botanika

O dabar apie gėles, kvepiančias neįprastai – gaiviuoju gėrimu „Coca-cola“, pušimi ar net citrina. Ir žydinčias tarsi rožės, tulpės ar gvazdikai. Taip žiedų grožiu ir kvapais stebina… pelargonijos. Močiučių gėlėmis vadintos ir daugelio dėl aitraus specifinio kvapo ignoruotos pelargonijos dabar išgyvena tikrą renesansą. O gerbėjai už išskirtinį daigelį kloja šimtus eurų. Kauno rajone gyvenanti Vilija pelargonijomis susižavėjo prieš septynerius metus.

Prieš kelis dešimtmečius bazilikus įsimylėjusi ūkininkė iš Kėdainių rajono stebina ypatingais gaminiais iš šių kvapnių augalų. Moteris savo šeimai verda bazilikų uogienę, kompotą, gamina actą ir įvairiausius pagardus. Ūkininkę pažįstami jau praminė bazilikų karaliene, o vyras juokauja, kad ir gatvę reikėtų pervadinti į bazilikų. Šiuo metu moters šiltnamyje auga per 40 rūšių bazilikų – kvepiančių rožėmis ar karameliniais saldainiais.

Gėlininko iš Panevėžio rajono sode pražydo dešimtys egzotiškųjų jukų. Vyras juokauja, kad dykumų augalas vis dažniau vietą randa lietuviškuose gėlynuose. Tiesa, dėl vėsių orų žiedai šiemet skleidžiasi vėliau ir vangiau. Neskuba savo grožio skleisti ir šimtai hortenzijų žiedų panevėžiečių įkurtame parke. Jukos pražydo panevėžiečio gėlių selekcininko Algirdo Gražio sode. Jų ten per du šimtus, tačiau žiedais pasidabino dar ne visos.

Anykštėnės pensininkės gėlyne pražydo šiltųjų kraštų augalas juka. Vien žiedo aukštis – gerokai virš metro. Moteris gėlę augina daugiau nei 10-metį, tačiau pažydo ji pirmą kartą. Ir dar ypatingą dieną – per anykštėnės gimtadienį. Anykštėnė neatsidžiaugia įspūdingai pražydusia juka. Gėlyne moters puoselėjamas augalas savo dydžiu pralenkė šeimininkę: „Mano metras septyniasdešimt kažkeli, tai 1,80 bus, daugiau gal. Ir plotis gi jos didelis čia. Kiek čia cm aš net nematavau.

Lietuva daug dešimtmečių kovoja su sovietmečiu į šalį atvežtu augalu – Sosnovskio barščiu. Augalas invazinis, pavojingas sveikatai, bet kova su juo vis dar kaip su vėjo malūnais – išnaikinti nepavyksta. Aplinkos ministerija skyrė nemenkai lėšų savivaldybėms kovoti su barščiu ir pačios savivaldybės įvairiausiais būdais naikina pavojingą augalą. Manoma, kad šiuo metu Sosnovskio barščiai užima 15 tūkstančių hektarų. O didžiausias paplitimas yra Suvalkijoje, apie Marijampolę.

Didžiausiame Lietuvos rožyne pats žydėjimo pikas – žydi apie 4000 rožių kerų. Karštomis dienomis jų aromatu mėgaujasi lankytojai. O tautiečiai sako, kad gėlių karaliene vadinama rožė turi rimtų konkurentų. „Tas rožynas tai čia nėr kalbos kokia pasaka, pasižiūrėkit aplinkui, tiesiog nuostabu…“, – kalba lankytoja Jolanta. Galva svaigsta ir nuo rožių grožio, ir nuo ore tvyrančių kvapų. Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo tūkstančiai rožių.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Palangiškio namuose pražydo net dvi ypač retai žiedą išskleidžiančios gėlės amorfofalai. Dėl baisios žiedo skleidžiamos smarvės lietuviai šį augalą vadina lavongėle. Siaubingu kvapu gėlė vilioja muses, kurios padeda jai daugintis. Na, o pats palangiškis šiemet lavongėles nori padovanoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Palangiškis Vytautas patenkintas drėkina du ką tik jo namuose pražydusius didžiulius augalus.

