budrys

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad baigiamas rengti visuotinis valstybės gynybos planas, kuriame bus apibrėžta ginkluota gynyba, institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. „Prezidentas baigia rengti valstybės gynybos planą. Jis bus pristatytas ir, tikiuosi, jam bus pritarta artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje kilusi melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas. „Atskleistos tam tikros spragos ir tam tikros identifikuotos pamokos turi būti išmoktos“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.  „Įvairūs pasvarstymai jie tokie yra, politinis procesas dėl pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.  Anot jo, vis dar stinga atsakymų į svarbius klausimus, taip pat sąjungininkų požiūrio šiuo klausimu.

Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau, nei manyta anksčiau, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Demokratams pasitraukus iš partijų susitarimo dėl gynybos po inicijuotos Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformos, pasekmės yra „tikrai blogos“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.  „Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti.

Jau pasiekę pagrindinius susitarimus, aljanso šalių lyderiai paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną patvirtino bendrą susitikimo komunikatą. Jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti: nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2&...

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad privalomą moterų karo tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas. „Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos gynybos pramonė turi būti pajėgi užtikrinti šaliai reikalingą ginkluotę, kiek tai įmanoma, ir tam reikia atlaisvinti šio sektoriaus reguliavimą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu visiškas Lietuvos sienos su Baltarusija uždarymas nėra reikalingas. „Kaip priemonė, kuri turėtų būti paruošta ir parengta (...), žinoma, kad tam turi būti pasirengta.

Pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas yra parengtas, tačiau jį reikėtų greičiau patvirtinti, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Išspręsti tuos klausimus, kas yra neaišku, tikrai galima. Nėra taip, kad ten yra baltas popieriaus lapas. Jisai yra parengtas. Tai jeigu liko dar kokių neaiškumų, juos reikia ištiesinti, pasitvirtinti ir judėti.

Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais. Tiesa, Lietuva nėra galutinai nutarusi ar pirks Ukrainos karo kontekste išgarsėjusius vokiškuosius „Leopard“ ar kokius kitokius vokiečių gaminamus tankus.  Kol kas Lietuvos pusė nori gauti daugiau techninės informacijos apie tankus, mat nutarus juos pirkti, tektų atseikėti apvalią sumą – kalbama apie 2 milijardus eurų.

Šią savaitę Lietuvai planuojant pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog pasirašymas nėra įpareigojantis.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad pasirašant susitarimą su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje, keblumų kilti neturėtų.

Dalies „Wagner“ samdinių pasirodymas Baltarusijoje blogina saugumo situaciją regione, tačiau institucijoms dėl to nevertėtų perdėtai reaguoti, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Tai yra rizikos veiksnys, turintis įtakos (saugumui – BNS), mes to negalime ignoruoti, bet taip pat neturime ir perreaguoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kęstutis Budrys. „Kažkas naujo ypatingai per savaitgalį šį neįvyko, tas atvykimas buvo vertintas kaip labai tikėtinas“, – pridūrė jis.

NATO viršūnių susitikimo metu fiksuota dešimtys įvairių informacinių ir kibernetinių atakų, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Patyrėme dešimtis, jei ne šimtus atakų viso viršūnių susitikimo ir prieš pat susitikimą metu, (...) beveik su visomis be išimties buvo susitvarkyta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Kęstutis Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Ukraina iš tarptautinės bendruomenės turi daug daugiau garantijų nei jų turėjo iki šią savaitę Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo.  „Jie (Ukraina – BNS) turi dabar tikrai daug daugiau (garantijų – BNS) negu turėjo iki Vilniaus. Aš matuočiau pagal tai.

Seimo opozicijai kritikuojant, kad penktadienį prasidėjus neramumams Rusijoje, Valstybės gynimo tarybos posėdis buvo surengtas tik sekmadienį, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad situacija buvo stebima, o posėdis įvyko laiku.  „Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Šalies pareigūnai ir diplomatai siekia, kad išskirtinis susitikimas būtų ir savo turiniu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje, dar nepradėtas rengti. Diskusijas dėl jo formuluočių tikimasi pradėti gegužę.

