dainius žalimas

Laisvės partijai iškovojus mandatą Europos parlamento (EP) rinkimuose, partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atkerta, kad gandai apie „laisviečių“ pabaigą buvo paskleisti per anksti. „Laisvės partija 8,07 proc. ir mandatas Europos Parlamente. Ketvirta partija Lietuvoje Gandai apie mūsų mirtį yra gerokai perdėti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Armonaitė.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, kandidatas į Europos Parlamentą (EP) Dainius Žalimas sako, kad sėkmės rinkimuose atveju, jis stotų į Laisvės partiją. Vis tik, jeigu į EP buvusio kandidato į prezidentus rinkėjai neišrinktų, jis tikina nebedalyvausiantis politiniame gyvenime. „Viskas priklauso nuo rinkimų rezultatų.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, jau dabar galima iš anksto pasveikinti būsimą prezidento rinkimų nugalėtoją – perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. „Deja, aš, ko gero, galima pasakyti, kad jau galime iš anksto pasveikinti būsimą šių rinkimų nugalėtoją, tai yra dabartinė mūsų Lietuvos Respublikos prezidentą. Tai buvo iš anksto nuspėjama“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė D. Žalimas.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neskuba vertinti jos politinės jėgos kandidato į prezidentus Dainiaus Žalimo pasirodymo prezidento rinkimuose. Politikės teigimu, pergale ji rinkimuose laiko ir tai, kad juose sudalyvavo partijos keltas kandidatas. „Apskritai labai džiaugiuosi, kad Laisvės partija dalyvavo prezidento rinkimuose, kad turėjo puikų kandidatą, kuris atstovavo progresyviai, vakarietiškai Lietuvai, jos ateičiai.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas spėja, kad rinkėjai pareikš nepritarimą siūlomai Konstitucijos pataisai referendume dėl pilietybės išsaugojimo, jei šis įvyktų. Jis siūlė pradėti diskusiją dėl referendumo kartelės mažinimo. D. Žalimas, paklaustas, kodėl, jo manymu, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo veikiausiai gali žlugti. Anot jo, tai susiję su „savotiška referendumo agitacija“. „Man atrodo, kad buvo noras pavieniams asmenims dominuoti tos agitacijos metu.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, kad, jei pirmajame prezidento rinkimų ture sulauktų 7 proc. rinkėjų palaikymo, tai vadintų geru rezultatu.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas, rinkimų naktį leidžiantis Laisvės partijos štabe, buvo pasitiktas garsiais plojimais ir palaikymo šūksniais. Tačiau jis ir partijos pirmininkė kandidato rezultatais nėra itin patenkinti. Ypač nustebino Vaitkaus ir Žemaitaičio sėkmė.  Dainių Žalimą aplenkusio R. Žemaitaičio ir E. Vaitkaus sėkmė nustebino Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.

Lietuvos politinės partijos laukia rinkimų rezultatų. Štai, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas – Gedimino prospekte esančioje partijos būstinėje laukia rinkimų rezultatų. Jis įvertina lietuvių aktyvumą šių rinkimų metu bei leidžia suprasti, už ką balsuotų antrame ture, jeigu pats nepatektų. Taip pat, kokių rezultatų šiandien tikisi pats.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas tikisi, kad šalies vadovo rinkimuose Lietuvos žmonės balsavo už „vakarietiškumą, kompetenciją ir patriotizmą“. Jo įsitikinimu, apie tokias vertybes kalba ne vienas kandidatas į prezidentus, bet, pažymi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, ne visi jie siekia minėtų vertybių įgyvendinimo.

Laisvės partijos į prezidento postą keliamas Dainius Žalimas geriausiai žinomas dėl savo buvusių pareigų Konstituciniame Teisme, giriamas dėl aktyvumo, požiūrio platumo, tačiau šis į politiką pasukęs teisininkas turi ir nuodėmių. O šios daugiausia susijusios su charakterio savybėmis ir pernelyg dideliu siekiu užtikrinti karjerą antrajai sutuoktinei.

