Briuselis bando padidinti ES geopolitinį krūvį, pasiūlydamas naują politinį ginklą, kuris leistų lengviau įvesti sankcijas ekonominiams konkurentams, tokiems kaip Kinija ir net JAV. Nors ES turimo ekonominio ginklo forma tikrai yra nauja, laisvą prekybą vykdančios Europos šalys ir prekybos ekspertai jau įspėja, kad jis gali sprogti didžiausio pasaulyje prekybos bloko akivaizdoje.
Europos Komisijos pasiūlymas dėl kovos su nesąžininga prekyba pateiktas po daugiametinių ES skundų dėl to, kad ji yra ekonomiškai šantažuojama šalių, kurios išnaudoja Europos tautų susiskaldymą, nes atsakomosios sankcijos gali būti įvestos tik vienbalsiai. Siekdama kovoti su šiuo trūkumu, ši nauja priemonė leis Komisijai taikyti komercines sankcijas blokui nepriklausančiai šaliai, kurią 27 ES šalys galėjo blokuoti tik balsų dauguma.
Pastaraisiais metais ES dažnai atsidūrė savo konkurentų, kurie yra „skaldyk ir valdyk“ žaidimų ekspertai, griežtos taktikos malonėje. Kinija grasino prancūziškam vynui ir vokiškiems automobiliams ir netgi pažadėjo nebepirkti „Airbus“ lėktuvų, bandydama nutraukti įvairias ES politikos iniciatyvas. Panašiai ES ginčija, jog JAV neteisėtai įvedė muitus Europos plienui ir aliuminiui, teigdama, kad Europos metalai kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
ES pareigūnai buvo įsiutę, kad Europa buvo nustojusi bandyti atkurti ryšius su Iranu atnaujinus JAV sankcijas Donaldo Trumpo prezidentavimo metu, galinčias nubausti su Teheranu bendradarbiaujančias ES įmones. Tuo metu keli Europos diplomatai tvirtino, kad dalis kovos su nesąžininga prekyba funkcijų turėtų būti sustabdyti JAV nuo diktavimo ES užsienio politikai, tačiau neaišku, ar trečiadienio pasiūlymas bus prasmingas būdas apeiti tokias Vašingtono sankcijas.
Naujajame įstatymo projekte teigiama, kad Europa susiduria su „teisės aktų spraga“, kaip reaguoti į tokią realią politiką, kol prekyba „geoekonominiame kontekste vis labiau ginkluojama“.
„Sąjunga šiuo metu neturi teisinės bazės, kuri galėtų veikti prieš ekonominę prievartą. Nė vienas iš esamų teisinių instrumentų nesprendžia ekonominės prievartos problemos“, – teigiama projekte.
Jonathanas Hackenbroichas iš Europos užsienio santykių tarybos teigė, kad naujasis ginklas yra „daug labiau politinis instrumentas nei bet kas, ką matėme iš ES prekybos departamento“.
ES dabar kaip tik atsidūrė tokioje situacijoje, kurioje galėtų būti panaudota tokia priemonė. Pekinas praėjusią savaitę veiksmingai sustabdė krovinių iš Lietuvos priėmimą, bet gruodžio 7 d. Lietuva grįžo į Kinijos muitinės sistemas, reaguodamas į šalies diplomatinę paramą Taivanui. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paprašė ES įsikišti šalies vardu ir sakė, kad pats laikas užbaigti formuoti kovos su prievarta mechanizmą.
„Nors trečiosios šalys gali taikyti valstybei narei ekonomines sankcijas, valstybės narės negali imtis jokių veiksmų, kad atremtų šias priemones“, – sakė G. Landsbergis.
Berndas Lange'as, Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas, vadovausiantis rūmų pozicijai dėl būsimos priemonės, palaiko šią idėją. „Tie, kurie nesugeba ryžtingai pasipriešinti trečiosioms šalims, leis kitiems diktuoti politinius sprendimus. Turime ir neleisime, kad taip nutiktų“, – sakė B. Lange'as.
Pandoros skrynia
Tačiau pasiūlymas yra toks platus, kad kai kurios Europos sostinės nori paspausti stabdžius, baimindamosi prekybos konfliktų.
