bankrotas

Smulkiojo verslo atstovams 2011 metai buvo kaip niekad sudėtingi. Didžiausia problema ir vėl tapo menka smulkiųjų verslininkų apyvarta ir pajamos. Nesvarbu, su kokiais iššūkiais besusidurtų verslininkai, vis vien svarbiausiu ir viską lemiančiu veiksniu išlieka „verslo uždirbami pinigai“, teigia JAV ekonomistas Williamas Dunkelbergas. Sudėtingame verslo pasaulyje kasmet neišvengiamai atsiranda nelaimėlių, kurie nesugeba pakankamai uždirbti ir todėl galiausiai žlunga. „Nytimes.

Kompanija „Eastman Kodak“ pareiškė ketinanti nutraukti skaitmeninių fotoaparatų ir vaizdo kamerų gamybą. Pranešama, kad gamyba bus mažinama laipsniškai per pirmąjį šių metų pusmetį. Kartu „Kodak“ toliau vykdys garantinį jau išleistos produkcijos aptarnavimą, taip pat plės savo prekės ženklo licencijavimo programą ir ieškos licenciatų aparatams.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija finansų ministrei Ingridai Šimonytei pateikė itin drąsų pasiūlymą: prikelti sužlugdytą banką. Viena iš priežasčių - pasamdytas užsienietis bankroto administratorius Neilas Cooperis  siekia kone pusvelčiui išparceliuoti turtą, kad kuo greičiau įvykdytų įsipareigojimus jį pasamdžiusiems valstybės atstovams, o ne indėlininkams, rašo „Respublika“. „Snoro“  indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, bankroto administrat...

Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos sulygino krizę su Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalve jūrų pabaisa, kurią įmanoma įveikti tik susivienijus, praneša „Associated Press“. Ministras paragino valdančiosios koalicijos nares nutraukti nesutarimus ir ginčus: „Mes turime grumtis šioje kovoje visi drauge, atmetę savanaudiškus interesus“. E. Venizelas kaip pavyzdį pateikė Heraklį, kuriam pavyko įveikti mitologinę pabaisą.

2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“). Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke.

Politikos apžvalgininkai neabejoja: Seimo komisija bus tarsi rinkimų lokomotyvas – ir opozicija, ir valandantieji bandys parodyti, ką turi geriausio. Šią savaitę darbą pradėjo Seimo laikinoji komisija, kuri tirs komercinių bankų priežiūros efektyvumą ir situaciją bankrutavusiame „Snore“. Tačiau, kol buvo pasiektas sutarimas dėl tokios komisijos steigimo, Seimo valdantieji ir opozicija rimtai ginčijosi.

Didžiausia Vengrijos aviacijos bendrovė „Malev“ praneša, kad, norėdama išvengti tolesnių nuostolių, stabdo savo veiklą. „Nuo 5 valandos, po 66 metų beveik nepertraukto darbo, „Malev“ lėktuvai nebepakils“, – skelbiama oro bendrovės pranešime. Pagrindine bankroto priežastimi įvardijamas tiekėjų reikalavimas avansu sumokėti už paslaugas. „Malev“ skolos siekia maždaug 60 mlrd. forintų (270 mln. JAV dolerių), o bendrovei ilgą laiką nepavyko surasti naujų investuotojų.

Kinijos automobilių gamintoja „Youngman“ pateikė pasiūlymą įsigyti bankrutavusią Švedijos automobilių gamintoją „Saab“, remdamasi vietos radijo stoties „ Sveriges Radio“ informacija praneša AFP.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti neįregistruotos  „Snoro“  akcijų emisijos pirkėjų ieškinį. Teismo sprendimu areštuoti 8,3 mln. litų, kuriuos prašo grąžinti ieškinį pareiškę daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų, kuriuos subūrė Investuotojų asociacija.

Šiandien įvyko Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdis dėl komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo.

Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas. Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą. Pirmadienį Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo.

„Otkritie Capital“, kurią iš dalies valdo rusiško kapitalo įmonė „VTB Group“ domisi galimybe įsigyti „Latvijas Krajbanka“, remdamasis TV3 duomenimis praneša „Bloomberg“. Vis dėlto TV3 neatskleidė savo žinių šaltinio. TV3 naujienų programa „Neka Personiga“ informavo, kad „Otkritie“ ketina investuoti 32 mln. latų ir suteikti bankui 120 mln. latų paskolą, kurie turėtų užtikrinti „Latvijas Krajbanka“ likvidumą.