Pirmadienį aštuoni kandidatai į prezidentus susitiko antruosiuose debatuose, kuriuose diskutavo apie Lietuvos gynybą. Nors Lietuva, būdama NATO narė, gynybai skiria nemažai dėmesio ir lėšų, tačiau norint atgrasinti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją teks investuoti dar daugiau, o prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo požiūris gynybos klausimais itin svarbus.

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

Valdančiųjų laisviečių kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. Sutartį su tu teisininke Ingrida Danėliene Laisvės partija sudarė kovo 21 dieną.

„Laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pripažįsta, kad Laisvės partijos ir jo žmonos sudaryta sutartis dėl rinkiminės kampanijos planavimo galėjo sukelti klausimų. „Visada reikia kvalifikuotų žmonių, kurie atliktų deramai tokį darbą. Tai yra formaliai teisėta ir skaidru, tačiau neturi būti net regimybės, kad tai kertasi su etika. Tai tiesiog darbai yra atliekami nemokamai“, – Eltai sakė D. Žalimas.

Valdančiųjų laisviečių kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. „Pinigai yra grąžinti. (...) Suprantant, kad neturi būti net regimybės, kad jums tokių klausimų nekiltų (dėl etikos – BNS), kad man pačiam tokių klausimų nekiltų, – BNS ketvirtadienį sakė kandidatas. „Visi klystam kartais“, – pridūrė jis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registravo antrosios kadencijos siekiantį Gitaną Nausėdą, konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę bei Laisvės partijos atstovą Dainių Žalimą kandidatais prezidento rinkimuose. Tokį sprendimą komisija priėmė ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. Bendru sutarimu patvirtinta, jog minėtieji kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus, pateikė pareiškinius dokumentus, surinko ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų bei sumokėjo beveik 9 tūkst.

Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 1197 parašai rinkimų lapuose, dar 21 tūkst. 88 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu. Priėmusi parašų rinkimo lapus VRK patikrins juos per dešimt dienų ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.  Kad politikas galėtų kandidatuoti į prezidentus, jis privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato. O toks teiginys šokiravo politikus – teigia nesuprantantys, kaip tokie formalumai per du metus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nebuvo išspręsti.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas surinko reikiamą kiekį parašų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Tai jam pavyko padaryti maždaug per savaitę – didžiajai daliai kandidatų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusį trečiadienį išdavė parašų rinkimo lapus ir leido gyventojams pasirašyti elektroniniu būdu. Be D. Žalimo reikiamą 20 tūkst. parašų jau yra surinkusi konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Šį pirmadienį TV3 laidoje „TOP 3“ – karščiausios aktualijos. Ne tik išgirsime apie pagaliau teisme atverstą liūdnai pagarsėjusių ir antivalstybinę veiklą vykdžiusių veikėjų bylą, bet ir pamatysime, kokia neregėta gamtos rūstybė užgriuvo Amazonės regioną. O išskirtinėje kandidatų į prezidentus rubrikoje – vis daugiau visuomenės simpatijų susižeriantis Dainius Žalimas. Šį vakarą jis prabils ne tik apie politinius siekius, bet ir apie asmeninį savo gyvenimą.

Lietuvos gynybos biudžetą reikia didinti bent 3 proc., o ateityje siekti dar daugiau, sako Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. „Reikia didinti gynybos biudžetą ne tik 3 proc., o tiek, kiek reikia“, – taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Jeigu D. Žalimas taptų prezidentu, ateityje gynybos reikmių finansavimui jis siektų daugiau nei 3 proc. nuo BVP, nes, jo nuomone, 3 proc.

Laisvės partijos keliamas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas kritikuoja dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos santykius su Vyriausybe. Pasak jo, Daukanto aikštė turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti su Ministrų kabinetu. „Kada prezidentas nepaiso konstitucinių imperatyvų ir tampa politinio lauko kovotoju nors turėtų būti mediatoriumi. Jokiu būdu jis nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti.

