briuselis

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, įpareigojančias interneto paslaugų teikėjus išaiškinti vaikų pornografiją savo tinkluose, pranešti apie ją ir ją pašalinti. Plane raginama Hagoje įkurti europinį kovos su vaikų lytiniu išnaudojimu centrą, dirbsiantį su Europolu. „Šiandien mums nesiseka apsaugoti vaikų“, – įspėjo už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson). 2021 metais buvo pranešta apie 85 mln.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

JAV prezidentas Joe Bidenas per ketvirtadienį įvykusius tris viršūnių susitikimus Briuselyje užsitikrino, kad Vakarų lyderiai pademonstruotų vienybę Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje, tačiau praktiniai rezultatai buvo riboti, ir tai parodo, kad net tvirtai susivienijusių sąjungininkių galimybės priešintis Maskvai nėra beribės. Paeiliui įvykusių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra buvo J. Bidenas.

NATO gynybos ministrai trečiadienį neeiliniame susitikime Briuselyje sutarė stiprinti Aljanso rytinio pakraščio gynybą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų. „Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes.

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą. „Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį pareiškė, kad NATO toliau stiprins savo rytinį sparną, kad atremtų Rusijos keliamą grėsmę, ir pakartojo, jog Maskva toliau telkia pajėgas aplink Ukrainą.  „Esame labai rimtai nusiteikę dėl to, kaip reaguoti į grėsmę, šiuo metu kylančią tiek Ukrainai, tiek potencialiai – mūsų saugumui“, – sakė B. Wallace'as.

Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kažkiek Europos Sąjungos pareigūnų į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, anot jos, taip atsakydama į Bendrijos sankcijas, tarp Briuselio ir Maskvos tvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Briuselyje sekmadienį keli tūkstančiai gyventojų protestavo prieš ribojamąsias priemones, tuo metu kai įvairių Europos šalių vyriausybės svarsto, ar reikėtų įvesti griežtesnes taisykles sparčiai plintant koronaviruso omikron variantui. Šį kartą pavyko išvengti smurto protrūkių, kilusių per ankstesnes, didesnes, demonstracijas Belgijos sostinėje, tačiau policija vis tiek įsikišo ir apsupo nedidelę grupelę protestuotojų, priartėjusių prie ES būstinės.

Europa ieško būdo, kaip reaguoti į prekybos konkurentų šantažą, tačiau tai – didelė rizika, rašo politico.eu. Briuselis bando padidinti ES geopolitinį krūvį, pasiūlydamas naują politinį ginklą, kuris leistų lengviau įvesti sankcijas ekonominiams konkurentams, tokiems kaip Kinija ir net JAV. Nors ES turimo ekonominio ginklo forma tikrai yra nauja, laisvą prekybą vykdančios Europos šalys ir prekybos ekspertai jau įspėja, kad jis gali sprogti didžiausio pasaulyje prekybos bloko akivaizdoje.

Briuselį ir vėl sudrebino antivakserių protestas. Nors iš pradžių jis buvo taikus, galiausiai virto riaušėmis. Pareigūnams agresyvius protestuotojus teko vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Neramumai sudrebino ir Prancūziją. Ten susigrūmė ultradešiniųjų kandidato į prezidentus rėmėjai su taikiais protestuotojais. Keli tūkstančiai prieš skiepus nusiteikusių belgų žygiuoja Europos Sąjungos institucijų link.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako norintis aiškaus atsakymo, kodėl Europos Komisija, siūlanti panaikinti Mobilumo paketo nuostatą dėl vilkikų grąžinimo, jo nepateikia deryboms. Ministerija oficialiai patvirtino, kad toks Briuselio pasiūlymas yra parengtas.   „Ministerijos duomenimis, teisės akto projektas dėl vilkikų grąžinimo panaikinimo yra parengtas, tačiau dėl neaiškių priežasčių jis iki šiol nėra pateiktas deryboms Europos Komisijoje“, – BNS pranešė ministerija.

Europos šalims įvedant vis naujus ir griežtesnius suvaržymus dėl koronaviruso, per senajį žemyną ritasi didžiulė protestų banga. Austrijoje prieš prasidėjusį visuotinį karantiną į gatves protestuoti išėjo 40 tūkst. žmonių. Nyderlanduose nepatenkinti gyventojai neramumus kelia jau trečią naktį iš eilės. Riaušėmis baigėsi ir prieš suvaržymus surengtas protestas Europos sostine tituluojamame Briuselyje.

Briuselyje sekmadienį per protestą prieš kovos su COVID-19 priemones kilo smurtas. Policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.   Eitynės prasidėjo taikiai, tačiau vėliau grupė dalyvių pradėjo mėtyti į policijos pareigūnus kažkokius daiktus, o šie atsakydami panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Tą matė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės.