Praėjus trims dienomis po to, kai sustabdė visus skrydžius, Ispanijos oro bendrovė „Spanair“ pirmadienį paprašė pradėti bankroto procedūrą. Ji taip pat informavo savo personalą, kad nutraukiamos darbo sutartys su visais 2 075 darbuotojais. Ketvirtos pagal dydį Ispanijos oro bendrovės bankrotas netiesiogiai paveiks net 4 tūkst. darbuotojų. „Spanair“ skolos siekia daugiau kaip 300 mln. eurų.

Mažiausiai penkios kompanijos rimtai domisi galimybe įsigyti Švedijos automobilių gamintoją „Saab“, praneša AFP. Tai sekmadienį paskelbė vienas iš trijų bankrutavusios Švedijos automobilių gamintojos administratorių. „Kol kas negaliu komentuoti, su kuo konkrečiai diskutuojame šiuo klausimu, tačiau drąsiai galima pareikšti, kad šiuo metu yra keturi penki rimtai šiuo sandoriu besidomintys pirkėjai“, - sakė „Saab“ bankroto administratorius Hansas Berqgvistas.

Pirmadienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją. Jos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke SNORAS išsiaiškinimo. Tai jau antroji neeilinė Seimo sesija šiais metais.

Praėjus keliems mėnesiams po „Snoro“ griūties, visuomenė pradeda atgauti pasitikėjimą bankais. Per mėnesį jis pakilo beveik 5 procentais – nuo 19,8 iki 24,1 proc. Nuo 54,5 iki 44,6 proc. sumažėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami sausio 12-24 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Neišbrisdama iš didžiulių skolų ir nesusitarusi su strateginiu investuotoju Ispanijos skrydžių bendrovė „Spanair“ stabdo skrydžius ir netrukus skelbs bankrotą, praneša Ispanijos naujienų portalas abc.es. Kompanija pranešė su Kataro oro linijomis nesusitarusi dėl 150 mln. eurų investicijų, todėl teikia Ispanijos civilinės aviacijos tarnybai prašymą stabdyti veiką.

Neretai atsitinka taip, jog žlugus kompanijoms, jų prekiniai ženklai nenustoja gyvuoti ir toliau. „Cnn.com“ pasakoja apie tokius prekinius ženklus, kurie neišnyko net po to, kai jų „tėvai“ – prekinį ženklą naudojusios verslo kompanijos – bankrutuodavo ir būdavo likviduojamos. Turbūt naujausiu tokiu atveju galėtume laikyti kompanijos „Kodak“ istoriją.

Jos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo. Tai jau antroji neeilinė Seimo sesija šiais metais.

Penktadienį susirinkusi valdančiosios koalicijos vadovybė nutarė, jog reikia dėti visas pastangas, kad „Snoro“ bankroto procesas būtų skaidrus, teisėtas ir efektyvus, apginantis mokesčių mokėtojų interesus ir apsaugotas nuo neskaidrių įtakų, provokacijų ir intrigų.

Tikimasi, kad savaitgalį bus pasirašyta sutartis tarp privačių kreditorių ir Graikijos valdžios dėl dalinio skolos restruktūrizavimo, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas, dalyvaujantis Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume. „Jau esame ant sutarties pasirašymo slenksčio; jeigu ne šiandien (penktadienį), tai jau tikrai šį savaitgalį ji bus pasirašyta“, - sakė eurokomisaras, praneša „RIA Novosti“, remdamasi AFP.

Išsiskyrus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nuomonėms, penktadienį komitetas nesuformulavo savo rekomendacijų dėl laikinosios komisijos, tirsiančios „Snoro“ problemas, sudarymo. Penktadienį už uždarų durų posėdžiavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją.

Pranešama, kad bankrutuojančio švedų automobilių gamintojo „Saab“ muziejus gali būti išgelbėtas – teigiama, kad Trollhateno miesto valdžia, aerokosminis „Saab AB“ padalinys ir švedų Raulio Vallenbergo fondas nusprendė išpirkti šį muziejų su visais eksponatais už 4,1 milijono eurų. „Saab“ bankroto reikalus tvarkanti švedų kompanija „Delphi“ dar prieš kelias savaites pranešė, kad ruošiasi parduoti visą šio gamintojo muziejaus sukauptą turtą.

Žlugusio „Latvijas Krajbanka“ administratorius „KPMG Baltic“ prašo dar septynių dienų, kad galėtų nuspręsti, ar verta šį banką sanuoti. Tokį pasiūlymą „KPMG Baltic“ pateikė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijai.