Prezidentūroje rinkosi valstybės gynimo taryba (VGT), kurios nariai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Po susitikimo jos dalyviai pranešė, kad buvo nutarta kurti lietuviškąją diviziją, nes Rusijos grėsmė –  nemažėja, Kaliningrade rusai planuoja naujas karines pertvarkas.  Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kvietė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Pasibaigus posėdžiui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentavo tai, kas buvo nutarta. Siekiama, pasak politikų, didinti Lietuvos kariuomenę, kalbama apie diviziją. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.

Nepaisant Jungtinių Valstijų pozicijos, vakarietiškų naikintuvų perdavimas Ukrainai „nėra uždarytas“, sako Lietuvos prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Šiai dienai mes neturime uždarytos temos. (...) Diskusija nėra uždaryta, kad tai išvis yra neįmanoma“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Dėl Lietuvos saugumo politikos, panašu, kad visi pykstasi su visais: signataras Albinas Januška – ant prezidento vyriausiojo patarėjo saugumui Kęstučio Budrio, europarlamentaras Petras Auštrevičius – ant tų, kurie aklinai neuždaro sienos su Baltarusija.  TV3 žinių „Dienos komentare“ politologas Tomas Janeliūnas paaiškino, kas čia vyksta ir kodėl.

Net jei paaiškėtų, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė Ukrainos paleista raketa, atsakomybės už tai ji galėtų išvengti, jei būtų įrodyta, kad tuo metu ji gynėsi. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad raketa rusų, atsakomybė be abejonės tektų Rusijai, tačiau šio incidento, ko gero, neužtektų Šiaurės atlanto sutarties 5 str. aktyvavimui, „Dėmesio centre“ sako teisininkas Dainius Žalimas. Sprogimai Lenkijoje, visai netoli sienos su Ukraina, antradienį pareikalavo dviejų gyvybių.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymas Taivane svarbus Lietuvai, tačiau šiame regione atsiradusi karinė įtampa būtų nenaudinga, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.  Pasak jo, šiuo vizitu JAV išlaikė nuoseklią politiką. „Kas mums, Lietuvai, yra aktualu ir buvo svarbu, tai, kad tas sprendimas, apie kurį buvo anonsuota (N. Pelosi vizitas Taivane – BNS), nebebuvo pakeistas.

Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynymo taryba, kurios sudėtyje yra svarbiausi šalies pareigūnai, šį kartą diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei saugumo situaciją regione.  Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad karui Ukrainoje prasidėjus viešos žvalgybinės informacijos tikėtis neverta. Pasak jo, iki šiol žiniasklaidą pasiekdavusi Vakarų žvalgybos informacija buvo „beprecedentis atvejis“, kuriuo siekta atitolinti galimą karinį konfliktą Ukrainoje.

Panevėžio rajono savivaldybės opozicijos atstovai ragina nuo pareigų nusišalinti įtarimų dėl piktnaudžiavimo tarnyba sulaukusį merą Povilą Žagunį. Liberalų sąjūdžio Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė Daiva Juodelienė BNS sakė, kad ketvirtadienį per tarybos posėdį ji planuoja perskaityti pareiškimą su raginimu merui nusišalinti.

Trijų Baltijos šalių ir Europos Komisijos atstovai trečiadienį Briuselyje tęsia derybas dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ finansavimo schemos. Lietuvos atstovas tikisi, kad šalims pavyks susitarti, kaip bus vykdomi viešieji pirkimai. Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS teigė, kad stebėtojų tarybos posėdyje tikisi rasti bendrą sutarimą, kaip šalys įgyvendins projektavimo ir rangos konkursus.

