darbdaviai

Po egzaminų sesijos nemažai studentų toliau kopia svajonių karjeros link ieškodami profesinės praktikos vietos. Darbdaviai sako, kad praktikuotis priima labiausiai motyvuotus, o ir darbo vieta dažniau atsiranda pačių darbdavių apmokytiems jaunuoliams. Po konkurso dėl praktikos didelėje užsienio kompanijoje studentas Darius tikina, kad po jo bet kas prarastų darbo pokalbių baimę. Tačiau to patikrinti jis pats jau negalėjo, nes iškart po praktikos sulaukė ir siūlymo dirbti.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Darbo ieškantiesiems visuomet vienas iš aktualiausių klausimų yra atlyginimas. Kai kuriuose darbo skelbimuose iškart nurodoma, kokio atlygio už darbą kandidatas gali tikėtis, kai kuriuose tik abstrakčiai įvardijama suma arba išvis informuojama, kad atlyginimo klausimas bus svarstomas per pokalbį. Paskutinį pusmetį aiškėja tendencija, kad darbdaviai vis dažniau iškart nurodo, kokį atlyginimą siūlo būsimiems darbuotojams, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt darbdavių skelbimų statistika.

Vyriausybės sumanymai dar šioje Seimo sesijoje pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir liberalizuoti darbo santykius piktina profesines sąjungas. „Ne visoms Vyriausybės teikiamoms pataisoms pritarė Trišalė taryba, kurią sudaro valdžios institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, todėl tai profesinėms sąjungoms nepriimtina“, – sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Šią savaitę Vyriausybė skubiai teikia Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma galimybę prailginti darbo savaitę nuo 48 iki 78 valandų, sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, panaikinti garantijas, susijusias su labiau pažeidžiamų žmonių grupių (kaip neįgaliųjų) atleidimu, sumažinti išeitines išmokas ir apmokėjimą už viršvalandžius bei kt.

Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją. (Papildyta 16:44 val.

Ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 207,2 tūkst. bedarbių, jie sudarė 10,02 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Darbo birža. Per savaitę darbdaviai pateikė informaciją apie 4 tūkst. laisvų darbo vietų. Beveik trečdalį visų darbo pasiūlymų registravo Vilniaus (32,1 proc.), Kauno (14,6 proc.) ir Šiaulių (12,9 proc.) teritorinės darbo biržos.

Neigiami šiuolaikinės vadybos padariniai – stresas, persitempimas ar net savižudybės – gali būti panaikinti įmonėms tapus socialiai atsakingoms, įsitikinusi Prancūzijos žurnalistė Isabelle Bourboulon. Išskirtiniame interviu viešnios iš Prancūzijos klausėme, kaip įmonėms tapti socialiai atsakingoms ir kokių rezultatų joms tai gali duoti.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nutarė minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nuo rugpjūčio 1-osios didinti iki 850 litų, nors Trišalėje taryboje sutarimo dėl to rasta nebuvo. „Vyriausybė, atsižvelgdama į visus metus vykusias diskusijas su socialiniais partneriais, priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 1 dienos didinti minimalią algą iki 850 litų. Nuo rugpjūčio tam, kad verslas galėtų tinkamai pasiruošti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Per praėjusią savaitę registruotas nedarbas smuktelėjo 0,14 proc. punkto. Panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo 2011 m. spalio pabaigoje, informuoja Lietuvos darbo birža. Birželio 8-14 dienomis darbdaviai įregistravo 4,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Nors, palyginti su ankstesne savaite, darbo jėgos poreikis buvo mažesnis, Klaipėdoje ir Vilniuje fiksuotas augimas.

Darbuotojai, kurie reguliariai mankštinasi, vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau už tuos, kurie visiškai nesportuoja, rodo birželį „Journal of Labor Research“ numeryje išspausdintas tyrimas. Kaip rašo smartmoney.com, ryšį tarp sporto ir didesnės algos rodė ir ankstesnės studijos, tačiau trūko argumentų jam pagrįsti.

