darbas

Kauno klinikos – kaip mažas miestelis, sako čia dirbantys specialistai. Šiame miestelyje išsidėstę profilinės klinikos, gaminamas maistas pacientams ir ligoninės personalui ar vykdomas ugdymo procesas. Taip pat čia veikia ir siuvykla, kuriai vadovauja auksinių rankų savininkė, Kauno klinikų siuvyklos vedėja Danutė Andriukevičiūtė. Ji kartu su kitomis siuvėjomis per mėnesį pagamina tūkstančius pacientams ir medicinos personalui būtinų priemonių.

Žmonės, ko gero, dar niekada nesėdėjo tiek daug, kiek šiandien. Didžiąją dalį darbo dienos leidžia palinkę prie kompiuterių, o grįžę namo taip pat nevengia patogiai įsitaisyti priešais televizorių. Sakoma, kad sėdėjimas tapo naujuoju rūkymu, nes tuo atveju, jeigu jis netaisyklingas ir ilgai trunkantis, daroma nemenkesnė žala sveikatai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.

Anksčiau greitojo maisto restoranų tinkle „KFC“ dirbusi mergina kardinaliai pakeitė gyvenimą – vadina save modeliu ir uždirba net 131 tūkst. eurų per metus, nors dirba tik kartą per valandą. Tiesa, vis dėlto toks darbas – ne kiekvienai. Beth Spiby tikisi uždirbti daugiau, nei milijoną, o kol to nepasieks – neketina sustoti. Tiesa, ne visoms būtų priimtina tai, ką daro Bethy.  Pasirodo, kad Bethy pardavinėja seksualias savo nuotraukas internete, kurias užfiksuoja jos mergina.

Nuo spalio 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso keisis 36 parduotuvių darbo valandos. Tradiciškai vasaros sezono metu dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas pirkėjų patogumui. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, dienoms trumpėjant, mažėja ir pirkėjų srautai vėlyvais vakarais.

Vis garsiau įvairiai linksniuojamos nuo birželio įvestos 200 eurų darbo paieškos išmokos, skiriamos beveik visiems užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje. Verslo organizacijų atstovai verkšlena, kad jos esą skatina nedirbti, dėl to neprisikviesi darbuotojų. Akademinio sluoksnio atstovai pabrėžia, kad naujos išmokos buvo neišvengiama būtinybė, ypač šalyje, kur skurdas ir pajamų nelygybė vienos didžiausių ES, o socialinis draudimas pilnas spragų.

Studentams grįžtant į didžiuosius šalies miestus, dažniausiai itin išauga ir darbo ieškančių asmenų, ir „studentiškų“ darbo pasiūlymų skaičius. Tačiau šis ruduo – kiek išskirtinis ir didelė dalis jaunimą dažniausiai mielai priimančių darbdavių dabar jau nebeskuba taip greitai atverti savo durų.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Gera fizinė būklė – svarbus fizinės ir fiziologinės žmonių sveikatos prognostinis rodiklis. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonėms, pasižymintiems gerais fizinės būklės rodikliais (širdies ir plaučių, raumenų pajėgumu, lankstumu, kūno kompozicija), mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kitomis lėtinėmis ligomis. Siaučiant COVID-19 pandemijai, vaikai mokėsi iš namų, suaugusieji, turėję galimybę, dirbo nuotoliniu būdu. Tai galėjo pakenkti jų sveikatai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs.

