bankrotas

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln.

Manau, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ veiklos nebebuvo galima tęsti, nes vis lindome į tą patį liūną, jūrininkai negavo algų, „Žinių radijui“ sakė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ direktorius Sigitas Dobilinskas.   „Kai pradėjau dirbti, jūrininkams po 7-8 mėn. buvo nemokamos algos. Bankrotas yra viena iš sąlygų, kad jūrininkai atgaus savo atlyginimus“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo S. Dobilinskas.

Įstatyme aiškiau apibrėžus nesąžiningą elgesį, padaugės asmenų, kurie į sunkią finansinę padėtį pateko netyčia ir kuriems galima leisti bankrutuoti. Šiuo metu teismui nustatyti, kad asmuo yra nesąžiningas, pakanka ir to, kad jis neteisingai įvertino finansines savo galimybes, rašo „Verslo žinios“. Vyriausybė pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisoms, kuriose aiškiau suformuluotas nesąžiningo asmens apibrėžimas, o bankroto laikotarpis nuo 5 metų sutrumpintas iki 3 metų.

Ką tik pasibaigęs rugsėjis buvo itin nelinksmas net 224 Lietuvos įmonėms, kurios buvo paskelbtos bankrutuojančiomis. Tokio didelio bankrotų šuolio per mėnesį UAB Creditreform Lietuva ekspertai nefiksavo šešerius metus.

Baltarusijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklui „Fresh Market“ teismas trečiadienį iškėlė bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas „Fresh Market“ bankroto administratoriumi paskyrė Dianą Rumbutienę, BNS pranešė teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Vaida Bytautė. Teismo nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas taip pat nusprendė areštuoti „Fresh Market“ nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą.

„Taip, mes esame tikra komanda!” teigia mažiau nei du trečdaliai dirbančių Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Savo komanda išvis netiki 13 proc. darbuotojų. Tokius rezultatus skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 760 respondentų. „Bankroto departamento duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje bankrutuoja gerokai per tūkstantį įmonių.

Mažmeninės prekybos įmonė „Fresh Market“ dar liepos viduryje kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Tuomet bendrovės vadovas Saulius Urbonas gynėsi, kada taip yra restruktūrizuojama logistikos sistema ir verslo tai nepaveiks. Vis dėlto po kiek mažiau nei savaitės pasklido informacija, kad bendrovė nutraukia ne tik prekybą internetu, tačiau uždaro parduotuves, kurios neneša pelno.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Mažmeninės prekybos įmonė liepą kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Mėnesio viduryje bendrovės vadovas Saulius Urbonas teigė, kad taip yra vykdoma logistikos restruktūrizacija ir iš esmės veiklai įtakos neturės. Vis dėlto bendrovės atstovai pirmadienį patvirtino, kad yra nutraukiama prekyba internetu.

Valstybės valdoma žlunganti laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) trečiadienį turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susisiekimo ministras teigia, kad tai yra paskutinis terminas Klaipėdos įmonei tai padaryti pačiai, antraip bankrotą inicijuos pagrindinė akcininkė Susisiekimo ministerija. „Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo „Lietuvos jūrų laivininkystę“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atlaikė derybų maratoną, beviltiškai bandydamas išvengti finansinio kracho bei Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir liepos 13 d. susitarė su kitais Europos lyderiais. Liepos 16 d. Graikijos parlamentas, padedamas opozicijos narių, patvirtino per euro zonos viršūnių susitikimą pasiektą sutarimą ir pirmąsias ekonomines reformas.

Turtai ir šlovė – su šiais dviem žodžiais asocijuojasi garsenybių gyvenimas. Deja, užsidirbti nelengva, štai pinigus išleisti yra kur kas lengviau. Nepatikėsite, tačiau šios puikiai visuomenei pažįstamos žvaigždės bent kartą buvo atsidūrę ant skurdo ribos.

Ore tvyro tos pačios nuotaikos, kaip ir „Lehman“ bankroto išvakarėse. Pamenu, išskyrus mane niekas netikėjo, kad „Lehman“ „nuskęs“: ir Federalinė rezervų sistema, ir rinkos buvo įsitikinusios, kad paskutinę akimirką šalys sugebės susitarti. Dabar situacija yra tokia pati.

 Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atidėti sprendimo, kuriuo UAB „Meirona“ iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės solidariai priteista 1,150 mln. eurų, vykdymą iki 2016 m. pabaigos. Ši suma buvo priteista už padarytą žalą dėl neteisėtai pastatyto restorano Neringoje nugriovimo.

 Europos centriniam bankui nurodžius, kad jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad tai nereiškia Graikijos bankroto ir jos skolų nurašymo. Visgi jis pabrėžė, kad Graikija iš tikrųjų susiduria su labai dideliais sunkumais. „Bankrotas reiškia, kad skolos nurašomos, ir viskas prasideda iš naujo.

  Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir veiklą sustabdžiusios oro vežėjos „Air Lituanica“ bankrotą bus bandoma inicijuoti teisme. Ketvirtadienį vykusiame įmonės kreditorių susirinkime nuspręsta nepradėti bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka, pranešė „Air Lituanica“. Nurodoma, kad prieš šį siūlymą balsavo vienas kreditorius - savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, turintys 27,78 proc. visų kreditorių balsų.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

Graikija šeštadienį ruošiasi pateikti „kontrpasiūlymus“, kurie galėtų atverti gyvybiškai svarbias išmokas pagal finansinės pagalbos programą, kai euro zonos pareigūnai pareiškė aptarę Atėnų bankroto galimybę, jeigu šios derybos žlugtų. Graikų pareigūnai iki šiol vis atmesdavo šalies skolintojų „spaudimą“, o šeštadienį pasiųs į Briuselį aukšto lygio delegaciją, kuri pateiks savo planus, kaip būtų galima užbaigti jau penkių mėnesių trukmės priešpriešą.

 Gegužės mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo 170 įmonių, arba 2% daugiau nei paskutinio pusmečio vidurkis, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. „Praktiškai visuose sektoriuose dauguma įmonių yra stabiliai veikiančios. Jų finansinė būklė tvari, augimas racionalus, savalaikis atsiskaitymas bei pagarba verslo partneriams atsispindi kredito istorijoje. Tokių įmonių bankrotai yra išimtiniai atvejai.

Beveik prieš savaitę veiklą sustabdžiusi ir žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ inicijuoja įmonės bankrotą. Tačiau, tv3.lt susisiekus su bendrovės atstove Sandra Meškauskaite paaiškėjo, kad bankroto procedūra dar nėra pradėta. „Bankroto dar nėra ir niekas nežada jo skelbti. Įmonė įvertino veiklą ir pateikė akcininkams siūlymą ką reikia daryti,“ – teigia „Air Lituanica“ atstovės spaudai Sandra Meškauskaitė.

„Snoro“ bankroto administratoriaus komanda iki 2015 metų sausio 1 dienos į banką buvo sugrąžinusi 2,5 mlrd. litų (729 mln. eurų), per tą patį laikotarpį bankroto proceso administravimui išleista 211,8 mln. litų (61,3 mln. eurų). Vien per 2014-uosius į banką sugrįžo 608,1 mln. litų (176,1 mln. eurų), o kreditoriams buvo išmokėta 1,7 mlrd. litų (0,5 mlrd. eurų). Šie duomenys paskelbti ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio banko bankroto administratoriaus ataskaitoje.

Auditoriai konstatuoja, kad bankrotai yra skelbiami per vėlai, kai įmonės turi itin mažai turto. Dėl šios priežasties patenkinama tik apie 13 proc. kreditorių reikalavimų. Seimo Audito komitetui abejonių kelia ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimo procesas. Anot Seimo Audito komiteto vadovės Jolitos Vaickienės, tokios išvados paaiškėjo apsvarsčius valstybinio audito ataskaitą. „Ką svarbiausio pastebėjo valstybės kontrolė, tai – ištįsę bankroto procedūrų terminai.

Bendrovės „Voyage-Voyage” vadovas ir vienintelis akcininkas D. T. Valstybiniam turizmo departamentui (toliau – VTD) balandžio 21-ąją pateikė informaciją apie įmonės prisiimtus įsipareigojimus turistams. Jo pateiktais duomenimis, kurie šiuo metu dar tikslinami, „Voyage-Voyage” yra sudariusi sutartis su 184 turistais, jiems padaryta nuostolių suma viršija 285 tūkst. eurų.

 Sausį Lietuvoje bankroto procedūra pradėta 199 įmonėms, vasarį – 188 įmonėms. Kovo pabaigoje Seime pritarta Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, susijusioms su bankroto administravimu. Rekordiniu bankrotų skaičiumi ir pataisų iniciatyvomis pažymėta metų pradžia verčia gręžiotis ne tik į rinkos problemas, bet abejoti esamais verslo valdymo standartais.