„Esame labai susirūpinę dėl šio pasiūlymo, – sakė vienas ES prekybos diplomatas. – Žinoma, ES neturėtų būti naivi savo prekybos ir užsienio politikoje. Tačiau mes negalime būti tie, kurie eskaluoja prekybos ginčus.“
Teoriškai naujasis kovos su nesąžininga prekyba instrumentas yra skirtas atgrasyti šalis nuo patyčių taktikos naudojimo. Tačiau praktiškai pasiūlymas gali atverti Pandoros skrynią.
„Kyla klausimas, ar pasiūlymas iš tikrųjų bus veiksminga priemonė, atgrasanti supervalstybes (pavyzdžiui Rusiją, JAV ar Kiniją) nuo prievartos, ar tik dar vienas prekybos dirgiklis“, – sakė Hosukas Lee-Makiyama iš Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro.
H. Lee-Makiyama perspėjo, kad ES turi daug ką prarasti: „Šios priemonės naudojimas grindžiamas prielaida, kad priešiška šalis neatsakys tuo pačiu ir kad ji turi daugiau prarasti nei ES. Taip būna retai, nes ES yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje.“
ES reakcija gali sukelti atsakomųjų priemonių grandinę, kuri gali būti nukreipta į visiškai skirtingus sektorius. „Kai kurioms karštakošėms valstybėms narėms, prieš pradedant žaisti su žirklėmis, reikėtų išmokti nuoseklaus mąstymo“, – sakė H. Lee-Makiyama.
Šis eskalavimas kaip tik ir kelia nerimą atviriau mąstančioms ES šalims bei panašiai mąstantiems bloko prekybos partneriams. Japonija jau išreiškė savo susirūpinimą, o kitos ES nepriklausančios šalies diplomatas teigė, kad priemonė yra „rizikinga teritorija“.
Viskas dėl galios
ES viduje taip pat vyksta žaidimas dėl galios. Būsimas sankcijas inicijuotų ES vykdomoji valdžia – Komisija, kuri kelia baimę dėl valdžios užgrobimo. ES prekybos departamentas turės didesnį politinį vaidmenį, apeinantį dabartinį vieningo sutarimo reikalavimą dėl užsienio politikos Taryboje.
Švedija ir Čekija buvo vienos iš tų, kurios išreiškė savo baimę dėl pasiūlymo, prašydamos daugiau ES šalių indėlio. Šios dvi šalys vadovaus ES Tarybai po pirmojo kitų metų pusmečio, todėl viena iš jų greičiausiai vadovaus deryboms dėl bylos tarp Europos institucijų kitų metų pabaigoje arba 2023-aisiais.
Didelė tikimybė, kad kai kurios sostinės bandys sušvelninti šią priemonę arba bent jau labiau įsitraukti.
Stiprūs atlantistai nenorėtų leistis į kovą dėl sankcijų su Vašingtonu dėl Irano, o daugelis ES šalių bijotų visapusiško prekybos karo su Kinija vien tam, kad apgintų Lietuvą – ko jos galėtų išvengti dabar balsų dauguma užblokuodamos Komisijos sprendimą.
Tačiau jei pasiūlymas bus sušvelnintas, priemonė taip pat gali būti mažiau veiksminga.
„Turime būti kuo platesni nesąžiningos prekybos apibrėžimo ir atsakomųjų priemonių klausimais, – sakė Marie-Pierre Vedrenne, Europos Parlamento narė iš Prancūzijos. – Jei norime, kad ši priemonė turėtų norimą atgrasantį poveikį, ji turi būti ambicinga.“
Jei naujasis ginklas bus susilpnintas, kad atitiktų mažiausią bendrą vardiklį, tai sumažintų ir priemonės, ir pačios ES patikimumą, sakė J. Hackenbroichas iš Europos užsienio santykių tarybos.
„Dabar ES priemonių rinkinyje yra aiški spraga, nes trečioji šalis gali lengvai įtikinti vieną ar dvi ES šalis balsuoti prieš atsakomąsias priemones prieš tą šalį, – sakė jis. – Bet jei priemonė bus per silpna, blokui geriau be jos.“