Gegužę darbdaviai įregistravo 24,4 tūkst. laisvų darbo vietų – 10,7 proc. daugiau nei balandį, informuoja Lietuvos darbo birža. Praėjusį mėnesį daugiausiai darbo pasiūlymų buvo iš paslaugų sektoriaus, pardavėjams, virėjams, pardavimų vadybininkams, padavėjams. Kaip ir balandį, tarp paklausiausių profesijų išlieka sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, dažytojai ir statybininkai.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

Jauna moteris neteko darbo dėl to, kad jos kolegos-vyrai pradėjo skųstis vadovybei dėl per didelės moters krūtinės, kuri, jų manymu, maišo šiems susikoncentruoti darbe. 29 metų moters Loren Ods anksčiau dirbo apatinio trikotažo parduotuvėje Native Intimates. Tuometiniai jos darbdaviai skundėsi, jog moters apranga yra per daug iššaukianti dėl jos figūros formų. Taip pat darbdaviai reikalavo, jog moteris darytų viską, kad tik jos krūtys atrodytų mažiau iššaukiančios.

Kai jaunuoliams trūksta užimtumo, jie imasi darbo. Taip ne tik užsidirba pinigų savo reikmėms, bet ir įgyja patirties bei užmezga pažintis. Prasidėjus vasarai, jaunuoliai suskumba ieškoti sezoninio darbo. Tačiau nepilnamečiui rasti apmokamą užsiėmimą nėra paprasta. Šiandien, kai šalyje netrūksta didžiulę darbo patirtį turinčių bedarbių, jaunuoliams į darbo rinką patekti itin sunku.

Dėl darbo vietos užtikrintas yra turbūt vos vienas kitas darbuotojas, kitiems, kurie nors ir vertinami, gerai dirbantys, vis tiek kažkur giliai širdyje kartais sukirba mintis, kad vieną dieną situacija gali susiklostyti ne darbuotojo naudai. Tokia mintis ne iš piršto laužta – atleidimą iš darbo teko patirti tikrai nemažai daliai darbuotojų. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų ar darbo ieškančiųjų apklausos rezultatai atskleidė stebinančią statistiką: netgi 45 proc.

Padirbėti vasaros atostogų metu pavyks ne visiems paaugliams. Artėjant vasarai daugelis moksleivių norėtų papildyti savo kišenes pačių uždirbtais pinigais. Tačiau sezoninio darbo paieškų rezultatai Panevėžyje labai menki. Darbdaviai nepilnamečių darbuotojų atsižada iš tolo. Jaunimo įdarbinimo specialistai sako, kad daugeliui darbdavių koją kiša ir Darbo kodeksas, kuriame reikalaujama lengvesnių ir paprastesnių darbo sąlygų dirbti panorusiems moksleiviams.

Graikijos žiniasklaida pirmadienio rytą pradėjo 24 valandų streiką, informuoja „RIA Novosti“. Televizijos ir radijo stotys nuo 6 val. vietos laiku nutraukė transliacijas, o naujienų svetainės nėra atnaujinamos. Atėnų naujienų agentūra taip pat sustabdė darbą. Antradienį neišeis laikraščiai. Žurnalistai iš darbdavių reikalauja bendrų sutarčių, kurios jiems būtų palankesnės nei individualios.

Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje  svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas. Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Sunkūs laikai nebūtinai skatina nusivylimą. Kai kuriuos tiesiog prabudina išradingumas. Štai kad ir šie žmonės, sumanę originalius būdus, kaip ieškotis darbo tuo metu, kai Amerika visu smarkumu krito į nedarbą. 53 metų Peggy Greco, privati slaugė, gyvenanti Floridoje, ne tik susikūrė asmeninį tinklalapį, kuriame reklamavo savo veiklą ir pateikė visą klientus dominančią informaciją.

Nors įdarbinimo agentūros, siūlančios darbą užsienyje, vertinamos prieštaringai, tačiau Lietuvoje tokias paslaugas teikiančių įmonių daugėja kasmet. Įstatymais reguliuojama, kad įdarbintojai negali imti mokesčių už darbą, bet istorijos apie tūkstančius litų sumokėjusius darbininkus netyla. Ar įmanoma rasti patikimą įdarbintoją ir kur kreiptis, jei nepavyko, aiškinasi Anglija.lt.