Žlungančios kelionių į egzotiškas šalis organizatorės „Voyage-Voyage“ paslaugomis pastaruoju metu pasinaudojo 170 asmenų, tačiau galimi jų nuostoliai dar skaičiuojami, sako Turizmo departamento vadovė. Pasak Jurgitos Kazlauskienės, kol kas nė vienas įmonės klientas nepateikė pretenzijos. Anot jos, jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai bendrovės iššvaistytų lėšų. „Renkamės patys informaciją apie turistus. 170 asmenų yra įsigijusių keliones per šią organizatorę.

Šį pirmadienio vakarą 20.20 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... iki“ - ilgai viešumoje nematytos Aistės Pilvelytės interviu. Pastaruoju metu talentingos dainininkės gyvenimą supurtė keli įvykiai - prieš kelerius metus ji išsiskyrė su verslininku Vladu Motieka, po skyrybų Aistė liko su dukra, o dabar plačiai nuskambėjo ir istorija apie jos bankrotą.

Jovita Sukackaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bankrutavus porai šalies kelionių agentūrų keliautojai prieš pirkdami ateinančios vasaros keliones jau budresni ir klausimų užduoda daugiau nei įprastai. Kelionių organizatoriai sako, kad vasaros keliones pradėjo pardavinėti dar praėjusių metų spalį, daugiau lietuvių pradėjo atostogas planuotis iš anksto, nes taip gauna daugiau už mažiau.

Žinių radijas Plačiai nuskambėjus atvejui, kai Seimo narė Birutė Vėsaitė, patikėjusi kasininke, paskleidė nepatvirtintą informaciją apie vieno prekybos centro bankrotą, komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas tokiu atveju pataria įmonei ar asmeniui, apie kurį buvo paskelbta netiesa, pateikti kiek įmanomą tikslesnę informaciją kiek įmanoma greičiau visoms tikslinėms auditorijoms.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvoje bankrotai inicijuojami per vėlai. Be to, anot auditorių, šiuo metu bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 procentų. Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad įmonių vadovai ir savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

Europos Komisija vis nenusprendžia, ar Baltijos šalių pieno ir mėsos gamintojams atlyginti dėl Rusijos embargo patiriamus nuostolius, o Lietuvos žemdirbiai skaičiuoja didėjančius praradimus ir prognozuoja, kad po tokio smūgio daug kas gali neatsitiesti. Vida Tavorienė Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln. Lt). Pieno ir mėsos gamintojai sako, kad jų patirti nuostoliai bus didesni.

Vilnius atsidūrė ant bankroto ribos, skelbia Vilniaus vicemeras. Finansų ministerija svarsto galimybę dar didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tenkančią Vilniui. „Mes totaliai... bankrotas ir slapstytis nebeįmanoma“, - Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė Romas Adomavičius.

Žinių radijas Lietuvos miestų savivaldybės artėja prie bankroto – tai „Žinių radijui“ patvirtino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitiene, ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytoja, nepriklausoma auditorė Irma Kamarauskienė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame statybų bendrovės direktorius kaltinamas pasisavinęs daugiau nei 2 mln. litų, apgaulingai tvarkęs apskaitą, klastojęs dokumentus ir tyčia sukėlęs bankrotą. Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.

LRT.lt Liepos 4 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Happy travel“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Happy travel“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“, rašoma pranešime spaudai. Vartotojai, kurie UAB „Happy travel“ administruojamoje internetinėje svetainėje www.happyfly.

Į bankrutavusį „Snoro“ banką bankroto administratoriaus komanda jau sugrąžino 2 mlrd. litų. Pastarąjį pusmetį daugiausia lėšų surinkta iš paskolų portfelio administravimo, bankui priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo Lietuvoje ir Latvijoje. Taip pat banko ir jo kreditorių naudai buvo įskaitytos lėšos už neišplatintą „Snoro“ akcijų emisiją, Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus palankų galutinį sprendimą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl statybų bendrovių bankrotų vėluoja Alytaus miesto infrastruktūros projektai. Miesto savivaldybė skaičiuoja šimtus tūkstančių siekiančius delspinigius, tačiau juos atgauti tikisi tik teismuose. Alytaus mieste trūksta rekreacinių vietų, o savivaldybei ėmus jas tvarkyti, investiciniai projektai ėmė strigti.

