuoni socialdemokratai.  Jeigu Seimas jas priimtų, darbo ginčus laimėję darbuotojai galės darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas.

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga. Kai kurie prekybininkai darbuotojams siūlo nemažas pinigines premijas už kiekvieną naują priviliotą kolegą, kiti planuoja didinti atlyginimus, dalis norėtų įdarbinti ir teisėtus migrantus, tačiau tam trukdo biurokratinės kliūtys. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūksta dėl nepalankios demografinės Lietuvos padėties, dėl to ateityje iššūkių tik daugės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) griežtins didžiųjų mokesčių mokėtojų priežiūrą, ekspertai sako, kad tai teisingas žingsnis – jis paskatins šiuos verslus daugiau dėmesio skirti mokestinei drausmei, penktadienį rašo portalas vz.lt.    Į itin atidžiai prižiūrimų didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą nuo kitų metų planuoja papildomai įtraukti bendroves, turinčias per 20 darbuotojų ir didesnę nei 25 mln. eurų apyvartą arba 2 mln. eurų viršijusias mokestines įmokas.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad dalinėse prastovose šiuo metu yra apie 60 darbuotojų. Pasak „Achemos“ vadovo Ramūno Miliausko, gamyklos veikla nuo liepos mėnesio yra nuostolinga, todėl dalį rugsėjo bei spalį dirbama daliniu pajėgumu. Situacijai gamtinių dujų rinkoje ir toliau prastėjant, lapkričio bei gruodžio mėnesiais gali tekti gamyklą stabdyti.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų 12 procentų. Pastarąjį kartą minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje didėjo nuo 2020 metų – 8,1 procento. Anot pranešimo, sutarta, kad MMA nuo 2022-ųjų didės 70 eurų iki 654 eurų, vidutinis valandos darbo atlygis – nuo 3,48 iki 3,86 euro. 2022 metais minimalus darbo užmokestis Estijoje sudarys 39,5 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės planuojama numatyti prievolė darbdaviams apmokėti už nesiskiepijančių darbuotojų koronaviruso testus nėra teisinga verslo atžvilgiu. Pasak jos, nesiskiepijantieji už testus turėtų mokėti patys. „Šis siūlymas (...), mano galva, nėra teisingas darbdavių atžvilgiu.

Valstybės valdomą bendrovę „Kelių priežiūra“ šiemet paliko apie 70 darbuotojų, nes darbų nuolat gausėja, o algos susitraukė. Darbuotojų teigimu, ieškoti kito darbo verčia menkstanti alga, kuri ypač smarkiai ji traukėsi pastaruosius tris mėnesius. Įmonės darbuotojams atstovaujančio profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko Rimtauto Ramanausko teigimu, didžiausia įmonės problema – penkerius metus nesikeičiantis finansavimas, rašo naujienų portalas lrytas.lt.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams. Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus. Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.

Nuo spalio mėnesio prekybos tinklas „Iki“ didina darbuotojų atlyginimus. Edita Jakučionytė-Lukšė, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „Palink“ personalo departamento direktorė, sako, kad padidintas algas nuo kito mėnesio gaus daugiau kaip 5000 prekybos tinklo darbuotojų, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojai ir jų darbo sąlygų gerinimas yra mūsų įmonės prioritetas. Pastarieji metai prekybos sektoriaus darbuotojams buvo itin sudėtingi.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Seime registruotos Darbo kodekso pataisos, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, sulaukė kritikos. Joms nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ekonomistai ir darbdaviai. Anot jų, nesąžininga tėvus remti darbdavių sąskaita. Tačiau darbdavių atstovai skaičiuoja darbuotojų viršvalandžius ir ragina trumpinti visų darbuotojų darbo savaitę. Kitu atveju, anot jų, daugelis darbuotojų praras sveikatą ir bus priversti išeiti iš darbo nesulaukę pensijos.

Kai kuriems darbuotojams metų metus tenka kovoti net dėl menkiausio atlyginimo padidinimo. Tačiau, pasirodo, ir Lietuvoje kartais yra tokių darbų, kuriuose specialistams siūloma gerokai didesnė alga vien dėl to, kad jie ateitų dirbti. Reputacijos agentūra „Winning“, kuriai vadovauja žinomas komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas, savo socialinėje paskyroje paskelbė darbuotojų paiešką.

Vyriausybei svarstant atsisakyti privalomų COVID-19 testų kompensavimo, darbdaviai teigia, kad už tai turėtų susimokėti darbuotojai. Tačiau pastarieji sako, kad tai būtų pavojingas precedentas, nes saugią darbo aplinką turi užtikrinti darbdavys. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, svarstoma, jog už darbuotojų testus dėl COVID-19 galėtų mokėti darbdaviai.

