Parlamento vadovybė ir toliau siekia bet kuriomis priemonėmis apriboti žurnalistų darbą. Seimo valdyba penktadienį priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė žurnalistų akreditavimo Seime tvarką. Žiniasklaidos atstovai svarsto, ar politikai nebus persidirbę, jei randa tam laiko biudžeto svarstymo metu, ir žada kreiptis į tarptautines organizacijas.
Darbui Seime kiekvienas viešosios informacijos rengėjas savo nuožiūra akredituoti galės teikti po 3 reporterius (korespondentus, redaktorius), operatorius, fotografus. Žurnalistai pastebi, kad kai kurios televizijos apie politikų darbą Seime daro po keletą laidų, įvykiai vyksta ne tik Seimo rūmuose, akredituotas žmogus gali būti išvykęs, susirgęs ir pan. Neturintis akreditacijos ir jį pavaduojantis kolega privalėtų prašinėti Seimo vadovų malonės, o patekęs į pastatą galėtų daryti tik tai, ką iš anksto pranešė ir ką palaimins Ryšių su visuomene skyrius.
Žurnalistų atstovai: reikia klausti ir sveikatos specialistų
Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) centro valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Čyvas teigia, kad tai byloja tik apie parlamentarų susireikšminimą ir niekaip neskatina žiniasklaidos bei politikų normalaus bendradarbiavimo. „Net nebeįdomu spėlioti, kokie viso to absurdo motyvai bei priežastys - kerštas už kritiką, pervargimas dirbant naktimis, noras pasimėgauti valdžia ar dar kažkas. Suprantu tik tiek, kad jokių rimtesnių darbų parlamento vadovybė nebesusiranda“, – sakė jis.
Jau anksčiau, Seimo nariams pasiguodus, kad jie neva filmuojami tualetuose, ant šių įstaigų, kavinių ir rūkyklų durų atsirado lipdukai, draudžiantys ten filmuoti, įrašinėti ir fotografuoti. Netgi draudžiama ten įsinešti technines priemones. „Tiesa, apsaugos darbuotojai prie tualetų ir kavinių durų dar neapieško, ar kišenėje nėra telefono su atitinkamom funkcijom, bet ką gali žinoti – dar trys dienos, trys naktys ir fantazija gali pasiekti reikiamą lygį. Taip galima tapti ir nepakaltinamais“, - sakė T. Čyvas.
Anot jo, kalbėti su susireikšminusiais „tautos tarnais“ apie spaudos laisvę ir bent jau supratimą, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą, yra vis mažiau prasmės. „Liga progresuoja – belieka laukti kokių fizinių išpuolių“, - svarstė T. Čyvas. Jo teigimu, susireikšminę ir sekami besijaučią žmonės būna neadekvatūs ir jiems veikiau reikia ilsėtis sanatorijose, o ne priiminėti įstatymus ir biudžetus.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad su tokiais išsidirbinėjimais bus kovojama ir ieškiniais, ir kitomis priemonėmis. „Kreipsimės į tarptautines žurnalistų organizacijas, Europos Tarybą“, – tikino jis.
D. Radzevičius sakė manąs, kad politikai biudžeto ir kitų svarbių įstatymų svarstymo metu galbūt siekia nukreipti žurnalistų dėmesį, nes sprendimai esą atvirai provokacinio pobūdžio. Kartu jis sakė neatmetąs galimybių, kad reiktų atsiklausti ir sveikatos specialistų pagalbos. „Žinau, kodėl jie nutarė leisti po tris. Maži, pasakų prisiskaitę vaikai kartais bijo slibinų. Politikai slibinais įsivaizduoja žurnalistus. Trigalvis slibinas paprastai yra mažiau baisus už septyngalvį, o devyngalvis jau būna pats baisiausias“, – šaipėsi jis.
Kreipėsi į teismą
LŽS penktadienį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl apribotų žurnalistų darbo sąlygų Seime.