Šiemet gegužę lietuviai keliaus prie balsadėžių ir rinks naują šalies prezidentą. O kandidatų sąraše galima surasti naujus veidus, net ir tų, kurie su politika anksčiau nesusidūrė.  „Dėmesio centre“ apsilankę kandidatai į LR prezidentus Dainius Žalimas bei Giedrimas Jeglinskas, taip pat Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė bei „Eltos“ vyr.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas Dainius Žalimas sieks visų šeimų lygybės, atvirų teismų ir prezidento institucijos desakralizacijos. „Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.

Šeštadienį Vilniuje susirinkusi Laisvės partija oficialiai pritarė, kad šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuose partijai atstovautų buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.   D. Žalimo kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Laisvės partijos kandidatas pirmą kartą dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose. ELTA primena, kad artimiausi Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.

Laisvės partijos kandidatui į Lietuvos prezidentus Dainiui Žalimui vedant ir šios partijos sąrašą į Europos Parlamento rinkimus, šalies liberalių pažiūrų rinkėjai yra vedžiojami už nosies, pastebi Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvi-las. „Mums, liberalams, kaip turbūt daugumai liberalių pažiūrų rinkėjų, tiko simpatiška D. Žalimo kandidatūra į Lietuvos prezidentus. Todėl Liberalų sąjūdis greičiausiai būtų jį parėmęs.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas ne tik paskelbtas valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus, bet ir išrinktas jos lyderiu į Europos Parlamentą (EP). Tai paaiškėjo reitingavus partijos kandidatų į EP sąrašą. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Į rinkimus partijos sąrašą ves dviejų patyrusių teisininkų tandemas“, – ketvirtadienį pranešė partija.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas neatmeta galimybės dalyvauti panašiu metu vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Nors viešojoje erdvėje į kelis postus vienu kartu besitaikę politikai yra susilaukę kritikos bei klausimų, nei D. Žalimas, nei „laisviečiai“ didelės bėdos tame nemato. „Jeigu Laisvės partija manimi pasitiki – aš tikiu šia politine jėga bei jos ateitimi – aš nematau nieko blogo sustiprinti šią politinę jėgą.

Iki prezidento rinkimų likus keturiems mėnesiams ima pildytis rinkiminės kandidatų sąskaitos. Dosniausiai savo pretendentą kol kas remia valstiečiai – Aurelijaus Verygos rinkiminei kampanijai partija jau skyrė per 100 tūkstančių eurų. Igną Vėgėlę kol kas labiausiai remia brolis ir tėvas – didelės žinomos įmonės valdytojai. O kandidatų į prezidentus dar gali ir daugėti – apie tai rimtai svarstyti ėmėsi Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Ketvirtadienio vakarą Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs konstitucinio teismo pirmininkas, Dainius Žalimas, pristatė savo rinkiminės kampanijos programą. Dabartinį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą jis kritikavo dėl jo nuomone pasyvaus, XIX amžiaus normas atitinkančio požiūrio į žmogaus teises.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad sieks antrosios kadencijos. Ar rinkimų favoritas jau aiškus? O gal iššaus netikėtas „juodasis arkliukas“? Kokios intrigos mūsų laukia 2024 m. prezidento rinkimuose? Apie šią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Po truputį gausėja kandidatų į prezidentus būrys. Laisvės partija ir demokratai į kovą meta savo kandidatus. Nors yra savo srities profesionalai, politikoje juos galima laikyti naujokais. Tad ar pavyks jiems mesti rimtesnį iššūkį senbuviams? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose Laisvės partijos iškeltas dalyvauti buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų juose konkuruos su valdančiųjų konservatorių iškelta premjere Ingrida Šimonyte, sako politologai.

Laisvės partija dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelia buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą. „Aš manau, kad tikslai yra tiek pasiūlyti alternatyvą, tiek laimėti, – BNS antradienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas. – Galėčiau pagal savo dalykines, profesines savybes, atsižvelgdamas į savo tiek profesinio, tiek valstybinio darbo patirtį, padaryti šitą instituciją teisinga visiems.