Kova dėl naujosios ES agentūros vietos gali pakurstyti Briuselį apėmusį mūšį po to, kai „Brexit“ privertė dvi Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusias ES agentūras persikelti. Atsakingi pareigūnai patvirtino „Politico", kad Prancūzija, Vokietija ir Italija yra tarp pustuzinio ES šalių, besiruošiančių įsitraukti į karą dėl naujojo bloko nešvarių pinigų kontrolieriaus įstaigos vietos.

Britų „Brexito“ ministras Davidas Frostas šeštadienį įspėjo apie ilgalaikį Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių atšalimą, jei nebus susitarta dėl prekybos su Šiaurės Airija tvarkos.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Didžiausias klimato įstatymų rinkinys sulaukė Briuselio reakcijos. Kas yra „Fit for 55“ (liet. „Tinkamas 55“)? Užmiestyje įsikūrusios jogos studijos pavadinimas? Koketiška programėlė suaugusiems? Ne, tai tik Europos Sąjungos (ES) keistai pavadintas bandymas pakeisti viso žemyno ekonomiką, praneša „politico.

Briuselis tvirtina, kad naujas Budapešto įstatymas pažeidžia ES teisę ir teisę į saviraiškos laisvę. Europos Komisija ketina pradėti teisines procedūras prieš naują Vengrijos įstatymą, nukreiptą prieš LGBTQ+ bendruomenę, „Politico" Briuselio žurnalui sakė du atstovai, susipažinę su planais. Briuselis pradės dvi atskiras pažeidimo nagrinėjimo procedūras, oficialiame pranešime pateikdamas savo teisinius argumentus su dviejų mėnesių terminu, per kurį Vengrija turės atsakyti.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai tarėsi, kaip stabdyti Lukašenkos režimą, kuris į Europą per Lietuvą siunčia nelegalus. Ministras Landsbergis ragina Bendriją Minską bausti naujomis sankcijomis, o Europos Komisija siūlo nebepriimti baltarusių į Bendriją – tiesiog nebeišduoti jiems vizų ir žada Lietuvai jau kitą mėnesį dešimties milijonų eurų paramą nelegalų krizei valdyti. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šįryt atskubėjo į Briuselį.

Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ koncernui priklausanti „Klasjet“ bendrovė susidūrė su nemalonumais. Birželio 30-ąją lėktuvo įgula sulaikyta Briuselyje. Apie incidentą „Linkedin“ paskyroje skelbia bendrovės vadovė Rita Domkutė. „Vėlų birželio 30 d. Vakarą „KlasJet“ įgula be jokios priežasties buvo sulaikyta Šarlerua oro uoste. Į nelaimę patekusiems įgulos nariams nebuvo leista su niekuo susisiekti, jų telefonai buvo paimti, o nariai tardyti.

Europos Sąjunga susitarė dėl papildomų 150 mln. „Moderna“ vakcinos COVID-19 dozių įsigijimo, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien užsitikrinome 150 mln. papildomų „Moderna“ vakcinos dozių“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“. EK vadovė pažymėjo, kad taip pat deramasi dėl „naujos kartos vakcinų“ tiekimo sutarties.

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Šią žinią pranešė Lietuvos Prezidentūra. Susitikime su Baltųjų rūmų šeimininku dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas bei Estijos premjerė Kaja Kallas. Jis vyks 12.30 val. Briuselio (13.30 val. Lietuvos) laiku NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį atvyko į Briuselį dalyvauti dvi dienas vyksiančiuose susitikimuose su karinio aljanso NATO ir Europos Sąjungos lyderiais. Per savo pirmąją kelionę į užsienį nuo kadencijos pradžios J. Bidenas atskrido į Belgijos sostinę iš Jungtinės Karalystės, kur jis dalyvavo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime. Atvykusį į Briuselį jį pasitiko Belgijos ministras pirmininkas Alexandera's De Croo.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai iškėlė bylą prieš Vokietijai, gindama Europos Sąjungos teisės viršenybę nacionalinio konstitucinio teismo nutarčių atžvilgiu. ES vykdomoji institucija Briuselyje pradėjo „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ – taip oficialiai vadinasi ilga teisinė procedūra, apie kurią antradienį pranešė naujienų agentūra AFP.

Europos Komisija ruošiasi kelti bylą Vokietijai, gindama Europos Sąjungos teisės viršenybę nacionalinio konstitucinio teismo nutarčių atžvilgiu. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis, oficialiai teisinė procedūra bus patvirtinta trečiadienį.  Pernai Vokietijos Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje atidėjo Europos Centrinio Banko (​​ECB) obligacijų pirkimo programos patvirtinimą Berlyno vyriausybėje, nors jai pritarė kiti Europos teismai.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmo oficialaus vizito užsienyje atvyko į Briuselį. Vizitas vyksta neblėstant aistroms, kas – Prezidentas, premjeras ar abu Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Prezidentui pozicijų neužleidžiant, Šimonytė pareiškė, kad daugiau su prezidentu apie tai nekalbės. Su Europos  lyderiais premjerė aptarė sankcijas Baltarusijai, ekonomikos gaivinimo planą, išmėgino ir prancūzų kalbos tarimo subtilybes.