Žuvys augina daržoves ir prieskonius. Tokį keistai skambantį ir unikalų mūsų šalyje eksperimentą atlieką Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie panaudojo akvaponikos sistemą – joje į vandenį suleidusių augalų šaknis tręšia čia plaukiojančios žuvys, o augalai valo žuvims vandenį. Taip derlius užauga dažniau ir greičiau, tad sprendžiamos ir maisto trūkumo problemos. Akvaponikos sistema žuvų ūkyje Klaipėdos rajone.

Netikėtas radinys Alytaus miškelyje – lapkričio pradžioje jame vis dar mėlynuoja žibuoklės. Kitur pražydo svarainiai ir lubinai, ar kitos vasaros gėlės. Tiesa, nors žiedais pasidabinę augalai džiugina akis, gamtininkai rimtai perspėja ir ragina susimąstyti apie šiuos gamtoje vykstančius pokyčius, o sinoptikai praneša, kada ateis rimtesnis šaltukas.

Šiandien lietuviai džiaugėsi laisva nuo darbų vadinamąja Žolinių diena. O ar žinojote, kad tik būtent po jų senovės lietuviai suskubdavo ragauti naujo derliaus gėrybių. Esą pirmiausia reikėdavę atsidėkoti gamtai. Šiais laikais, ko gero, dažnas lietuvis pasakys, kad laukti nėra ko. Beje, pasibaigus Žolinėms botanikai primena nemiegoti ir daržuose imtis naujų darbų.  Pakaunėje gyvenančiai Virginijai Žolinės – dviguba šventė.

Šviesūs rožiniai, aukso geltonumo ir ryškūs purpuriniai – tai vos keli užburiantys orchidėjų atspalviai. Niujorko botanikos sode pats orchidėjų žydėjimas, tad neatsitiktinai čia duris atveria orchidėjų žydėjimo šventė. Penkioliktą kartą organizuojamam renginiui kasmet parenkama vis kitokia tema. Šiemet tai „Tailandas“, mat ši šalis daugiau nei 1200-ų orchidėjų rūšių gimtinė ir didžiausia tropinių orchidėjų eksportuotoja pasauliui.

  Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai tiria ligų ir kenkėjų puolamus miesto medžius ir siūlys būdus, kaip juos gydyti. Savivaldybė kol kas specialiomis gaudyklėmis gelbsti tik keršųjų kandelių naikinamus kaštonus. Nediduko, vos kelių milimetrų drugio – kaštoninės keršakandės – lervos Kauno kaštonų lapus kremta maždaug aštuntus metus. Medžiai ima ruduoti jau liepą.

Ar kada spėliojote, ką jaučia žolė po jūsų kojomis, ką užuodžia obelis ar ką regi auksažiedė? Augalai nuolatos stimuliuoja mūsų pojūčius, bet jų pačių jaučiančiomis būtybėmis daugelis mūsų nelaikome. Iš tiesų jutimai augalams itin svarbūs. Kokios gyvenimo peripetijos juos beištiktų, lieka savo vietoje – negali migruoti, ieškodami maisto, pasprukti nuo skėrių antplūdžio ar susirasti užuovėją nuo audros.

Visi žinome, kad persikas yra vaisius, o morka, be abejonės, yra daržovė. Tačiau Venno diagramoje, siejančioje šias dvi produktų grupes, yra gana nemaža persidengianti sritis. To priežastis – faktas, jog „vaisius“ ir „daržovė“ apibrėžiami skirtingai, priklausomai nuo to, ar esate daržininkas, ar virėjas. Pačiame persidengiančios srities centre įsitaisęs pomidoras.

Rusijos mokslininkai išaugino augalus iš amžinajame įšale buvusio vaisiaus, kurį prieš 30 tūkst. metų paslėpė voverės. Vaisius atrastas Kolmijos upės Sibire pakrantėje. Būtent ši vieta labiausiai traukia žmones, ieškančius mamutų kaulų. Iš vaisiaus Ląstelių biofizikos instituto mokslininkų komanda išaugino augalus Silene stenophylla, priklausančius gaisrenų šeimai.