Klaidos žemėlapių tarnybose brangiai kainuoja ne tik jų kūrėjams (Apple tikrai neduos sumeluoti), tačiau ir klientams. Eiliniu patvirtinimu tapo Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio restorano „Serbian Crown“ istorija. Restorano savininkas Rene Bertagna tvirtina, kad daugiau nei 40 metų sėkmingai veikusi įstaiga buvo uždaryta, kadangi Google žemėlapių tarnyboje Maps įsivėlė apmaudi klaida.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavusios statusą įgijo 818 įmonių, arba 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia bankrotų – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Šios verslo šakos atstovai sudaro ketvirtadalį įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. „Prekybininkų dominavimas bankrutuojančių įmonių sąrašuose natūralus. Šiame sektoriuje veiklą vykdo kas ketvirta įmonė.

Lietuvos naftos gigantas „ORLEN Lietuva“ (OL) – ties apsisprendimo riba: būti ar nebūti? Nors garsiai apie tai nekalbama, gamyklos vadovybės su jos generaliniu direktoriumi Ireneuszu Janu Fąfara priešakyje laikysena aiškiai sako: arba Lietuva suteikia nuolaidų, arba stabdome gamybą. Bendrovė priartėjo prie bankroto slenksčio.

Turizmo versle milijoninių nuostolių akcininkams pridaręs vilnietis Martynas Laivys – vėl po didinamuoju stiklu: Kipre registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Grand Go Group Ltd.“ kontroliuojamajai įmonei „Go Baltic Travel“ vadovavęs verslininkas ką tik neteko pareigų, o akcininkai jį įtaria galbūt neskaidria veikla ir kontroliuojančiosios bendrovės žlugdymu.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors ekonomistai vis primena, kad šalies ekonomika atsigauna, gyventojų vartojimas auga, tačiau auga ir konkurencija tarp prekybininkų. Ekspertai pastebi, kad daugėja bankrutuojančių didmeninės prekybos įmonių, o dėl priežasčių sutinka visi – išsikvėpė eksporto tempų augimas.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ užsimena apie galimą bankrotą, jei šalia jos bus pastatytas didelis „Vičiūnų“ grupės paukštynas. Aplinkosaugininkai teigia, kad „Vičiūnų“ grupė kol kas nėra pateikusi pataisyto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) projekto ir gali jo visai nepateikti, jei nepavyks projekto suderinti su visuomene. „Žinome, kad jų PAV projektas buvo pataisytas ir bandoma jį derinti su visuomene. Tačiau mes jo nematėme.

Fizinių asmenų bankroto bylose besispecializuojantis advokatas Gediminas Žlioba sako, kad dažniausiai į jį pagalbos kreipiasi verslininkai arba žmonės nesugebantys grąžinti paskolų būstui. Už įmonės paskolą laidavo asmeniniu turtu Vienas iš tokių – 39 metų verslininkas iš Klaipėdos. Iki ekonominės krizės jis buvo sėkmingai dirbančios uždarosios akcinės bendrovės savininkas ir direktorius.

Stebuklas neįvyko – šaltiniai iš „Wiesmann“ vokiečių spaudai pranešė, kad kompanija atleido savo darbuotojus.

Kovo mėnesį 118 įmonių tapo bankrutuojančiomis, tai mažiausias šį statusą įgijusių įmonių skaičius nuo 2013 m. gruodžio. Per pirmąjį ketvirtį bankrutuojančiomis tapo 405 įmonės, arba 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Pastebima, kad sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką.

„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis visuose jų atliekamuose tyrimuose, susijusiuose su banko „Snoras“ bankrotu ir kartu su teisininkais šiuo metu vertina teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė - kitokia. „Realiai atsiranda masė nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai žmogus nebedisponuoja savo turtu.

2013 metais dešimčiai tūkstančių gyventojų Lietuvoje teko 5,08 bankrutuojančių įmonių , Latvijoje – 3,93, o Estijoje – tik 3,62. Lyginant su 2012-aisiais padėtis pablogėjo tik Lietuvoje . Tokius duomenis pateikia įmonių kreditingumą vertinanti Creditreform Lietuva, atlikusi tyrimą kartu su kolegomis Latvijoje ir Estijoje.