Balandį darbo ieškantys žmonės turėjo didesnį pasirinkimą – šį mėnesį darbdaviai įregistravo 14,6 proc. daugiau laisvų darbo vietų negu kovą – iš viso 22,1 tūkstančio. Daugiausia galimybių įsidarbinti turėjo miškininkystės darbuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai, dažytojai, betonuotojai, plataus profilio statybininkai. Balandį registruotas nedarbas smuktelėjo – per mėnesį bedarbių sumažėjo 14,7 tūkst.

Šiais metais tarp IT specialistams patraukliausių Lietuvos darbdavių – „Barclays“, „SEB bankas“, TEO, „Omnitel“, „Blue Bridge“ ir kitos žinomos šalies bendrovės. Tai paaiškėjo karjeros portalui cvmarket.lt apklausus 4320 respondentų. IT specialistų buvo paprašyta įvardyti įmones, kuriose jie norėtų ir kuriose nenorėtų dirbti, bei pateikti argumentus, pagrindžiančius jų pasirinkimus.

Prasidėjus pavasariui, ne vienas ūkininkas tradiciškai rengia talkas. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, jog ūkininkams, talka dangstantiems nelegalų darbą, gali grėsti administracinė atsakomybė bei tūkstantinės baudos. Talka pirmiausia apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Tad vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas.

Smulkieji verslininkai teigia nepritariantys minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui iki 900 litų. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba penktadienį išplatintame pranešime akcentuoja, kad, atsižvelgiant į nežymų ekonomikos atsigavimą, MMA galėtų būti didinama iki 850 litų ir tik su sąlyga, kad tuo pat metu tokia pat proporcija būtų padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Smulkieji verslininkai skaičiuoja, kad nustačius MMA 850 litų, NPD turėtų būti ne mažesnis k...

Kai kurios valstybės narės vis dar netaiko ES taisyklių, susijusių su neteisėtus migrantus išnaudojantiems darbdaviams skirtinomis sankcijomis ir priemonėmis.

Neatsargus minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas gali sudaryti daug sunkumų smulkiajam verslui ir lemti, kad smulkusis verslas turės mažinti darbo vietas, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Mažesniam verslui bet koks valdžios įsikišimas ir pasakymas, kad štai jūs dabar didinkit atlyginimus 10 ar 20 procentų, gali būti labai sudėtingas.

Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinėtumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas per dieną, pasibaigus balandžiui kelyje būtumėte sugaišę beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku. Specialistai tikina, kad retas darbdavys sulaukęs tokio darbuotojo prašymo imsis jį svarstyti, mat kol kas, kitaip nei Vakaruose, darbas laisvu grafiku Lietuvoje nėra populiarus.

Kaip dirbantieji ar bedarbiai ieško darbo, taip ir darbdaviai nuolat ieško vienos ar kitos srities darbuotojų. Ir darbo, ir darbuotojų paieška – nuolatinis nenutrūkstamas procesas, truputį suaktyvėjantis arba sulėtėjantis, priklausomai nuo vykstančių ekonominių pokyčių. Tačiau ar sezoniškumas turi įtakos, kokių darbuotojų daugiausia ieškoma? Galbūt visus metus paklausiausių darbuotojų daugumą sudaro tos paties srities specialistai? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys. Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams.

Lietuvos darbo biržos (LDB) teikiamos paslaugos nuo pernai metų sėkmingai perkeliamos į elektroninę erdvę. Lietuvos gyventojai naudodamiesi e. Dbiržos informacine sistema ir LDB paslaugomis internete gali greičiau gauti naujausią reikiamą informaciją įvairiais darbo rinkos klausimais, patys aktyviai dalyvauti procesuose, priimant darbuotojus ar ieškant darbo, tiesiogiai komunikuojant su darbo biržos specialistais.

Sakoma, jei norite sulaukti sėkmės, turite apsupti save nuostabiu talentu. Toks malonumas atrodo nepigus. Tad ką daryti, jei norite pasamdyti gabių žmonių už įkandamą kainą? Žmonės, kaip ir vertybiniai popieriai, dažnai yra nuvertinami. Pavyzdžiui, tie, kurie turi įgūdžių, bet neturi patirties jūsų srityje. Arba yra įgiję išsilavinimą kitoje srityje. Arba jiems trūksta „statuso“. Tad norėdami rasti puikų talentą už prieinamą kainą vadovaukitės priešinga logika.