Skundžiamos taisyklės, kuriomis nustatomos vietos, į kurias žurnalistai negali aptekti su savo darbo priemonėmis - diktofonais, kameromis ir pan.
Seime prieš kelias savaites specialiais lipdukais pažymėta, kur žurnalistai negali ne tik filmuoti ar imti interviu, bet ir apskritai įsinešti diktofonų, filmavimo kamerų ar fotoaparatų. Tarp minėtų patalpų - Seime veikiančios viešojo maitinimo įstaigos, rūkyklos bei tualetai.
Skundą teismui įteikęs LŽS pirmininkas D. Radzevičius teigia, kad tokie draudimai pažeidžia Konstitucijos 25-ąjį straipsnį, kuriame teigiama: „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“
„Mes negalime sutikti, kad valdžia užsidarytų nuo žmonių ir viešumo, o svarbiausi sprendimai būtų priimami restoranuose ir kavinėse ar kitose vietose, kur galima išvengti viešumo. Buvo laikas, kai į tuos pačius rūmus valdžia kvietėsi žmones ir žurnalistus, kad jie viešumu gintų naują valdžią nuo sovietinės agresijos, o dabar jiems norisi puotauti ir tvarkytis savo reikalus paslapčia nuo visuomenės“, - anksčiau BNS sakė D. Radzevičius.
Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Eglė Trembo teigia, kad pati žiniasklaidos priemonė galės nuspręsti, kuriuos žurnalistus akredituoti į Seimą. „Taip pat pasikeitė tai, kad operatoriai su profesionalia filmavimo įranga galės įeiti tik su mūsų išduotais vienos dienos leidimais arba su akreditacija“, - žurnalistams pasakojo E. Trembo.
Taip pat užkirstas kelias žurnalistams patekti į Seimą per parlamentarus. Parlamentaras turi teisę išrašyti vienos dienos leidimą, tačiau tokį leidimą turintis žurnalistas savo darbo dirbti negalės. Filmavimo, fotografavimo įrangą į Seimo rūmus turi teisę įsinešti akredituoti arba vienos dienos leidimą gavę žurnalistai. Numatyta, kad kiti lankytojai gali įsinešti tik asmeninėms reikmėms naudoti skirtą įrangą.
Numatyta, kad žurnalistai, kurie nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, akreditavimo tvarkos, Seimo rūmų vidaus tvarkos reglamento, Seimo kanceliarijos leidimų sistemos funkcionavimo tvarkos, gali būti įspėti, jų akreditacija gali būti mėnesiui sustabdyta, nutraukta metams, vienos dienos leidimas atšauktas, pusei metų arba metams apribotas jo išdavimas.
Dar anksčiau naujos kadencijos Seimo valdyba nutarė patvirtinti patalpų, į kurias draudžiama įsinešti filmavimo kameras, fotoaparatus, garso įrašymo techniką, rengti interviu, filmuoti, fotografuoti, sąrašą. Valdyba taip pat pavedė Seimo kanceliarijai pažymėti nustatytas patalpas specialiuoju ženklu.
Mėgavimasis
Seimo valdininkai, negalėdami atsidžiaugti naujai suteiktais įgaliojimais, išsiuntinėjo tokį laišką:
„Dėl žurnalistų darbo Seime gruodžio 20 d. nenumatyto Seimo posėdžio metu
Informuojame, kad akreditacijos Seime neturinčių žurnalistų, pageidaujančių dirbti gruodžio 20 d. nenumatyto Seimo posėdžio metu, viešosios informacijos rengėjo – įstaigos vadovas privalo iki šios dienos (gruodžio 19 d.) 15 val. atsiųsti Seimo Ryšių su visuomene skyriui faksu 239 6556 motyvuotą prašymą išduoti vienos dienos leidimą (kaip nustatyta Viešosios informacijos rengėjų atstovų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje tvarkos apraše).
Pagarbiai,
Seimo Ryšių su visuomene skyrius“
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
