dainius radzevičius

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto tyrime nagrinėjama, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ateitis labai miglota – biudžeto ir reklamos pajamos sumažėjo, abonentinio mokesčio įvedimas daug metų kybo ore. Nacionaliniam transliuotojui prasidėjo sunkmetis be prošvaisčių. Programų tinklelis retėja, o valdžia nežino, ko nori. Šių metų rykštė − finansai LRT pernai kamavo iš išorės primesti politinių interesų konfliktai ir šiokios tokios įvaizdžio problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrerija ir toliau demonstruoja nepasitenkinimą nacionaliniu transliuotoju ir rengiasi reikalauti paneigti esą tikrovės neatitinkančią informaciją apie pensinio amžiaus prailginimą. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ragina neauklėti žiniasklaidos ir teigia, kad vieši ministro priminimai žiniasklaidai apie jos moralinę atsakomybę turėtų būti nukreipti, visų pirma, pačiai valdžiai.

Lietuvos televizijos (LTV) direktoriui  Rimvydui Paleckiui viešai suabejojus, ar filosofas Leonidas Donskis, prakalbęs apie ketinimus siekti europarlamentaro posto, gali vesti laidą „Be pykčio“, pastarasis tvirtina laukiąs Liberalų sąjūdžio sprendimo. Užsienyje esantis L. Donskis portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog etikos pamokų jam nereikia. „Neverta LTV direktoriui mokyti mane etikos. Savo garbės kodekso aš paisau ir be pokalbių su LRT vadovybe.

Žurnalistams Seimo valdybos nustatyti apribojimai lieka galioti. Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį nusprendė, jog ribojimus žiniasklaidai įvedusi Seimo valdyba savo įgaliojimų neviršijo. Kad valdybos sprendimai, kaip priimti viršijant įgaliojimus, būtų atšaukti balsavo 4 komisijos nariai, 5 buvo prieš, vienas susilaikė.

Šeštadienį Rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje kunigui, disidentui ir žurnalistui Juliui Sasnauskui įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) skiriama Stasio Lozoraičio premija. J. Sasnauskas tapo vienuoliktuoju premijos laureatu. Oficialus LŽD apdovanojimo pavadinimas - „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkė Marytė Kontrimaitė ceremonijos metu pažymėjo, kad kun.

Žurnalistų darbą parlamento rūmuose varžančios taisyklės liks galioti, nors kai kurie Seimo valdybos nariai jas yra apibūdinę kaip nedemokratiškas, o dvi didžiausios parlamento frakcijos reikalauja atšaukti. Tai antradienį išgirdo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, susitikęs su Seimo pirmininku ir parlamento kancleriu.

Parlamento vadovybė ir toliau siekia bet kuriomis priemonėmis apriboti žurnalistų darbą. Seimo valdyba penktadienį priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė žurnalistų akreditavimo Seime tvarką. Žiniasklaidos atstovai svarsto, ar politikai nebus persidirbę, jei randa tam laiko biudžeto svarstymo metu, ir žada kreiptis į tarptautines organizacijas.

Vyriausybės programoje tarp kovos su korupcija priemonių esama nuostatos, kad papirkinėjamiems žiniasklaidos atstovams būtų taikomos tokios pat sankcijos kaip ir valstybės tarnautojams. Žurnalistai šiuos siūlymus vertina nevienareikšmiškai. Atlygį už palankią publikaciją arba nemalonios informacijos nutylėjimą gavusiems žurnalistams, redaktoriams ir leidėjams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) kitą savaitę ketina pateikti teismui skundą dėl apribotų žurnalistų darbo sąlygų Seime. Kolegų pasipiktinimui  pritaria ir Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD). Kaip BNS informavo LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, penktadienį jis kartu su antstoliu lankėsi Seime ir fiksavo vietas, kur specialiais lipdukais pažymėta, kad ten žurnalistai negali ne tik filmuoti ar imti interviu, bet ir apskritai įsinešti diktofonus, filmavimo kameras ar fotoaparatus.