Kretingos muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad per žiemos sodo rekonstrukciją nežuvo nė vienas vertingas augalas.Vykstant darbams sodas nebuvo uždarytas, tačiau tik dabar jis vėl sutvisko visu grožiu, praneša LTV „Panorama“. Žiemos sodo rekonstrukcija pradėta pernai vasarą. Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, dalis stiklo paketų. Žiemos sodas sutraukia daugiausiai lankytojų, o ir tokio dydžio augalų niekur neišneši.

Botanikų komanda atrado tik naktį žydinčią orchidėją. Tai pirmoji tokia šių gėlių rūšis, žinoma mokslui, praneša BBC. Pasak ekspertų, ši nepaprasta orchidėjų rūšis yra vienintelė žinoma rūšis, žydinti tik naktį. Tačiau, kodėl taip įvyko, lieka paslaptis. Gėlę atrado olandų mokslininkas Edas de Vogelis ekspedicijos drėgnuose atogrąžų miškuose Papua Naujajai Gvinėjai priklausančioje Naujosios Britanijos saloje metu.

Vilniaus universiteto (VU) herbariume WI saugoma Senojo Vilniaus universiteto herbariumo kolekcija 2011 m. birželio 28 d. buvo pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, pranešė  VU. Vilniaus universiteto herbariumas yra vienas seniausių Rytų Europos universitetų herbariumų, patenka į seniausių pasaulio herbariumų dešimtuką.

Tęsiame pasivaikščiojimus po apleistas Šiaulių žaliąsias zonas su architektu Algimantu Černiausku. Praėjusį kartą leidomės prarasta ežerų grandine nuo Rėkyvos ežero Prūdelio link. Šįkart kelionę tęsiame užžėlusiomis Talkšos ežero pakrantėmis pro prestižiniu Šiaulių Užupiu taip ir netapusį unikalųjį Kalniuką Ginkūnų ežero link.

Neries regioniniame parke rasta vieną rečiausių Lietuvoje augalų rūšių – plačialapis lipikas (Galium rubioides). Velniakampio miške žydintys augalai buvo pastebėti praėjusią savaitę. Plačialapis lipikas – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas, iki 70 cm aukščio užaugantis augalas, birželio pabaigoje pasidabinantis baltais žiedais. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų krašte plačialapiai lipikai anksčiau buvo rasti vos trijose vietose.

Centrinėje Šveicarijos Alpių dalyje, didesniame nei 4,5 kilometrų aukštyje, mokslininkai aptiko žydintį augalą. Anot Bazelio universiteto tyrėjų, tai – Europos rekordas, praneša naujienų agentūra AFP. „Tai beveik stebuklas, bet 4 505 metrų aukštyje, 40 metrų žemiau Domo viršukalnės, Valė kantone neseniai aptikta Saxifraga oppositifolia“, – pranešime teigia universitetas.

Daugiau negu 35 tūkst. naujų žydinčių augalų rūšių, gali būti, guli neatrastos spintose visame pasaulyje, praneša BBC. Botanikai pastebėjo, kiek daug laiko reikia surinkti naujoms rūšims ir jas identifikuoti. Tai dažnai užtrunka dešimtmečius. Jie padarė išvadą, kad iš 70 tūkst. žydinčių augalų, kurie dar turėtų būti surasti, pusė jau yra kolekcijose, tik laukiantys identifikavimo. Augalai jau šimtus metų įrašomi į katalogus.

Mokslininkai tiria žydinčią Andų kalnų karalienę – augalą, pražystantį tik kartą 80–100 metų, praneša „National Geographic“. Egzotiškas augalas pasipuošia žiedais likus keletui savaičių iki mirties. Netgi prieš savo žydėjimą Andų karalienė išlaiko savo rafinuotumą, pasiekdama 12 metrų aukštį savo kalnų tėvynėje Peru ir Bolivijoje. „Tai pagal visus standartus ypatingas augalas“, – sakė Antonio Lambe, kuris dirba siekdamas apsaugoti Andų karalienę.

Ne visada žmogui reikalinga ta gėlytė, kuri atitinka jo Zodiako ženklą. Jei Jūsų Zodiako savybės išsivysčiusios pakankamai gerai ir Jūs norite pasiekti ko nors daugiau – pirmyn! Rinkitės gėlę, kuri Jums padės! Avino augalai –asmeninei sėkmei Spindinti echmėja (Sechemea fulgens), dryžuoji echmėja (Aechmea fasciata), kolerija (Kohleria Rgl.