Vilniaus savivaldybė skelbia konkursą į vyriausiojo miesto inžinieriaus pareigas. Pasak mero Remigijaus Šimašiaus, šią naują pareigybę numato nuo sausio įsigaliosiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. „Kalbant neformaliai, ieškome žmogaus, kuris norėtų prisidėti prie Vilniaus kūrimo, nuolat žvelgtų į ateitį, spręstų miesto plėtros iššūkius ne tada, kai jie iškyla, o dar prieš jiems atsirandant.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Lietuvą, esą ji „dirba nedemokratiškais metodais“ su Baltarusijos opozicijos kandidate Sviatlana Cichanouskaja, ir pareiškė manantis, kad krizę Baltarusijoje galėtų išspręsti Aliaksandro Lukašenkos siūloma konstitucinė reforma. „Mūsų kaimynai lietuviai, mano manymu, jau peržengė visas padorumo ribas savo pateiktu reikalavimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Antradienį sandėlyje Klaipėdoje krautuvas mirtinai sužalojo žmogų.  Pasak Policijos departamento, 1997-aisiais gimusio vyro vairuojamas krautuvas apie 11 val. Nemuno gatvėje esančiame sandėlyje kliudė ir mirtinai sužalojo 1954 metais gimusį vyrą.  Dėl galimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Trečiadienį premjeras po posėdžio spaudos konferencijoje kalbėjo apie koronaviruso situaciją Lietuvoje ir galimus būdus, kaip toliau tramdyti šį virusą. Netrukus po to savo socialiniame tinkle Saulius Skvernelis dar kartą prabilo apie gydymo įstaigų darbą. Premjeras tikina, kad nuolat yra analizuojama situacija ir ieškoma būdų, kaip palengvinti medikų darbą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Sulaukus pilnametystės kiekvieno žmogaus gyvenime atsiranda begalės naujų patirčių: mokyklos baigimas, pradedama ieškoti studijų krypties, darbo, išsikraustymas iš tėvų namų bei persikėlimas į naują miestą. Natūralu, kad šiame pokyčių etape yra susiduriama su įvairiausiomis baimėmis, klausimais ir problemomis, tad neretai pagalbos yra kreipiamasi į tėvus, kurie padeda susitvarkyti su užgriuvusiomis suaugusio žmogaus atsakomybėmis.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. „Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.

Per pastaruosius kelerius metus IT specialistų, ypač programuotojų, skaičius pasaulyje smarkiai išaugo. Tai – viena paklausiausių profesijų ir Baltijos šalyse, Ukrainoje bei Baltarusijoje. Pastarųjų dviejų šalių programuotojai dairosi darbo už savo šalies ribų, ypač Latvijoje, nors duomenys rodo, kad vidutinis IT specialistų darbo užmokestis Baltijos šalyse yra panašus. Estijos bendrovės „RIA.

Karantino metu daugybei darbuotojų teko dirbti nuotoliniu būdu – iš namų. Ir nors daugeliui toks darbo stilius atrodo patrauklus, atliktas tyrimas parodė, kad jis gali turėti didelį trūkumą – dėl jo ilgėja darbo diena. Programinės ir techninės gamintojas „Microsoft“ neseniai atliko tyrimą, kaip keičiasi žmonių darbo specifika jiems pradėjus dirbti namuose.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma SADM pranešime spaudai.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse, rašoma pranešime spaudai.  Palyginti su 2019 m. bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.

Vyras nufilmavęs dramatišką įrašą, kaip metė savo darbą – tapo sensacija ir surinko per 11 milijonų peržiūrų. „TikTok“ paskyroje vyras nufilmavo, kaip netikėtai sumanė mesti savo darbą, o visa tai nufilmavo. Maxwell Dean sukaupė drąsą ir nuėjo pas savo viršininkę, kuri anot jo – bjauri ir nemaloni, ir išrėžė viską, ką galvoja.  Savo įrašu vyras surinko per 11 milijonų peržiūrų, o internautai komentavo, kad patys norėtų atrasti tiek drąsos pas save ir padaryti tą patį.

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje atrodo sunaikino poilsio ir pramogų industriją, palikdama be darbo daugybę žmonių. Tačiau Lietuvos pajūryje atrodo šie ekonomikos dėsniai bent jau vasarą negalioja. Darbdaviai čia darbuotojams neretai moka kur kas daugiau – atlyginimai gali būti net keliais šimtais eurų didesni nei įprastai. Vasaros laikotarpiu pajūryje išauga sezoninių darbuotojų poreikis: padavėjų, virėjų, virtuvės pagalbininkų, kambarių tvarkytojų, pardavėjų.

Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais (33 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).  Per pirmus šešis mėnesius gauti ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Šiemet daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos srityse.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.