Akistatą su ekonominės krizės siaubūnu patyrė jau kone kiekvienas Lietuvos gyventojas. Dar prieš metus klestėjusios bendrovės balansuoja ant bankroto ribos, o darbdaviai griebiasi už galvų neišmanydami, kaip geriau pasielgti – atleisti darbuotojus drįsta ne visi. Dar prieš porą metų rekordiškai mažu nedarbu gyręsi Šiaulių darbo biržos atstovai dabar užregistruoja vis daugiau net ir aukštąjį išsilavinimą turinčių mūsų krašto bedarbių.

Vyriausybę krizės sąlygomis formuojantis Andrius Kubilius viešai skelbia, kad gelbsti valstybę nuo bankroto. Iš tikrųjų žmonės ir verslas finansuos daug diskusijų sukėlusią gelbėjimo operaciją. Šokiruojantis konservatorių planas Premjeras A. Kubilius, mėgindamas didinti mokesčius ir gelbėti valstybę nuo bankroto, tvirtina, kad prekės ir paslaugos bendrai brangs tik 1 procentu. Verslininkai ir žmonės dar neįsivaizduoja, kiek praras, o valdžia sako tai žinanti, bet jokių faktų nepateikia.

Šiemet dar galime pasidžiaugti: 2008 m. skelbiami skaitymo metais ir raginama skaityti knygas. Tačiau kas bus kitąmet? Vyriausybei nupjovus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, knygos taps arba prabangos, arba piratine preke. Į klausimą, kas mūsų laukia panaikinus spaudai PVM lengvatą, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dopkevičiūtė-Džiovėnienė atsako paprastai.

Naujai išrinktas Seimo pirmininkas iškart ėmėsi veiklos: vakar vykusioje spaudos konferencijoje ne tik žurnalistus supažindino su naujais draudimais ir apribojimais, bet ir pareiškė vyksiąs į oficialų susitikimą „pas prezidentą ir Boženą“. Ilgus metus sukiojęsis televizijos ekrane ir atėjęs į Seimo pirmininko kėdę, Arūnas Valinskas nusprendė, kad Seime filmavimo studijos nedarys.

Autorių darbdaviams, kuriems pagal sutartis autoriai atliks vienkartinius darbus, siūloma už juos pervesti įmokas „Sodrai“. Apie tai pirmadienį per susitikimą su Verslo žurnalistų klubo ir Žurnalistų sąjungos atstovais informavo kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta. „Išmokėdamas pinigus užsakovas turėtų sumokėti tą darbą atlikusiam autoriui ir įmokas „Sodrai“, - kalbėjo A.Šemeta.

Lietuvos kūrėjai, smulkieji ir vidutiniai verslininkai komentuodami dar neoficialią mokesčių reformą teigia, kad pasekmės bus skaudžios. Teigiama, kad skaitymo metus pakeis spaudos bankroto metai. Smulkieji ir vidutiniai verslininkai sako, kad, panaikinus verslo liudijimus, bus priversti užsidaryti arba veikti pogrindyje. Skaitymo metus keis spaudos bankroto metai „Naujosios valdžios vieši siūlymai taupyti suvienodinant gyventojų pajamų mokestį reiškia tai, kad mažės gyventojų pajamos.

Ekonomikos temomis rašančius žurnalistus iš daugelio nacionalinės ir Lietuvoje veikiančios tarptautinės žiniasklaidos leidinių vienijantis Verslo žurnalistų klubas palaiko valdančiosios daugumos planus kūrybinius darbuotojus palaipsniui apmokestinti „Sodros“ tarifu ir taip suteikti didesnes socialines garantijas.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) kreipėsi į naująjį Seimą ir besiformuojančią valdančiąją daugumą ragindama ekonominę krizę „stabdyti racionaliais sprendimais, o ne nepakeliama mokesčių našta žlugdant ir taip labiausiai nuskurdintus įvairių sričių kūrybinius darbuotojus“. Tokį pareiškimą šeštadienį priėmė LŽS valdyba, išnagrinėjusi besiformuojančios valdžios siūlymus ekonominei krizei sustabdyti.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Šių metų pabaigoje žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms antrą kartą bus išdalinti apdovanojimai už didžiausią kūrybiškumą, progresą ir inovacijas žiniasklaidoje, pirmadienį paskelbė renginio „Nmedia 2008“ organizatoriai. Į apdovanojimus gali pretenduoti visi novatoriškumu pasižymėję nacionalinių ir regioninių visuomenės informavimo priemonių – spaudos, radijo, televizijos, interneto – žurnalistai.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.

