darbas

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų už pareigūnų darbą valdant pandemiją. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, kompensuojamos priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremaliąją situaciją, vykdant asmenų, vykusių už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, kontrolę bei karantino režimo laikymosi kontrolę.

„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Seimas trečiadienį renkasi į pavasario sesiją: pirmasis posėdis rengiamas parlamento rūmuose, tačiau kitą savaitę valdybos sprendimu dėl epidemiologinės situacijos Seimo nariai posėdžiaus nuotoliniu būdu. Per pirmąjį posėdį numatyta naujo Seimo nario priesaika – mandato atsisakiusį Antaną Guogą parlamente keičia Artūras Skardžius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei frakcijų atstovai pristatys sesijos darbų programos projektą.

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nuo balandžio 1 dienos bus atskirai skelbiami vyrų ir moterų atlyginimai tų darbdavių, kurie turi bent 8 darbuotojus ir iš jų 4 ar daugiau darbuotojai yra moterys arba vyrai. Tikimasi, kad ši naujovė padės tiek visuomenei, tiek ir patiems darbdaviams įsivertinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Šiuo metu Lietuvos moterų užimtumas – beveik kaip Švedijoje, o atlyginimų skirtumas su vyrais – mažesnis nei ES vidurkis.

Oficialiam nedarbui vasarį nusileidus iš rekordinių aukštumų, Užimtumo tarnybos vadovė teigia, kad darbo rinka pradeda rodyti teigiamus pokyčius. Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, jog pozityvias tendencijas rodo ne tik sumažėjęs oficialaus nedarbo rodiklis, bet ir mažesnis į tarnybą atėjusių žmonių bei didėjantis laisvų darbo vietų skaičius. „Tendencijos šalies darbo rinkoje vasarį iš tiesų rodo teigiamus pokyčius.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Socialinio draudimo įmokos gyventojui užtikrina teisę į ligos, motinystės išmokas, medicininę pagalbą ir būtiniausias medicinines paslaugas bei valstybinę pensiją sulaukus pensinio amžiaus. Jos mokamos nuo kiekvieno ne mažesnio nei minimalus atlyginimo. Jei žmogus uždirba mažiau, kad neprarastų garantijų, už jį turi primokėti darbdavys.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,4 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį buvo 9,6 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,3 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,5 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,3 punkto daugiau. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gruodį šalyje buvo 6,9 proc.

Šiemet didesnes įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkvežimių vairuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos analitikų parengtas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo bei socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių, ikimokyklinukų bei pradinukų mokytojai.

Kiekvienas dirbantis žmogus kartais pagalvoja apie ką nors, kas padėtų išvengti darbo, o vienas amerikietis dėl to ryžosi tikrai beprotybei. Jaunas padangų parduotuvės darbuotojas kaltinamas tuo, kad meistriškai suvaidino savo pagrobimą vien dėl to, kad jam nereikėtų eiti į darbą.

Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti. Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.

Britanijoje vairuotoju dirbęs lietuvis Deimantas Kubilius įpusėjus karantinui buvo atleistas iš darbo be jokio išankstinio perspėjimo. Teigiama, kad darbo tautietis neteko tik dėl to, kad vairuodamas sunkvežimį jis atsisakė dėvėti apsauginę veido kaukę. Darbdavio ir darbuotojo kova netgi pasiekė darbo ginčų tribunolą, galiausiai priimtas sprendimas, kad toks tautiečio atleidimas nebuvo neteisėtas.

Iš Europos Sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei, norint apsilankyti joje, tebeužtenka Europos sąjungos paso, tačiau norint įsidarbinti ar mokytis reikės gauti ne tik vizą, bet ir gerokai pakrapštyti piniginę. Lietuviams darbo viza 55 svarais brangesnė nei kitiems Europos Sąjungos piliečiams, o norintys studijuoti Didžiosios Britanijos universitetuose už mokslus lietuviai mokės dvigubai. Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad svarstoma mokėti subsidijas žaliosioms darbo vietoms steigti, jeigu tam bus gauta europinių lėšų. Tačiau verslas siūlo pirmiausia atlikti namų darbus: įvertinti jau išdalintų subsidijų efektą bei suskaičiuoti, kiek verslas įsitrauktų į žaliąją ekonomiką.

