Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas.
Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.
Susitarti pavyko ne dėl viso
Nors pirmadienį po socialinių partnerių pasitarimo Vyriausybėje buvo prognozuojama, kad antradienį vykstančiame Trišalės tarybos posėdyje bus sutarta dėl daugumos Darbo kodekso liberalizavimo nuostatų, taip neįvyko.
Trišalės tarybos posėdyje sutarta, kad Vyriausybei bus teikiamos tik tos Darbo kodekso pataisos, dėl kurių sutarė visi socialiniai partneriai - valdžios, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai. Dėl kitų darbo kodeksą liberalizuojančių siūlymų diskusijos tęsis toliau - tol, kol bus rastas toks variantas, kuris tenkins visas tris šalis.
,,Sutarėme dėl pagrindinio principo- Vyriausybei bus teikiami tik tie darbo kodekso straipsniai, dėl kurių mes visiškai susitariame, jeigu bent vienw pusė prieštarauja - straipsniai atidedami ir dėl jų bus diskutuojama vėliau", -sakė profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jo teigimu, pagrindiniai nesutarimai kyla dėl darbuotojo, kuriam sukako 65 metai, atleidimo,dėl įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų, nes kai kurie pasiūlymai yra ,,darbuotojų diskriminacija norint sumažinti jų socialines garantijas , o to priežastis - norima palengvinti sąlygas verslui", - sakė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius pritarė, kad dėl kai kurių klausimų dar reikės diskutuoti toliau.
,,Daug klausimų žadame perkelti į kolektyvines sutartis. Tai yra Vyriausybės siūlymas, profesinės sąjungos iš esmės pritaria. Tačiau turime išspręsti problemą - ką daryti su tomis įmonėmis, kuriose nėra kolektyvinės sutarties. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų surasti tinkamas formuluotes, ir atskiru punktu įrašyti, kad tuo atveju, jeigu nėra kolektyvinės sutarties, sprendimai priimami tam tikru būdu", - aiškino darbdavių atstovas.
Darbo kodekso „kartelė“ darbdaviams per aukštai?
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė pastebėjęs, kad posėdyje kai kas stringa dėl to, kad ,,Vyriausybės atstovams trūksta įgaliojimų, ,,nes kai reikia koreguoti tam tikras formuluotes, jie taip ir atsako ,,mes neturime įgaliojimų“.
Jis taip pat sakė, kad dėl kai kurių Darbo kodekso liberalizavimo nuostatų diskusijas reikės tęsti ir pastebėjo, kad tiek darbdaviams, tiek profesinių sąjjungų atstovams kai kada ,,pritrūksta žinių norint susieti konkrečių klausimų sprendimą su realia ekonomine situacija ir padėtimi įmonėse".
Jis teigė, kad darbdaviai nesibaimina kolektyvinių sutarčių, tačiau jos būtų prasmingos, jeigu būtų pakeistos kai kurios Darbo kodekso nuostatos.
,,Darbo kodeksas neleidžia kolektyvinėse sutartyse įrašyti paprastesnių sąlygų - greičiau ir pigiau atleisti darbuotoją. Jeigu įsipareigojimų kartelė būtų sumažinta, darbdaviai būtų linkę pasirašyti kolektyvines sutartis, o kai kurios įmonės jose numatytų palankesnes sąlygas darbuotojams, negu reikalautų Darbo kodeksas",- teigė D. Arlauskas.
Viceministrė: darbdavių ir profsąjungų norus galima suderinti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė teigė, kad sprendimų ieškoti būtinai reikia, kadangi yra daugiau kaip 200 tūkst. bedarbių.
,,Tai žmonės, kuriems reikia papildomų paskatų, kad darbdaviai juos norėtų priimti į darbą. Mes kalbame apie būtinybę steigti naujas darbo vietas, nes tų darbo vietų, kurias mes šiandien turime, tikrai nepakaks visiems. (...) Reikalingi tokie sprendimai, kurie paskatintų naujų darbo vietų steigimą ir padėtų žmonėms įsidarbinti", - sakė ji.
A. Mikalauskaitė teigė mananti, kad ,,darbdavių norą turėti kuo palankesnes sąlygas lanksčiau priimti ir atleisti darbuotojus ir profesinių sąjungų siekį apsaugoti žmones, kad neįvyktų bėda ir žmogus vieną dieną priimtas, labai greitai nebūtų atleidžiamas ir be tam tikrų socialinės apsaugos elementų", galima suderinti.
Premjeras antradienį dar kartą pabrėžė, kad jų pasiūlymas – MMA nuo liepos 1 d. didinti iki 850 Lt, o nuo kitų metų sausio – iki 900 Lt išlieka. Tačiau A.Černiauskas teigė, kad profsąjungos su darbdaviai jau anksčiau buvo pasiekusios susitarimą, kad MMA nuo liepos būtų 900 Lt.
,,Dabar, kai pasikeitė situacija, ir tai atsieta nuo Darbo kodekso, mes mėginsime konsultuotis su įmonių dirbančiaisiais, kaip jie žiūrėtų į didinimą nuo liepos 1 d. 50 litų, ar juos tai tenkintų, ir kai turėsime jų nuomonę, tada galėsime pasakyti, ką apie tai galvojame“, - sakė jis žurnalistams.
Po antradienį vykusio pasitarimo buvo teigiama, kad dėl dalies siūlymų liberalizuoti darbo santykius sutarta, kai kuriuos iš jų pasiūlyta perkelti į kolektyvines sutartis, nors jos Lietuvoje nėra populiarios. Tačiau dėl dalies valdžios pasiūlymų, pavyzdžiui, sumažinti išmokas, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia, atleisti darbuotoją, kai jam sukanka 65 metai ir kai kurių kitų profesinės sąjungos nebuvo linkusios nusileisti.