„Jiems (Europos Komisijai, - balsas.lt) nepatiko, kad mūsų projekte numatyta internetinius lošimus leisti vykdyti tik Lietuvoje registruotoms įmonėms, kurios turi antžeminius lošimo organizavimo taškus“, - pripažino Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas. Europos Komisija (EK) yra pteikusi Lietuvai savo pagrįstą poziciją dėl svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys teigia, kad Baltijos valstybėms reikia apsispręsti, kokią transeuropinės vėžės trasą per Lietuvą, Latviją ir Estiją reikia tiesti - 240 kilometrų greičio keleivinę, ar 120-160 kilometrų krovininę.

Startavo europinės vėžės geležinkelio linijos „RailBaltica“ statybos darbai. Tai milžiniškas projektas, kuris nepelnytai paliktas dėmesio paraštėje, lyginant su ginčais dėl atominės elektrinės ar suskystintųjų dujų terminalo. Projekto svarba milžiniška. Svarbiausia, viską padaryti iki galo ir nieko nesugriaunant.

Lošimų verslo reguliavimo politika krypsta vis skandalingesne kryptimi, o skaidrumo joje vis mažiau. Trečią kadenciją Seime įklimpusį Azartinių lošimų įstatymą užsimota taisyti skubos tvarka. Tiesa, panašiau, kad „pataisymai“ virs pagadinimais. Jų esmė – jau rinkoje veikiančioms bendrovėms skubiai įteisinti galimybę organizuoti lošimus internetu, iš esmės be jokios kontrolės ir saugiklių nuo prasilošimo, o kitų į šią jautrią ir pelningą pinigavimosi sritį – neįleisti.

Prasidėjus krosnių kūrenimo sezonui ugniagesiai lanko privačių namų savininkus. Šįsyk buvo tikrinamo Šiaulių sodų bendrijose įsikūrę gyventojai. Pastaraisiais metais miestiečiams plūstelėjus gyventi į sodus, vien tik Šiauliuose kas trečiame sodo namelyje gali rasti visiems metams įskūrusią šeimą. Atsiveža malkų ir kūrena krosnis arba pasirenka modernesnį šildymą. Gyventojai sako kūrenimo sezonui pradėję ruoštis iš anksto.

Kas pastaruoju metu vyksta lošimų rinkoje, neįsigilinus sudėtinga suvokti, nes nebeaišku nei kokie valstybės tikslai, nei ko siekia praktiškai nebereguliuojamas lošimų verslas, nei kokiais būdais ar priemonėmis tai daroma? Bet pasigilinus į šiuos procesus akivaizdu, jog kai kurie lošimų verslo atstovai sąmoningai viską painioja, įveldami ir „pajungdami“ savo interesams kai kuriuos nelabai susigaudančius, o kai kuriuos, manau, ir piktybiškai veikiančius bei akivaizdžiai verslo interesus protegu...

„Kai tik keičiasi valdžia, naujieji vadovai yra apdovanojami Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ordinais. Vienintelė, kuri bėga nuo to apdovanojimo, yra mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – ironizavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, pažėręs šūsnį įtarimų LTOK. Kartu jis sukritikavo Seimo valdybos iniciatyva parengtą Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uoste tvyrojo artėjančių olimpinių žaidynių dvasia. Ją tiesiai iš Londono parvežė trečiadienį olimpinio deglo estafetėje Lietuvai atstovavę deglo nešėjai. Olimpinė ugnis buvo nešama vienos tituluočiausių šalies plaukikių Birutės Statkevičienės, Šeimų krepšinio turnyro įkūrėjo Kazimiero Budrio, olimpinio čempiono Modesto Paulausko ir įvairių socialinių projektų globėjo, bendrovės „Omnitel“ vadovo Antano Zabulio rankose.

Seime tęsiantis batalijoms dėl naujų Azartinių lošimų įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo išvadoje nepagailėjo kritikos Seimo ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės naujai sukurptam projektui, kurį dalis parlamentarų laiko atvirai korupciniu. Grėsmė nepilnamečiams STT teigimu, Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės parengtame projekte „įaustos“ įvairios grėsmės.