Rašytojas Valentinas Sventickas dar ketveriems metams išrinktas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA-A) prezidentu. Penktadienį vykusioje asociacijos metinėje konferencijoje taip pat buvo patvirtinta nauja taryba. Pasak pranešimo spaudai, į LATGA-A vadovus buvo pasiūlyta vienintelė dabartinio asociacijos prezidento V.Sventicko kandidatūra.

Rinkimų naktį dėmesio susilaukė ne tik politinės partijos ar politikos apžvalgininkai, aptarinėjantys naujausius rezultatus. Išskirtinio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio nusipelnė ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, kuris, pasak žiniasklaidos, besilankydamas viename Vilniaus viešbutyje įsikūrusiame socialdemokratų rinkimų štabe, dalį nakties praleido užsidaręs elektros skydinėje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Konstitucijos egzaminas šeštadienį bus rengiamas ir šalies įkalinimo įstaigose - norą dalyvauti jau pareiškė 249 nuteistieji. Daugiausia paraiškų yra pateikę antrųjų Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyventojai. Pernai kaliniai Konstitucijos egzamino nelaikė.

Seimo valdyba pritarė pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti meno kūrėjų statusą turinčių kūrybinių darbuotojų socialines garantijas. Projektą turėtų svarstyti dar šios kadencijos Seimas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Seimo valdyba antradienį pritarė laikinosios Seimo darbo grupės parengtiems įstatymų projektams, kuriais siekiama užtikrinti žurnalistų ir kitų kūrybinių darbuotojų socialines garantijas. Pasak laikinosios Seimo darbo grupės vadovo parlamentaro Jono Čekuolio, įregistravus darbo grupės parengtus įstatymų projektus Seimo posėdžių sekretoriate ir suderinus su Seimo pirmininku, artimiausiu metu jie turėtų būti svarstomi Seimo plenariniame posėdyje.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos neišspręs rasinės ir tautinės neapykantos kurstymo problemų, o tik apribos žurnalistų darbą. Tuo metu dokumento rengėjai teigia, kad projektas parengtas siekiant pažaboti internete besireiškiančius komentatorius. Minėtomis pataisomis keičiamas sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) siūlo sugriežtinti atsakomybę už išpuolius prieš žurnalistus. LŽS išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad žurnalistas dirba ne sau, o visuomenei, taip pat kaip ir ugniagesiai, medikai ar policininkai, dėl to bet kokie bandymai trukdyti jiems atlikti savo pareigą turi būti vertinami kuo griežčiausiai. Dėl išpuolių prieš „Balsas.lt“ žurnalistę ir „News Bridgepix“ fotografą bus šaukiamas atskiras tarybos posėdis.

Šį antradienį (rugpjūčio 12 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Rusijos ir Gruzijos karo atspindžius žiniasklaidoje bei galimybes kiekvienai iš šių šalių laimėti informacinį karą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad patvirtinus grupės Seimo narių užregistruotus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus ir papildymus, žurnalistai galėtų būti persekiojami už žmonių įsitikinimų ir nuomonių skleidimą, o visuomenė imtų vengti viešai išsakyti savo mintis. Seimo nariai Laima Mogenienė, Jonas Čekuolis, Rimantas Bašys, Vytautas Grubliauskas siūlo keisti net keletą Visuomenės informavimo straipsnių.

