bvp

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Turkijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 3,8 proc., trečiadienį skelbia Turkijos statistikos institutas, remdamasis negalutiniais duomenimis. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per metus balandį-birželį buvo nedaug kuklesnis nei sausį-kovą, kai siekė 3,9 proc., bet pranoko ekonomistų prognozes, kurių vidurkis buvo 3,5 proc.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo šių metų ketvirčio antrasis įvertis nuo pirmojo skiriasi tik 0,1 procentinio punkto, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad reikšmingo pokyčio tarp jų ir neturėtų būti, kai remiamasi daugiau stabilesnių rodiklių.  „Per 0,1 procentinį punktą – tai yra mes turėjome 2,8 proc., o dabar BVP antrasis įvertis yra 2,9 proc.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,9 proc.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas nepakeitė Lietuvos ir Latvijos ekonimikų augimo šiais metais prognozių, tačiau pablogino lūkesčius Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo 2023 metais prognozė liko 0,2 proc., Latvijos didėjimo – 0,4 proc., Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 0,4 proc. iki 1,8 procento. Lietuvos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 1,8 proc., Latvijos – nuo 2,7 proc.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės – kaip ir balandį, manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc. Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Pirmąjį ketvirtį prieaugis buvo kur kas mažesnis ir sudarė 0,2 procento.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai duomenys. Metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį buvo didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,3 proc., ir didesnis už rinkoje prognozuotą vidutiniškai 0,3 proc.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

„Wagner“ grėsmė Lietuvai yra rimta, esą Baltarusioje esančiai grupuotei pernelyg didelė pagunda surengti provokaciją pasienyje. Taip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda po to, kai Lenkijos premjeras pranešė, kad savaitgalį apie šimtas samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Visgi Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas tikina, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai smogikai nekelia.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,3 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rinkose buvo tikėtasi, kad šalies ūkio augimo tempas balandžio–birželio mėnesiais sulėtės nuo 0,6 proc.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

JAV antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,4 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – jų prognozių vidurkis siekė 1,8 procento. Taigi, JAV ekonomikos plėtra per metus paspartėjo nuo 2 proc. siekusios pirmąjį metų ketvirtį.

Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,3 proc., o Latvijos – 2,6 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

NATO lyderių Vilniuje sutartas gynybos finansavimo „grindų“ pakėlimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukels įtampos karinėje pramonėje, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Didesnė dalis NATO valstybių deklaruoja apie išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. ir daugiau. Dar yra sąlyga, kad 20 proc. būtinai turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti. Su tais milijardais, dešimtimis milijardų, gal ir daugiau, kokia įtampa bus gynybos pramonei.

Finansų ministerija blogina kovą skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 1 procentu. Kovą manyta, kad ekonomika augs 0,5 procento. 2024 metais tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Kovą prognozuota, kad augimas sieks 3 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada papildomą finansavimą kariuomenės divizijos kūrimui, šios išlaidos nepateks į asignavimus krašto apsaugai, kitąmet sieksiančius maždaug 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Reikės susidėlioti kalendorių ir pradėti tą pajėgumą vystyti. Tai bus virš dabar numatytų 2,52 proc. BVP asignavimų.

Lietuvos bankui (LB) prognozuojant, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1 proc.  „Tendencijos turbūt visų institucijų yra matomos panašiai. Matomas ekonomikos sulėtėjimas pastarųjų (2022 – BNS) metų ketvirtą ketvirtį bei šių metų pradžioje.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,8 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,4 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,149 mlrd. eurų.

Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis nulems ekonomikos tendencijas. Analitikas tikisi, kad nuosmukis turėtų sustoti, nors metinis rodiklis turėtų būti neigiamas.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teigiant, kad gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog toks skaičius yra „paimtas šiek tiek nuo lubų“, tačiau mato galimybę dėl to diskutuoti. „Vertinu, kaip bandymą kompensuoti, overkompensuoti tai, ko anksčiau nebuvo padarę, tai yra pasikeitimą savo pozicijos signalizuoti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Švedija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,6 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodė augimą 0,2 procento. Pernai spalį-gruodį užfiksuotas nuosmukis 0,5 procento. Ekonomikos plėtrą per pirmus tris šių metų mėnesius lėmė verslo investicijų augimas 0,5 proc.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sakoma šeštadienį per partijos suvažiavimą Vilniuje priimtoje rezoliucijoje. „Reikia inicijuoti diskusiją dėl nemažiau negu 3,5 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi ir, kai kurių ekonomistų vertinimu, neria į krizę. Mažėja pramonės ir prekybos apimtys, eksportas, atleidžiami darbuotojai, daugėja bedarbių. Tad ką daryti, kad išvengtume liūdniausių padarinių? Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.

Reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas priešintis Rusijos invazijai prieš Ukrainą buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys, sako premjerė.  Ingridos Šimonytės teigimu, dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet lėtės.   „Pradėtas Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis.

Vengrija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika per metus augo 0,4 procento. Sausį-kovą užfiksuotas pirmas nuo 2021-ųjų pirmojo ketvirčio Vengrijos ūkio metinis nuosmukis, kurį nulėmė pramonės gamybos kritimas. Kita vertus, gerus rezultatus pademonstravę žemės ūkis ir paslaugų sektorius nuosmukį sušvelnino.

Lenkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi išankstiniais duomenimis. Jais remiantis, ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą – gerokai kuklesnis, nei pranašavo agentūros PAP kalbinti šalies ekonomistai, kurių prognozių vidurkis buvo kritimas 0,9 procento. Paskutinį 2022-ųjų BVP per metus padidėjo 2,3 procento.

Slovakija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Kita vertus, ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 1,2 proc. pernai spalį-gruodį. Tai buvo aštuntasis iš eilės Slovakijos ūkio augimo metų ketvirtis, kurį labiausiai skatino importą pranokstantis eksportas bei investicinis aktyvumas, pažymima pranešime.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

Europos Komisijai (EK) pagerinus šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas. „Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę. Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“. Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.

Dėl keturių pagrindinių mokesčių lengvatų valstybės biudžetas netenka maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Valstybės kontrolės (VK) atstovė.  „Dėl taikomų lengvatų keturiems pagrindiniams mokesčiams (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų – BNS) 2015 metais valstybės pajamos buvo mažesnės 2,6 proc. BVP, o pernai – jau siekė dvigubai daugiau“, – penktadienį Europos reikalų komitete teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7 proc., prognozuoja bendrovė INVL.   „Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anksčiau INVL prognozavo, kad šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento. I. Genytė-Pikčienė sako, kad 2,5 proc.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų? Per tris šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 3,6 proc. mažesnis nei praėjusių metų pradžioje, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,3 proc. Tai, anot TVF, lems nepalankios pirmojo pusmečio tendencijos. TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos BVP 2023 metais augs 1,1 procento.  Tačiau kitų metų šalies BVP prognozę TVF pagerino iki 2,7 proc.

Didėjantis geopolitinis susiskaldymas visame pasaulyje, įskaitant JAV ir Kinijos prekybos karą bei Rusijos invaziją į Ukrainą, ilgainiui gali sumažinti pasaulinės produkcijos išeigą 2 proc., trečiadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF atliktas tyrimas parodė, kad didėjanti geopolitinė įtampa lėmė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) perskirstymą iš geografiškai artimų šalių ir į tas, kurios yra artimos geopolitiškai, pavyzdžiui, JAV ir Europa.