Trečiadienį, liepos 18 dieną, Ašforde, netoli Doverio (Didžiojoje Britanijoje), olimpinė ugnis buvo nešama Lietuvos atstovų, teigiama pranešime spaudai.

Vilnius, Lietuva, 2012 m. liepos 17 d. Liepos 18 dieną olimpinė ugnis bus nešama lietuvių rankose. Antradienio rytą iš Vilniaus oro uosto į Londoną išskrido keturi Lietuvai atstovausiantys olimpinio deglo nešėjai: viena tituluočiausių šalies plaukikių, Lietuvos kūno kultūros akademijos docentė Birutė Statkevičienė, Šeimų krepšinio turnyro įkūrėjas Kazimieras Budrys, legendinis krepšininkas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas ir telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis.

Trečiadienį vykusiame Seimo ekonomikos komiteto posėdyje jo pirmininkas Dainius Budrys svarstydamas „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ klausimus, pabrėžė, kad svarbu ne svajoti apie tolimos ateities energetines vizijas, o jau šiandien išgryninti aktualų šilumos ūkio sistemos nuomos klausimą.

Lošimų rinkoje įstatymų leidėjai skatina ir palaiko chaosą. Seimas nebaigė svarstyti vienos registruotos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos, o jo valdyba ėmėsi stumti kitą. Teisininkai gūžčioja pečiais arba piktinasi, kad norima tiesiog sabotuoti bet kokios tvarkos įvedimą.

Seimui belaukiant didžiųjų energetinių įstatymų projektų, ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad Lietuva pirma turi pabaigti derybas dėl koncesijos sutarties su bendrove „Hitachi“, o Latvija ir Estija jau vėliau prisijungtų prie akcininkų sutarties. Jis taip pat užsimena, kad pati Lietuva nedalyvautų projekte, jei neišsiderėtų palankių sąlygų. „Derybos yra tęsiamos. Jei projektas bus ekonomiškai naudingas, jame bus dalyvaujama.

Laikas bėga, o gigantiškuose energetiniuose sumanymuose aiškumo nedaugėja, - trečiadienį įvykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje teigė jo pirminnkas Dainius Budrys. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas bandė atsakyti į Seimo komiteto narių klausimus dėl šalies energetikos ateities. Kalbėdamas apie būsimosios atominės elektrinės statybą, ministras prasitarė, jog šis projektas turės būti komercinis , atsipirkti ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Technika ima viršų bene visose gyvenimo strityse. Tai iš esmės gerai, nes labai palengvina žmonių darbą ir buitį. Šiandien matome, kad technika pamažu įsigali ir politikoje, ką galima vertinti vien pozityviai. Manau, bereikalingoms aistroms, tik trukdančios valstybės valdymui, numarinti reikia įvesti privalomą patikrą poligrafu kiekvienu didelį rezonansą visuomenėje sukėlusiu atveju.

Lietuvos energetikos strategija Seime nepatvirtinta net parlamento kadencijai artėjant į pabaigą. Gal dėl to energetinė politika ir investicijų kryptys lieka panašios į kortų būrėjų fantazijas. Lietuvos investiciniai projektai energetikos srityje panašūs į nesusitarusios giminės vakarėlio dalyvių veiksmus, kai arba trūksta alkoholio, arba užkandžių, o galiausiai susiriejama dėl to, kas vadovaus užstalei. Atitinkamam „komendantui“ sušvilpus kažkas geria, kažkas bučiuojasi.

Daugiau nei tris dešimtmečius šeimų krepšinio turnyrus organizuojantis Kazimieras Budrys plečia savo unikalios idėjos geografiją – šeimų varžybos atkeliauja į Kauną. Lietuvos krepšinio sostinėje šį šeštadienį bus pirmą kartą surengtos buvusio ilgamečio „Žalgirio“ kapitono ir sporto komentatoriaus Petro Buzelio vardo taurės varžybos, teigiama pranešime spaudai.