Europos sostines – Londoną ir Briuselį – drebino „antivakserių“ protestai. Belgijoje juo ašarinėmis dujomis teko vaikyti riaušių policijai, o britų pareigūnai skubėjo saugoti didžiausio Londono prekybos centro, kad jo protestuotojai nenusiaubtų. Ši minia Londone protestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, o į dangų keliamame plakate klausimas – ar kas nors matėte pandemiją? Triukšminga minia lėtai juda Londono gatvėmis. Dauguma protesto dalyvių – be kaukių.

Europos Sąjunga žada „visokeriopai“ pasirūpinti, kad visi jos piliečiai ir gyventojai turėtų galimybę nemokamai įgyti COVID-19 sveikatos pažymėjimą, leisiantį laisviau keliauti pandemijos metu, pirmadienį pranešė vienas Bendrijos atstovas. ES siekia, kad visose 27 valstybėse narėse gyvenantys asmenys galėtų gauti skaitmeninį pažymėjimą, kurį Europos Komisija (EK) vadina „žaliuoju pasu“. Ši priemonė rodys vartotojo vakcinacijos statusą, COVID-19 testų rezultatus ir ar jie yra persirgę šia liga.

Didėjant susirūpinimui dėl Rusijos pataisos kolonijoje bado streiką paskelbusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sveikatos, Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai per pirmadienio susitikimą aptars jo padėtį.  „Rytojaus užsienio reikalų taryboje Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptars Navalno padėtį“, – laikraščiui „Bild“ sekmadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Heiko Maasas.

Briuselyje peiliu ginkluotas vyras sužeidė vieną moterį miesto metropolitene, pirmadienį pranešė policija. Vietos žiniasklaida citavo teisėsaugos pranešimus, jog incidentas įvyko prieš 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku Molenbeko rajone, Vakarų stotyje, ir kad užpuolikas buvo „neutralizuotas“. Belgijos visuomeninis transliuotojas RTBF citavo prokurorus, sakiusius, kad vyras „sunkiai“ sužeidė vieną moterį per „privataus pobūdžio“ konfliktą.

Europoje aistros toliau kaista dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėžti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Londonas atkerta, kad vakcina dalinsis tik tada, kai patenkins visus savo poreikius. „AstraZeneca" gamyklose Briuselyje pradėtas patikrinimas.

Briuselyje per praėjusią savaitę policijos nutrauktą neteisėtą vakarėlį, kurį vietos žiniasklaida apibūdino kaip orgiją, buvo sulaikytas vienas estų diplomatas, trečiadienį pranešė laikraštis „Postimees“. „Nors diplomatas dalyvavo susibūrime kaip privatus asmuo, deja, šiuo atveju jie nesilaikė Belgijoje nustatyto susibūrimų apribojimo“, – leidiniui sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Vienas konservatyvus vengrų europarlamentaras, artimas premjero Viktoro Orbano sąjungininkas, antradienį atsiprašė dėl incidento, kai belgų policija sugavo jį bėgantį iš karantino vakarėlio, kurį vietos spauda vadino orgija. Jozsefas Szajeris, kuris padėjo parašyti Vengrijos konstituciją, savaitgalį atsistatydino dėl „asmeninių priežasčių“, bet antradienį pripažino, kad gavo policijos įspėjimą ir kad pas jį buvo rasta ekstazio.

Europos Sąjungoje pakvipo nauja politine krize. Vengrija ir Lenkija blokuoja ilgametį bendrijos biudžetą ir milijardus, skirtus gaivinti ekonomiką nuo koronaviruso krizės. Ginčą šalys bando spręsti Europos Vadovų Taryboje, kurioje šalių lyderiai kompromiso ieško net negalėdami susitikti gyvai – diskutuoja nuotoliniu būdu. Aistros Lenkijos gatvėse verda jau ne pirmą savaitę. Varšuvoje šimtai demonstrantų ir toliau piktinasi šalies planais griežtinti abortų tvarką.

Europos Sąjunga atšaukia ekspertų ir aukšto rango pareigūnų tiesioginius susitikimus, rengs daugiau vaizdo konferencijų, Briuselyje dramatiškai šoktelėjus naujų koronaviruso atvejų skaičiui, pirmadienį pranešė Bendrijos atstovas. Tačiau Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija perspėjo, kad be tiesioginių derybų „virtualiai neįmanoma“ išspręsti nesutarimų tarp Europos Parlamento narių dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto.