Lietuvos žurnalistų sąjunga antradienį išsiuntė į Seimą oficialų raštą dėl siūlymo į Visuomenės informavimo įstatymą įvesti pataisas, kuriomis būtų ribojama galimybė laisvai reikšti nuomonę. Žurnalistų sąjungą nuliūdino tai, jog į darbo grupę, kurioje buvo priimtas toks siūlymas, nebuvo įtrauktas nė vienas žurnalistas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė į Visuomenės informavimo įstatymą ragina įvesti pataisas, kuriomis būtų galima pažaboti  neapykantos kurstymą masinėse informavimo priemonėse. Šiam tikslui numatoma ne tik suteikti platesnius įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui, bet ir apriboti nuomonės sampratą. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, jog šitaip būtų įteisinta savicenzūra, priverčianti žurnalistus tam tikromis temomis tiesiog patylėti.

Uždrausdami politinę reklamą televizijoje ir radijuje politikai tiesiog ieško kitų ir dar efektyvesnių reklamos formų. Tokias mintis išsakė antradienį „Žinių radijo“ laidoje kalbėję žurnalistai ir visuomenininkai. Seimas prieš pat rinkimus nutarė pakeisti rinkimų taisykles ir uždraudė politikų reklamą televizijoje bei radijuje, tačiau kyla daug klausimų dėl to, kaip tą tikrąją reklamą reiktų atpažinti.

Ar galima bausti žurnalistus už korupciją, teisininkai atsakymo kol kas neranda, tad atsakomybė negresia ir duodantiesiems kyšius. Tuo metu verslo grupių įtaka žiniasklaidai lieka neatskleistas baubas, rašo "Lietuvos žinios". Apie tai, kad Lietuvos žiniasklaida neskaidri ir net korumpuota, vis atviriau kalba verslo atstovai, puse lūpų užsimena politikai. "Transparency International" Lietuvos skyriaus duomenimis, daugiau kaip 12 proc.

Šių metų birželio 2 d. interneto dienraštyje “Bernardinai.lt” paskelbtas LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio “Patikslinimas dėl visuomeninių organizacijų kreipimosi” ir  šių metų birželio 4 d. internetiniame puslapyje “lrt.lt” publikuotas anoniminis pareiškimas “Visuomenei toliau platinamos melagingos žinios apie LRT” pateikia tikrovės neatitinkančią ir piliečius klaidinančią informaciją. Tokia informacija buvo skleidžiama ir per Lietuvos radiją.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, tardamasi dėl programų tinklelio ir institucijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus paskyrimo teisėtumo, posėdžiavo už uždarų durų.Vėliau pranešta, kad nebus pratęsta sutartis su į LRT vadovo nemalonę patekusiu Dariumi Kuoliu. Taip pat patvirtinta, kad LRT direktoriaus paskyrimo teisėtumo klausimas nagrinėtas LRT taryboje, tačiau jokių aiškių svarstymo rezultatų nėra.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

Gegužės 7 dieną  Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Biržų rajono savivaldybe  Biržų tvirtovės rūmų salėje surengė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, žurnalistų profesinės šventės, minėjimą. Šventinį renginį vedė Juozas Šalkauskas, pradėjęs šventę Bernardo Brazdžionio eilėmis apie lietuvišką žodį.

Žurnalistai neturėtų būti sekami vien todėl, kad yra žurnalistai. Tai pareiškė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, atsiliepdamas į „Lietuvos ryto“ pranešimą, kad dienraščio žurnalistai, atskleidžiantys netinkamą politikų elgesį, yra sekami. „Tikimės, kad taip šį kartą nėra. Jei yra informacija renkama apie žurnalistus, tai turi būti tik su visom sankcijom, su visais reikalingais sprendimais ir rimtais pagrindais“, - sakė D.Radzevičius.

Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas Andrius Kubilius pateikė pasiūlymus, kaip apsaugoti rinkimų demokratiją nuo nešvarių pinigų. Apie tai trečiadienį buvo kalbėta susitikime, kuriame dar dalyvavo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys, Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.