Juos suvedė bendra profesija, nuo pat bendravimo pradžios atrodė, kad vienas kitą pažįsta amžinybę, jau pirmojo susitikimo metu pilve skraidė drugeliai, o dvejų metų draugystę neseniai vainikavo santuoka. Tokia yra Indrės ir Evaldo Starinskų meilės istorija – graži ir verčianti patikėti, kad kiekvienam kažkur pasaulyje yra skirtas sielos draugas. Vilkaviškyje gyvenanti pora dirba Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

Nors koronaviruso ir karantino banga pamažu atslūgsta, šių dalykų padariniai vis dar stipriai jaučiami. Neseniai dviejų vaikų mama pasidalijo tuo, kad buvo atleista iš darbo, nes jos viršininkui trukdė tai, kad ji namuose rūpinasi vaikais. Kalifornijoje gyvenanti Dris Wallace yra tinklaraštininkė ir buvusi įmonės sąskaitų valdytoja. Kovo viduryje ji dėl koronaviruso pradėjo dirbti iš namų ir dar turėjo rūpintis namuose likusiais ketverių metukų dukra bei metukų sūnumi.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konfliktas su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu dirbti nepadeda, tačiau kol kas neatsako į klausimą, ar neketina jam neįtinkančio vadovo nušalinti.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Restoranų verslą sunkmetis sukrėtė itin skaudžiai, o kartu nukentėjo ir darbuotojai. Panevėžietė Natalija – virėja. Nenujausdama krizės moteris kovo mėnesį nusprendė pakeisti darbovietę – pereiti iš vieno baro į kitą. Kaip tik tuo metu prasidėjo karantinas, ir moteris liko be darbo.   „Stovėjau darbo biržoje karantino metu, gavau išmoką bedarbio“, – pasakoja virėja Natalija Miknevičienė. Visgi moteris nosies nenukabino ir ieškojo papildomų uždarbių.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centras Klaipėdos „Akropolis“ penktadienį grįžta į įprastinį ritmą: jame veikiančių parduotuvių darbo laikas pailgės viena valanda – iki 21 val. Darbo laikas ilginamas reaguojant į klientų prašymus bei siekiant geriau paskirstyti užsukančiųjų srautus. Parduotuvės nuo šio penktadienio bus atidarytos nuo 10 iki 21 val., išskyrus „Maxima XXX“, kuri veikia nuo 8 iki 23 val.

Lietuvoje toliau švelnėjant karantino sąlygoms, praėjusią savaitę darbo rinkoje buvo stebima didelė pardavėjų ir pardavėjų kasininkų paklausa, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, pardavėjų ieško ne tik prekybos centrai, bet ir mažos prekybos įmonės. Taip pat ieškoma virėjų, apsaugos darbuotojų, degalinių operatorių. Tuo metu įsidarbinimo galimybės mažėjo nekvalifikuotiems darbininkams, nors jie sudaro beveik ketvirtadalį visų darbo pasiūlymų.

Švelnėjančios karantino sąlygos padėjo daliai verslo sektorių atsigauti, tačiau ne visiems. Ir nors privačiuose darbo paieškos portaluose fiksuojamas augantis skelbimų skaičius, registruoto nedarbo lygis šalyje nemažėja. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Verslas pamažu atsigauna „Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau tas atsigavimas matomas netolygiai visuose sektoriuose.

Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.  Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.

Nuo birželio 15 dienos, pirmadienio, Kauno „Akropolis“ grįžta prie įprasto darbo laiko. Parduotuvės dirbs nuo 10 iki 21 val. „Maxima XXX“ pirkėjus pasitiks nuo 8 iki 22 val., „Eurovaistinė“ nuo 8 iki 22 val. Trumpesniu nei įprasta laiku kol kas veiks tik kavinės ir restoranai – nuo 10 iki 21 val, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Baigiantis karantinui, miestas vėl atgyja – į aplinkinius biurus grįžta darbuotojai, žmonės palengva ima ruoštis atostogoms, mieste daugėja ir keliautojų.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Pasibaigus keturiuose policijos komisariatuose vykdomam eksperimentui dėl darbo organizavimo bus priimami sprendimai, kaip visoje Lietuvoje koreguoti pareigūnų funkcijas. Policijos vadovo Renato Požėlos teigimu, svarstoma grįžti prie pareigūnų specializacijos.