Belgijos sostinė trečiadienį nurodė kavinėms ir barams nutraukti veiklą vienam mėnesiui. Restoranai, kuriuose maitinami lankytojai, galės toliau veikti, tačiau barų veikla ir alkoholio vartojimas viešose vietose bus uždrausti iki lapkričio 8 dienos, pranešė savivaldybė. Tai yra antras kartas, kai Briuselis pritaikė tokią priemonę nuo koronaviruso pandemijos pradžios, ankstesniam karantinui padėjus sumažinti užkrato atvejų skaičių.

Belgijos sostinės Briuselio gyventojams nuo spalio 1 dienos nebebus privaloma dėvėti apsaugines kaukes viešose vietose, trečiadienį paskelbė regiono vyriausybė. Briuselyje, kur įsikūrusios NATO ir Europos Sąjungos būstinės, rugpjūčio 12 dieną buvo įvestas vienas griežčiausių kaukių dėvėjimo reikalavimų pasaulyje. Pareigūnai nurodė „griežtai rekomenduojantys“, kad žmonės dėvėtų apsaugines priemones net ir po to, kai reikalavimas bus atšauktas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja šiandien Briuselyje visaip bandė įtikinti Bendrijos nares pagaliau susitarti dėl sankcijų Baltarusijai, bet panašu, kad apčiuopiamų rezultatų taip ir neiškovojo. Europos šalių užsienio reikalų ministrai spręsti Baltarusijos klausimą paliko šalių vadovams vėliau šią savaitę. Bet štai Lukašenka nedelsia ir toliau gniuždo šalį – vakar ir vėl sulaikė šimtus, o dabar ėmėsi ir jo pozicijai nepritariančių diplomatų. Dešimtys neteks įgaliojimų.

Dėl naujų Lietuvos Vyriausybės paskelbtų ribojimų, susijusių su išaugusiu užsikrėtimų koronavirusu skaičiumi, stabdomas oro susisiekimas tarp Vilniaus ir Briuselio. Iki šiol susisiekimą šiuo svarbiu maršrutu užtikrino skrydžių bendrovė „Brussels Airlines“. Informaciją apie skrydžių sustabdymą portalui tv3.lt patvirtino jos atstovė žiniasklaidai Maaike Andries. „Dėl kelionių ribojimų, kuriuos nustatė Lietuvos Vyriausybė matome itin sumažėjusią bilietų paklausą šiuo maršrutu.

Europa negali leisti pasikartoti 2015–2016 metų migracijos krizei, kai į žemyną atvyko daugiau kaip milijonas žmonių, bėgusių nuo karų, persekiojimų ir skurdo, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas. Didžiulis atvykėlių antplūdis sukėlė Europos Sąjungoje gilių politinių priešpriešų.

Lenkijos prezidentu perrinkus konservatyvių pažiūrų Andrzejų Dudą, Lietuvai gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių Briuselio ir Varšuvos pozicijų, vertinant teisines reformas, tačiau bendradarbiavimas gynybos ir energetikos srityje turėtų išlikti glaudus dėl panašaus požiūrio į Rusijos grėsmę, sako analitikai. „Intriga lieka dėl santykių su Briuseliu.

Briuselis ketvirtadienį pristatė planus nuo birželio 15 dienos visiškai atverti vidines Europos Sąjungos sienas, o keliautojus iš Balkanų šalių įsileisti nuo liepos 1 dienos.  Rekomendacijos panaikinti kelionių į ES apribojimus pateiktos 27 Bendrijos narėms švelninant dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir nacionalinėms vyriausybėms siekiant atgaivinti turizmo sektorių, prasidedant vasaros kelionių sezonui. Iš 415 tūkst.

Europos Komisija trečiadienį ruošiasi paskelbti pasiūlymą įsteigti fondą, kuris padėtų valstybėms narėms įveikti koronaviruso sukeltą ekonominį nuosmukį. Jei valstybės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu. Fondas kuriamas reaguojant pirmiausia į Italijos ir Ispanijos pagalbos prašymus, tačiau į jį galės pretenduoti ir kitos šalys.

Briuselio policija sulaikė 45 žmonės per riaušes, prasidėjusias šeštadienį Anderlechto rajone, pranešė pareigūnai. Policija anksti sekmadienį informavo valdanti padėtį, bet neatmetė galimybės, kad tvarkos palaikymo operacija bus tęsiama. Šeštadienį daug Anderlechto rajono gyventojų išėjo į gatves protestuoti dėl vieno 19-mečio žūties, kai jaunuolis buvo persekiojamas policijos patrulių.

Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių penktadienį Briuselyje pasirašė Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimu ir plastiko tarša.  Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo mažinti nereikalingo plastiko naudojimą, skatinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose, pranešė Aplinkos ministerija.