Mergina siaubingai persigando, pastebėjusi, kad didžiulio šampano butelio nuotrauką netyčia savo viršininkui nusiuntė iškart po žinutės, kuria pranešė, kad negalės ateiti į darbą. Robertos Clark (20) iš Škotijos viršininkas praėjusią savaitę jos paprašė ateiti į darbą ir padirbėti papildomą dieną, tačiau mergina jam atrašė, kad dėl prastų oro sąlygų niekaip negalės atvykti. Tai buvo visai tikėtina, nes tuo metu Škotijoje gausiai snigo, temperatūra buvo nukritusi labai žemai.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas laikosi pozicijos, kad pavasario sesiją Seimas turėtų pradėti tęsdamas darbą nuotoliniu būdu. „Aš laikausi nuomonės, kad tikrai mes nuotolinį darbą darom ir tam, kad, jeigu reikėtų, ir pavasario sesijoje dirbti nuotoliu. Aš manau, kad prie dabartinių koronaviruso skaičių nesimato, kad mes galėtumėm labai lengvai susirinkti fiziškai“, – trečiadienį interviu Žinių radijui telefonu sakė V. Mitalas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad pagal dabartinius reikalavimus, kai kurių profesijų asmenims, atvykusiems iš užsienio valstybių, izoliacijos metu yra leidžiama darbo metu nuvykti į darbo ar verslo reikalams tvarkyti būtiną vietą. Jie privalo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis darbuotojų karantino metu dirba ir ne darbo valandomis. Dėl to siūloma įstatymiškai įtvirtinti darbuotojų teisę po darbo būti nepasiekiamiems – neatsiliepti telefonu ir neatrašyti į darbdavio ar kolegų laiškus. Kitu atveju, tokiems darbuotojams turi būti mokama už viršvalandžius. Darbuotojų teisės būti nepasiekiamam klausimą antradienį svarstė ir Lietuvos valdžios institucijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė prašo padidinti viceministrų skaičių – ji siekia, kad ministerijoje dirbtų ne trys, o keturi viceministrai. Teikdama tokį Vyriausybės nutarimo projektą M. Navickienė ketvirto viceministro būtinybę grindžia didelėmis darbo apimtimis.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Vienai didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų grupių „Telia“ planuojant mažinti darbuotojų skaičių, Lietuvoje jų skaičius šiemet gali netgi augti, sako grupės vadovė. „Telia Company“ strategiją praėjusią savaitę pristačiusi Allison Kirkby pranešė, kad grupė šiemet planuoja atsisakyti apie 1 tūkst. darbuotojų ir iki 2025 metų sumažinti išlaidas 5 mlrd. Švedijos kronų (0,5 mlrd. eurų). „Mūsų verslai Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, visada stebi produktyvumo lygį.

2020 m. pasaulis keitėsi sparčiau nei įprasta – apribotas laisvalaikis, neįprasta virtuali kasdienybė ir nežinomybė darbo rinkoje. Pandemija visame pasaulyje privertė darbus ar specialybes keisti šimtus tūkstančių žmonių, rašoma pranešime. Personalo valdymo specialistai išanalizavo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenis ir palygino, kokios specialybės ir sritys artimiausius metus bus perspektyviausios, o kuriose karjeros prošvaisčių vis mažiau.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,7 punkto, o per mėnesį – sumažėjo 0,3 punkto ir gruodį buvo 10,1 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 1 punktu daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,2 proc. – 1,7 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Elonas Muskas atskleidė, kokį klausimą visada užduoda darbo pokalbio metu, norėdamas išsiaiškinti, ar kandidatas nemeluoja. 49 metų amžiaus „Tesla“ generalinis direktorius neseniai tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje – jo turtas viršijo 136 milijardus svarų. Taigi, verslo dalykuose jis tikrai žino, ką daro. Tačiau E. Muskui visai neįdomu, kokį universitetą lankė būsimas darbuotojas, ir ar išvis jį lankė.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje įmonės savininkas yra kaltinamas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.  Jos teigimu, pernai vasarą Panevėžio įmonėje nelegaliai dirbęs 14-metis metalo apdirbimo staklėmis nusipjovė plaštaką ir taip patyrė sunkų sveikatos sužalojimą.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio visuomeniniu konsultantu pradėjo dirbti abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, socialinių tinklų erdvėje geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu. Teikti visuomeninio konsultanto paslaugas E. Kulikauskas pasisiūlė pats savo iniciatyva, o po pokalbio su ministru sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti skundą dėl Vilniaus universiteto (VU) taikomo ribojimo dirbti dėstytojams, vyresniems nei 65 metai. Šis procesas vyks rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos teismas.