Ar dabar yra tinkamas metas keisti darbdavį? O gal geriau likti esamoje darbovietėje ir išspausti iš jos viską, kas geriausia? Šiomis dienomis geriausias kelias tobulėti – keisti darbovietes, rašo Time.com. Prasidėjus recesijai, žmonės, turintys darbus, įsikabino į savo darbovietes. Net jeigu jose žmonės jautėsi nelaimingi, ieškoti darbo kitoje kompanijoje atrodė labai rizikinga. Visur galėjo staiga būti sumažintas žmonių skaičius.

Kovo mėnesį darbdaviai registravo 19,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 44 proc. daugiau nei vasarį, praneša Lietuvos darbo birža. Šių metų balandžio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 244 tūkst. bedarbių, arba 11,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tarp jų – jaunesnių kaip 25 metų amžiaus bedarbių buvo beveik 32,9 tūkst. Registruotas jaunimo nedarbas sudarė 7,5 proc. šalies 16–24 metų amžiaus gyventojų.

Septintą kartą vykusiame didžiausių Lietuvos investuotojų atstovų ir Vyriausybės susitikime  buvo įvardyti uždaviniai ir pateiktos rekomendacijos, ką būtų galima įgyvendinti iki Seimo kadencijos pabaigos. Nors šiai vyriausybei liko dirbti tik keli mėnesiai, savo rekomendacijose investuotojai ragina Vyriausybę principingai tęsti kovos su šešėliu politiką ir užtikrinti kasos aparatų įvedimą visai mažmeninei prekybai, išskyrus namudines prekes.

„Jaunimas į praktiką turėtų žiūrėti ne kaip į bausmę, o kaip į galimybę formuoti savo ateitį“, – sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin. Anot jo, profesinės praktikos įgijimas darbdaviams yra svarbesnis nei formalus universiteto ar kolegijos diplomas, o įvairūs valstybiniai bandymai ugdyti jaunimo verslumą ir gerinti įsidarbinimą pagal profesiją neduos vaisiaus, jeigu pats jaunimas nebus suinteresuotas kaupti darbinę praktiką.

BBC sudarė didžiausių pasaulio darbdavių sąrašą, į kurį įtraukė ne tik privačias įmones, bet ir valstybines įstaigas. Penktoje sąrašo vietoje atsidūrė Anglijos nacionalinė sveikatos apsauga. Ji įdarbina 1,7 mln. Anglijos, Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos gyventojų. Greitojo maisto restoranų „McDonald's“ grandinė turi 1,9 mln. darbo vietų. Tačiau 80 proc. restoranų yra franšizės, tad apie 1,5 mln. iš „McDonald's“ darbuotojų yra samdomi kitų kompanijų, nors visi dėvi tą pačią uniformą.

Pinigai, atlyginimas – viena aktualiausių temų darbuotojams ar darbo ieškantiesiems. Nuo atlyginimo sumos priklauso, kaip darbuotojas jausis, ar bus patenkintas savo buitimi, atlyginimo suma neretai daro didelės įtakos ir tam, kaip atliekamas darbas, kiek įdedama pastangų. Apklausus ir darbuotojus, ir darbdavius, prieita prie išvados, kad darbuotojai nepatenkinti dabartine minimalia alga, o darbdaviai yra pasiryžę darbuotojams mokėti ir didesnę sumą siekiančius atlyginimus.

Laikas yra tai, ko mums dažniausiai trūksta darbe. Laikas – pinigai, o šiuos taupo tiek mažos, tiek didelės įmonės. Savo ruožtu rūkantys tų įmonių darbuotojai dalį savo darbo laiko išeikvoja rūkymo pertraukėlėms. Karjeros portalas Cvmarket.lt atliko apklausą, siekdamas išsiaiškinti darbdavių požiūrį į rūkančius darbuotojus. Apklausos metu darbdaviai turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su kandidato pasirinkimu.

Įdarbinimo specialistai teigia, kad dabartinė situacija, kai nedarbas Lietuvoje auga, o darbdaviai neranda reikalingų specialistų, yra ekonominės krizės pasekmė. Tam tikrą poveikį turėjo ir didelė emigracija bei tarptautinių bendrovių filialų atsidarymas mūsų šalyje. „Prasidėjus ekonominei krizei, kaip ir išpūstas nekilnojamojo turto burbulas, sprogo ir darbo rinkos burbulas.