Lietuvoje artėjant prezidento rinkimams, politinėje arenoje išnyra vis daugiau kandidatų pavardžių. Savo ruožtu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė užsiminė, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas bus jų partijos kandidatas. Tiesa, politiniuose užkulisiuose minima buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pavardė, o šio fakto paneigti neskuba nė viena iš pusių. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Iki prezidento rinkimų likus vos kiek daugiau nei pusmečiui, aiškėja pirmieji kandidatai. Tarp jų – ir gerai žinomi politikai, ir margos asmenybės. Tačiau savo kandidato dar nepaskelbė viena jauniausių – Laisvės partija.  Apie tai, kaip Laisvės partija rinks savo kandidatą į prezidentus ir kas juo galėtų būti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Lakštingala negali nečiulbėti. Seimo narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis prieš Kalėdas vėl lips ant scenos – su orkestru rengia savo jubiliejinį koncertą. Tai bus vienas iš daugybės atvejų, kai V. Juozapaitis užsiima scenine veikla, nors Konstitucija Seimo nariui draudžia užsiimti papildomomis veiklom, leidžia tik autorinę kūrybą. Opozicija širsta, kad neturi pajėgų organizuoti V. Juozapaičiui apkaltą, nors pretekstas esą yra.

Prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis dėl neapykantos kurstymo negali turėti įtakos Seime inicijuojam apkaltos procesui Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas. Trečiadienį Seimo apkaltos komisijai jis pabrėžė, kad baudžiamasis ir konstitucinis procesai nėra ir negali būti susiję. „Už tuos pačius veiksmus galima ir konstitucinė, ir baudžiamoji atsakomybė.

Prezidento sprendimas atimti pilietybę iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko kelia ir teisinio pagrįstumo, ir net paprasčiausios logikos klausimų. Problemą TV3 laidoje „Dienos komentaras“ gvildena VDU Teisės fakulteto vadovas Dainius Žalimas. Sakėte, kad prezidento sprendimas atimti Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko yra populistinis.

Per mažiau nei du mėnesius Lietuvoje nuskambėjo dvi vaikų pagrobimo istorijos. Liepos 18 d. iš Kauno vaiko gerovės centro pastogė suverenais save vadinantys Mindaugas ir Inga Vilčinskai pagrobė tris savo vaikus. Po dviejų savaičių šeima sulaikyta netoli Baltarusijos sienos. Rugpjūčio 27 d. mokytojas Algirdas Švanys pagrobė ir valtimi į Rusiją išsigabeno nė metų neturinčią dukrą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai rodo, jog krizės šalyje nėra. „Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien (pirmadienį – BNS), (...) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę“, – interviu BNS sakė premjerė. Taip ji kalbėjo Lietuvos bankui pirmadienį paskelbus prognozę, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo siekdama perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų apie neskaidriai naudojamas Lietuvos savivaldybių tarybų narių kanceliarines išmokas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre. Teismas konstatavo, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą. Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas tokį teismo sprendimą vertina neigiamai ir stipriai abejoja jį priėmusios teisėjos kompetencijomis.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Nuo šiol bus galima atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš asmenų, kurie palaiko valstybes, keliančias grėsmę Lietuvos ar sąjungininkų saugumo interesams bei taip žemina Lietuvos vardą. Tam ketvirtadienį pritarė Seimas, priėmęs atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas.

Vienas iš galimų Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino teismo scenarijų yra teismas už akių, sako teisės specialistai. Anot jų, netgi jeigu V. Putinas tiesiogiai nebūtų pasodintas į teisiamųjų suolą, tai nebūtų kliūtis teisingumui. Pasaulį dar anksčiau šią savaitę sukrėtė vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota kaip rusai sušaudo beginklį ukrainiečių karo belaisvį.