Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą.
„Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią. Tai skatins vidaus vartojimo augimą. Atsižvelgiant į numatomą spartesnį namų ūkių vartojimo ir investicijų augimą bei silpnesnę eksporto rinkų plėtrą, sausio mėnesį skelbtos 2024 metų prognozės nekeičiame ir prognozuojame 1,8 proc. BVP augimą“, – pranešime sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Finansų ministerijos praėjusią savaitę skelbė, kad šiemet prognozuoja 1,6 proc. ekonomikos augimą.
„Jis (ministerijos paskelbtas 2024-2027 metų ekonominės raidos scenarijus – BNS) atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. VK požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus į Finansų ministerijos“, – rašoma pranešime.
Auditorių prognozėmis, 2025 metais BVP augs 3 proc., 2026 ir 2027 metais – 3,2 proc.
Pasak J. Rukšėnaitės, ekonomika ateityje turėtų augti labiau atsigaunant Lietuvos eksporto rinkoms, tačiau stabiliam jos augimui kils rizikų dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties regione.
VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.
„Vidutiniu laikotarpiu užimtųjų skaičius turėtų trauktis dėl visuomenės senėjimo. Energijos išteklių kainoms stabilizuojantis, projektuojama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sieks apie 2 proc.“, – teigia institucija.