Nors už lango XXI amžius, tačiau nuo seno vis dar egzistuoja įsitikinimas, kad vienos profesijos yra labiau moteriškos, o kitos – labiau vyriškos. Moteris vairuojanti autobusą ar sėdinti už taksi vairo jau nieko nebestebina, tačiau moteris taisanti automobilius vis dar kelia nuostabą. 21-erių Karolinos Stakevičiūtės iš Kauno aistra – automobiliai. Naujienų portalui tv3.lt ji sutiko papasakoti apie tai, kaip sekasi dirbti autoservise ir su kokiomis situacijomis teko susidurti.

Tai beveik kiekvieno, kas rytą važiuojančio į darbą, svajonė, ar bent jau tų, kuriems trūksta vaizduotės svajoti apie darbą iš namų: įsėdi į automobilį, patogiai įsitaisai ir snaudi, kol tavo automobilis nuveža tave į darbą. Mes vis dar esame toli nuo komercinių savaeigių automobilių, kurie gatvėmis galės riedėti be žmogaus priežiūros.

Buvęs Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pradėjo dirbti Lietuvos energetikos agentūroje.  V. Poderys BNS patvirtino, kad nuo šios savaitės dirba agentūros vadovo Dariaus Biekšos patarėju. Į pareigas jis priimtas be konkurso. BNS žiniomis, V. Poderys dalyvavo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus konkurse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai. Darbdaviai taip pat neturėtų pamiršti įvairiuose teisės aktuose aptariamų nėščiųjų darbo sąlygų, specialių garantijų, kurių paisyti turi kiekvienas, besirūpinantis savo darbuotojais.  Atostogos Nėštumo ir gimdymo atostogos.

Oficialiam nedarbui rekordiškai išaugus ir perkopus 16 proc., „Sodra“ pastebi, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl karantino. Daugiau nei pusė šiemet registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes per pastaruosius dvejus su puse metų nėra dirbę nė 12 mėnesių. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai per šį laiką nėra dirbę samdomo darbo ir neturi jokio socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio. Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.

Lietuvoje per pandemiją daug žmonių netenkant darbo bei išaugus jų perkvalifikavimo poreikiui, darbas nuotoliniu būdu gerokai apsunkina šį procesą, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių. „Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti.

Vos pradėjusi dirbti pagal individualią veiklą jauna kosmetologė liko be nieko, kai paskelbus karantiną teko uždaryti grožio salonus. Mergina baigė įvairius kursus, jaunimo integracijos į darbo rinką programą, sumokėjo už darbo vietą salone. Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.

Naujojo Seimo darbo pradžia nebuvo lengva, tačiau pandemijos akivaizdoje Seimo nariai užtikrino teisėkūros tęstinumą, baigiant pirmąją sesiją sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Akivaizdu, darbo pradžia nebuvo lengva. Kalbu ne apie vidines nuotaikas. Jos, mano nuomone, buvo sveikos demokratijos pavyzdys, aktyvus Seimas negali būti tylus. Politika be aistrų vargiai įmanoma.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad per pirmuosius metų mėnesius išmokos gali siekti 100 mln. eurų. Inga Balnanosienė sako, jog vasarį ir kovą, kai subsidijos bus mokamos už sausį ir vasarį, jų suma bus itin didelė.   „Įmonės už sausį gali kreiptis vasarį. Vasarį prognozuojame labai didelį piką. Šiems mėnesiams  suplanuota apie 100 mln.

Naminių gyvūnų mitybos ekspertai iš „Purina“ kartu su psichologe Jo Hemmings savo „Paws–itive Work“ kampanijos metu aiškinosi, kodėl darbas su gyvūnais yra tokia gera terapija. Jei prieš metus kas nors būtų mums pasakęs, kad į darbinius susitikimus įsiverš per viršininko stalą vaikštantis katinas, būtume tik pasijuokę, bet 2020 metai pakeitė visas pokalbių su kolegomis taisykles,  rašoma mirror.co.uk.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.