Pasaulyje ne vienerius metus populiari praktika rinkti ir skelbti inovatyviausias, didžiausias ar patraukliausias darbuotojams kompanijas, tuo metu Lietuvoje tokių tyrimų trūksta. Pagal finansines ataskaitas lengva išrinkti pelningiausias kompanijas, nustatyti, kurios iš jų sumoka daugiausiai mokesčių. Išrinkti geriausią darbdavį ir darbovietę sunkiau, nes čia jau tenka pasikliauti subjektyviomis darbuotojų ir darbdavių apklausomis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis išaugo 2,5 proc. Atlyginimų padidėjimui ženklios įtakos turėjo šventiniu sezonu išmokėtos premijos, priedai ir vienkartinės piniginės išmokos, todėl ūgtelėjimas juo labiau atrodo kuklus.

„Kai dalyvavau pokalbiuose dėl darbo, darbdavys mane rinkosi pagal patirtį (nors buvo teigiama, kad patirtis nieko nereiškia, nes mano srities rinka nuolat keičiasi), pagal išvaizdą (nors man buvo pasakyta, kad aš per graži sėdėti prie kompiuterio – turėčiau bendrauti su klientais), pagal balsą (buvo tokių, kuriems neįtiko mano tartis, anot jų, esu netinkama bendrauti su klientais", – tokių pasipiktinusių darbo ieškančiųjų ne vienas.

Specialistai pastebi, kad yra tik trys svarbiausi klausimai, kurie daro didžiausią poveikį priimant į darbą. Kaip rašo forbes.com, pagrindiniai klausimai, leidžiantys suprasti ar žmogus tinkamas šiai pozicijai, yra trys. - Ar tu sugebi dirbti šį darbą? - Ar mėgsi savo darbą? - Ar mes galėsime sugyventi dirbdami drauge? Taigi, šie klausimai yra labai svarbūs. turbūt kiekvienas esate pastebėjęs, kad būtent jie yra užduodami kiekviename darbo pokalbyje.

Didžiosios Britanijos sostinė pripažinta antru geriausiu pasaulio miestu studijuoti. Šiuo atžvilgiu Londonas nusileido tik Paryžiui, skelbia Britanijos žiniasklaida. Šiame tyrime „dalyvavo“ daugiau nei 250 tūkst. gyventojų turintys miestai, kuriuose taip pat yra du ar daugiau žinomų universitetų. Tyrėjai taip pat atsižvelgė į gyvenimo kokybę ir prieinamumą miestuose, o taip pat universitetų skaičių ir jų reputaciją.

Dirbti norinčių vyresnio amžiaus žmonių netrūksta, tačiau jiems įsidarbinti būna neretai sunkiau nei kitų amžiaus grupių bedarbiams. Jau ne vienus metus gyventojai, kuriems iki pensijos būna likę keletas metų, skundžiasi, kad įsidarbinti būna nepaprastai sunku. Dar sunkiau darbą rasti dirbti norintiems pensininkams – niekam ne paslaptis, kad darbdaviai ne visada noriai priima tokius darbuotojus.

Vargu ar ateis diena, kad visi darbo ieškantieji, dirbantieji ar patys darbdaviai būtų viskuo absoliučiai patenkinti. Tačiau šiuo metu darbo rinkos problemų tikrai nemažai ir jos nebūtinai byloja apie tai, kad trūksta darbo vietų ir kad nedarbingumo lygis šalyje – vienas didžiausių. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų buvo paprašyta įvardinti, kokios šiuo metu didžiausios su darbu susijusios problemos. Reikalavimų dydis.

Trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau net 41 proc. mūsų šalies gyventojų įsitikinę, kad pensininkai dirbti neturėtų. Didžiausia kliūtis, kuri užkerta kelią vyresnio amžiaus žmonėms dirbti Lietuvoje, yra neigiamas darbdavių požiūris į juos – taip mano 81 proc. mūsų šalies gyventojų, rodo  TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Kas dešimtas (arba 11 proc.