Belaruskalij

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Buvę premjerai skirtingai žvelgia į kilusį baltarusiškų trąšų skandalą. Saulius Skvernelis teigė, kad susiklosčiusi situacija daro žalą Lietuvos reputacijai, o bandymai taisyti padėtį įvedant nacionalines sankcijas yra kvailystė. Andrius Kubilius tikina, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera ir šią krizę mato kaip puikią galimybę nutraukti sutartis su Baltarusijos įmonėmis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nemananti, kad ministrų atsistatydinimai išspręs baltarusiškų trąšų tranzito problemą. „Problemų sprendimai neturi sukelti naujų problemų. O tai, kas vyksta dabar panašu būtent į tai. Į veiksmus, kurie ne sprendžia situaciją, o tik ją komplikuoja. Neklystančių nėra, o tie, kas šiandien sako, jog atsistatydinimai išspręs problemas, mano vertinimu, irgi klysta“, – įraše feisbuke teigė parlamento vadovė.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Šią savaitę Lietuvoje – „Belaruskalij“ trąšų skandalas. JAV įvedus sankcijas Baltarusijos įmonėms paaiškėjo, kad Lietuva, kaip sąjungininkė, jų vykdyti negali. Baltarusijos įmonė anksčiau įvykdė avansinį mokėjimą, todėl sutarties šiuo metu be didesnių pasekmių nutraukti negalima. Tokia paaiškėjusi žinia supurtė Lietuvos politinį pasaulį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad jei prireiks – yra pasiruošę trauktis.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, investuotojas Algimantas Variakojis teigia, kad Lietuvos žmonės ir ekonominiai klausimai mūsų šaliai yra svarbesni nei politinės reputacijos klausimas. Kai jis dar buvo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, Latvija dėjo didžiules pastangas, kad „Belaruskalij“ persiviliotų pas save. Jis svarsto, kad dabar viskas gali pasukti per Latviją. „Visos sankcijos ties tuo ir baigsis.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti  „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už kalio trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį.  „Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, dabartinė Lietuvos užsienio politika yra nesolidi ir nešanti visokeriopus nuostolius šaliai. Politikas mano, kad Lietuva turėtų daryti viską, jog sankcijos Baltarusijos trąšų įmonei būtų įgyvendintos. Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė, atsižvelgdama į rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Toks sprendimas buvo priimtas šiemet spalį valdybai svarstant atnaujintą Grupės strategiją. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių, rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito daro didžiulę reputacinę žalą Lietuvai, o ministrai, jei teigia, kad yra pasiruošę atsistatydinti, tą ir turėtų padaryti. „Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia, padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti.

Atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ketvirtadienį prisiėmęs ir apie ketinimą trauktis iš posto pranešęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.   Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog niekas neverčia Lietuvos valdžios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą dėl įsigaliojusių JAV sankcijų šiai vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų ir eksportuotojų. „Tie, kas stebi viešąją erdvę, supranta, kad tos sankcijos, kurios taikomos JAV ir įsigaliojo nuo 8 dienos (gruodžio 8 dienos – BNS), jos netaikomos tranzitui.

Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų pareiškimai, kad yra pasiryžę trauktis dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, yra tušti, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas. „Tie pareiškimai yra tušti, Landsbergis yra daugumos politinis lyderis, ir dabar jį atleis iš ministro posto?“ – penktadienį Žinių radijui sakė Ramūnas Karbauskis. „Tai šnekėjimas vardan šnekėjimo, kad geriau atrodytų.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo. „Sienos“ žiniomis, LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Dirmeikis pats kreipėsi į fintech sektoriaus įmones, sūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų LTG aptarnavimą.

„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ tarptautinės teisės požiūriu gali būti nutraukta esant teisiniam pagrindui – sankcijoms, nenugalimos jėgos aplinkybei ar specialios komisijos Lietuvoje sprendimui, sako tarptautinės teisės ekspertas Andrius Mamontovas.

Lietuvos politikams pasidžiaugus, kai JAV įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau nesugebėjus prisidėti prie partnerės pastangų nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą, kalio trąšos toliau vyksta per Lietuvą. Situacijos suvaldyti nesugebėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė galintys atsistatydinti.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paaiškino, kad jo vadovaujamai ir valstybei priklausančiai bendrovei grėstų bankrotas, jeigu ji nustotų pervežti baltarusiškas trąšas Seimui ar Vyriausybei nepriėmus atitinkamų sprendimų. Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.

Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų  Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKK) vadovas sako neįsivaizduojantis situacijos, kad baltarusiškos trąšos nustos važiuoti per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Politinės atsakomybės prisiėmimas ir ministrų atsistatydinimai neturi užgožti būtinų sprendimų, kad „Belaruskalij“ įvestos sankcijos iš tiesų pradėtų veikti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Šita situacija yra neeilinė. Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvą sudrebino skandalas, kai išaiškėjo, kad įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas. „Lietuvos geležinkeliai“ atliko avansinį mokėjimą „Belaruskalij“ už paslaugas gruodžiui ir daliai sausio. Tuomet kilo didžiulis skandalas, kaip Vyriausybė ir ministerijos galėjo leisti tokį dalyką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino sulaukusi ne tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, bet ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimo, kad jis yra pasiruošęs trauktis. Sprendimą dėl ministrų ateities premjerė žada kitą savaitę. „Taip, esu gavusi“, – į klausimą, ar yra sulaukusi kitų pareigūnų pareiškimų, kad yra pasiruošę palikti pareigas, ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakartojo, kad apie avansinį mokėjimą lapkričio pabaigoje iš „Belaruskalij“ bendrovei „Lietuvos geležinkeliams“ nežinojo, tačiau yra pasiruošęs trauktis iš užimamų pareigų. G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, kad rugsėjo pabaigoje iš „Belaruskalij“ buvo paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį. „Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Yra taip.

Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms. Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.   „Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia, kad Lietuva išdavė savo vertybinę politiką, o Vyriausybėje turėtų būti kalbama apie Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio atsistatydinimą po skandalo dėl „Belaruskalij“. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su giliu liūdesiu turi konstatuoti vertybinės užsienio politikos bankrotą. Man įdomu, kad Vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir visame pasaulyje, o šiandien bėga už Lukašenkos trąšų traukinį.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas situaciją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ apėjo JAV sankcijas „Belaruskalij“, pavadino dviveidišku pasirinkimu ir Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotu. Jis tikino, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras. „Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas, tai yra akivaizdu.

Lietuva turi kuo skubiau ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti JAV įvestas sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Dabar yra labai daug aiškinimosi, kas, kaip, ką turėjo padaryti, kas ten kokius mokėjimus gavo. Šiandien svarbiausia, jog sankcijos būtų įgyvendintos.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms trąšų gamintojai „Belaruskalij“, Baltarusijos opozicija ragina Lietuvą stabdyti įmonės trąšų tranzitą, pranešė Sviatlanos Cichanouskajos biuras. „Režimas uždirbdavo pinigus daug metų pardavinėdamas kalio trąšas ir „Belaruskalij“ yra pelno šaltinis, tačiau jis taip pat ir įrankis represijoms prieš darbuotojus. Mes tikimės, kad sankcijos sustabdys trąšų importą ir tranzitą, kol teisės viršenybė bus atkurta“, – rašoma pranešime.

Jau antra diena kalbame apie žlungančią sankcijų politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu. Gruodžio 8 d. ryte pradėjo veikti draudimas gabenti ,,Belaruskalij“ trąšas. Tačiau jos vežamos šiandien ir bus vežamos dar ir sausio mėnesį. Taip žlunga „vertybinė“ Lietuvos užsienio politika. Taip griaunama tarptautinė Lietuvos reputacija ES ir JAV partnerių akyse. Kaip mes jautumėmės, jei JAV savo įsipareigojimus Lietuvai pradėtų vykdyti po mėnesio ar kelių nuo sutartos datos.

Susisiekimo ministras pripažįsta, jog „Belaruskalij“ lapkritį atlikti  avansiniai mokėjimai už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, žinant apie būsimas JAV sankcijas, buvo netipiniai.  „Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.   „Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad situacija, kai „Belaruskalij“ avansu sumokėjo už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, jau įsigaliojus JAV sankcijoms, yra unikali ir ją reikės aiškintis. „Be abejonės, tai yra unikali situacija, kokios anksčiau mes Lietuvoje nesam turėję, ją reikia analizuoti ir nagrinėti. Neabejoju, kad tai bus daroma“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą ilgai nesitęs. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai didžiausių pasaulyje Baltarusijos trąšų gamyklai „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės. Taip jis kalbėjo rugpjūtį paskelbtų JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse. Lietuvos institucijos ir valstybės įmonės kurį laiką aiškinosi, ar sankcijos uždraudžia „Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą.

Jungtinėms Amerikos Valstijos (JAV) praėjusį rugpjūtį įvedus sankcijas vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, daugiau nei dešimtmetį eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, vis dar galutinai neaišku, kas įvyks po gruodžio 8-osios – iki tol verslui duota laiko pasiruošti ir užbaigti sandorius.

Net ir santykinai švelnias sankcijas, pritaikytas Baltarusijos trąšų gigantei „Belaruskalij“, siekia apeiti ir pati įmonė, ir iš jos perkančios Europos kompanijos, rašo portalas vz.lt. „Baltarusija yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus, jei Lietuva atsisakys krauti baltarusiškas trąšas. Tačiau ekspertai abejoja, ar šalis išlaikys tokį patį pelningumą iš prekybos trąšomis, kaip iki šiol.

Europos Sąjungai ir JAV pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ ir gruodį nutrūksiant šių trąšų eksportui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“  laikinai stabdo beveik 60 mln. eurų vertės pagrindinės šalies geležinkelių linijos ruožo plėtros projektą.  „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Infra“ sprendimą stabdyti antrojo kelio ruože Plungė–Šateikiai statybos darbus motyvuoja investicinės grąžos peržiūra.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vadovas sako, kad pasaulyje didėjant metalų, energetinių resursų kainoms bei darbo užmokesčiui, bendrovė bus priversta didinti paslaugų tarifus. Tačiau to jis nesieja su gruodį nutrūksiančiu baltarusiškų trąšų tranzitu. „Tarifai, aš net neabejoju, kad didės, bet tikrai ne dėl kalio. Jei pasižiūrėti, kas darosi aplinkui, į metalų kainas, į darbo užmokestį, energetinių resursų kainas, mes nematome galimybių nekelti tų tarifų.

JAV praėjusią savaitę įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, jos produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis sako, kad kol kas baltarusiškos trąšos vežamos įprastai, tačiau jei jų srautas sustotų, jis tikisi Vyriausybės pagalbos.

Baltarusija iki gruodžio bus pasirengusi nukreipti „Belaruskalij“ trąšų eksportą per Rusijos uostus, jeigu Lietuva atsisakys jas krauti, pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Iš esmės problemų nebus, mes jau gana seniai sprendžiame šį reikalą, kuriuo mus palaiko ir Rusijos vyriausybė.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.