Darbdaviams teks taikytis prie skirtingų darbuotojų darbo stilių ir norų – išryškėjo hibridinio darbo paradoksas, kad darbuotojai nori dirbti nuotoliniu būdu, bet taip pat ilgisi ir gyvo kontakto su kolegomis, rodo naujausias bendrovės „Microsoft“ tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Jo rezultatai rodo, kad hibridinis darbas pasiteisina – darbuotojų įsitraukimo ir palaikymo iš vadovų rodikliai aukščiausi, o produktyvumas išlieka tame pačiame lygyje kaip ir prieš karantiną.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centras Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ iki 2024 metų planuoja pasamdyti 400 naujų darbuotojų.  Taip visas Švedijos grupės darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugs iki 1,3 tūkst., teigiama „Telia“ pranešime.

Vilniui gresia viešojo transporto darbuotojų streikas, nes darbdaviai nekalba su jais apie atlyginimų kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „Nori-nenori mes einam prie streiko. Kolektyvinės sutarties pasirašyti niekas nenori, apie geresnes sąlygas kalbėti administracija atsisako“, – antradienį per Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį Seime sakė ji.

Vasaros pabaigoje pradėjus vėl daugėti susirgimų COVID-19 infekcija, rugpjūtį išduota kur kas daugiau nedarbingumo pažymėjimų nei prieš metus, sako „Sodros“ vadovė. Julitos Varanauskienės teigimu, jų per mėnesį išduota beveik 12,8 tūkst. – triskart daugiau nei tuo metu pernai, kai jų buvo 4,16 tūkst.  „Šiltėjant orams nuo balandžio su kiekvienu mėnesiu išduodamų nedarbingumo pažymėjimų dėlpatvirtintos, įtariamos COVID-19 ligos, slaugos, vaikų priežiūros ir izoliacijos vis mažėjo.

Seime registruotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, darbuotojų ir darbdavių atstovai vertina atsargiai. Anot jų, reikia įvertinti, kiek tai kainuos ir kas turės padengti išlaidas už tą laikotarpį, kai darbuotojas nedirbs.  Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen kartu su frakcijos kolegomis siūlo įvesti 4 darbo dienų savaitę tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų.

„Sodra“ toliau vykdo planinius informacinės sistemos naujinimo darbus, susijusius su teritorinių skyrių reorganizacija. Dėl to šį savaitgalį laikinai neveiks elektroninės „Sodros“ paslaugos, rašoma pranešime spaudai.  Nuo rugsėjo 18 d. 08.00 val. iki rugsėjo 19 d. 21.00 val. laikinai neveiks asmeninės „Sodros” paskyros gyventojui ir draudėjui. Dėl to nebus galimybės prisijungti prie asmeninių paskyrų www.sodra.lt/gyventojui ir www.sodra.

Daugiau nei 9 tūkstančiai – tiek leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties užsieniečiams buvo išduota vien per šių metų liepą ir rugpjūtį, rašoma pranešime spaudai. Šis skaičius viršija viso pirmojo pusmečio rodiklius, kai galimybės dirbti Lietuvoje buvo sudarytos 8073 trečiųjų šalių piliečiams.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių iš Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 6,3 procento. Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 0,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5 proc., Estijoje – 5,1 procento.

Gyventojai, kuriems būtina apsilankyti „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose, ir toliau galės tai padaryti be galimybių pasų. Svarbu nepamiršti, kad prieš ateinant į padalinį būtina užsiregistruoti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo rugsėjo 13 d. įsigalios Vyriausybės nutarimas reglamentuojantis naujas pandemijos valdymo priemones – bus ribojamos veiklos ir paslaugos žmonėms be galimybių paso.

Nors specialybės pasirinkimas tikrai nebėra nuosprendis visam gyvenimui ir keisti karjeros kryptį tampa vis labiau įprasta praktika, pirmieji iššūkiai jaunuolių laukia dar net nepravėrus aukštosios ar profesinės mokyklos durų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, rinkdamiesi specialybę 77 proc. jaunuolių susiduria su neigiamais stereotipais ir aplinkos spaudimu, rašoma pranešime spaudai. Studijų krypties pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų jaunų žmonių gyvenime.

Vis daugiau darbuotojų skundžiasi, kad juos atleidžia iš darbo dėl to, kad jie nėra pasiskiepiję ir nesutinka testuotis. Tačiau atleidimo priežastis nurodo kitokias. Darbuotojų atstovai sako, kad darbdaviai darbuotojus dėl skiepų diskriminuoja. O tuo metu darbdaviai tikina, kad nepasiskiepiję darbuotojai yra pavojingi. Kaunietė Lina (vardas pakeistas, – aut. past.