Žiniasklaidoje skelbtais duomenimis, trijų mėnesių neveikiančio banko „Snoras“ bankroto administravimo išlaidų sąmata siekia net 61 mln. litų, tai yra beveik 80 tūkstančių vidutinių pensijų, kurios gruodžio mėnesį Lietuvoje buvo 786 litų. Tai, kad valstybės pinigais disponuojantys pareigūnai „nemato reikalo“  mokesčių mokėtojams atsiskaityti kur ir kodėl jie leidžia milijonines lėšas jau tapo nuolatiniu reiškiniu.

Stambiausia Europoje nepriklausoma naftos perdirbėja Šveicarijos grupė „Petroplus“ pateiks ieškininį pareiškimą dėl bankroto, skelbiama kompanijos pranešime spaudai. Kelias savaites „Petroplus“ vadovai mėgino susitarti su bankais dėl kredito linijos atnaujinimo. Kompanijos pranešime teigiama, kad derybos rezultatų nedavė ir finansų struktūros pareikalavo padengti paskolas. Įsiskolinimas siekia apie 1,75 mlrd. JAV dolerių.

Vis dar yra vilties, kad švedų kompanija „Saab“ neliks vien tik įrašu automobilių istorijoje – pranešama, kad bankrutuojančia kompanija rimtai domisi turkų investuotojai. Turkų kompanijos „Brightwell Holdings“ specializacija – investavimas į energetikos ir transporto sritis. Šios kompanijos vadovai oficialiai pranešė, kad „Saab“ administratoriams jau netrukus žada įteikti oficialų pasiūlymą dėl kompanijos pirkimo. Teigiama, kad „Brightwell Holdings“ jau derasi su „Saab“ administratoriais.

Vyriausiasis administracinis teismas aiškinsis, ar užsieniečiai gali būti bankroto administratoriais Lietuvoje, sako teismo nutartį gavęs Seimo narys Petras Gražulis. Parlamentaro teigimu, bus aiškinamasi, ar asmenys, kurie nemoka valstybinės kalbos ar nėra gerai susipažinę su Lietuvos įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto procesus Lietuvoje, gali teikti bankroto administravimo paslaugas mūsų šalyje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, reaguodamas į pasirodžiusią informaciją esą po „Snoro“ bankroto nelegaliai panaudotą indėlį paskolai padengti, sako, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių užskaitymų banke „Snore“ nebuvo. Tokį patikinimą centrinio šalies banko vadovas sako gavęs iš „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio.

Seimo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio teigimu, klausimas dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo iš Seimo posėdžio programos buvo išmestas neteisėtai, sulaužant susitarimus, ir tai galima laikyti valdančiųjų bandymu užgniaužti demokratiją, tiesos ieškojimą. „Mus tikrai labai nemaloniai nuteikė pati tendencija, kad bijant, jog tiesa arba informacija bus pasiekiama visiems Lietuvos piliečiams, iš esmės yra laužomi demokratijos pagrindai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame 37-erių metų kaunietis kartu su 60-ties metų bendrininku įtariami iššvaistę daugiau nei 3,7 mln. litų nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės turto ir sukėlę tyčinį jos bankrotą. Atskleista, kad K. M., būdamas nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės direktoriumi ir kasininku, kartu su bendrininku K. P. 2009 m. vasario mėnesį 65 tūkst.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą ir nekeisti bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriaus. Teismo nuomone, minima nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentais nėra pagrindo jos keisti.

Fotografijos kompanija „Eastman Kodak“ paprašė apsaugos nuo bankroto. 130 metų gyvuojanti kompanija taip pat pranešė, kad gavo 950 mln. JAV dolerių 18 mėnesių trukmės kreditą iš banko „Citigroup“, kuris padės jai gyvuoti.

Seimas, pernai gruodį atmetęs opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“, ketvirtadienį dar kartą ketina spręsti, ar tokiai iniciatyvai pritarti. Praėjusį antradienį vieno balso persvara parlamentarai pritarė šiai iniciatyvai po pateikimo.

Bankas „Snoras“ praneša, kad  93 proc. banko „Snoras“ klientų, kurie naudojosi banko teikiama saugomų seifų paslauga ir nuo 2011 m. lapkričio 30 d. buvo informuoti apie galimybę atsiimti saugomą turtą, iki 2012 m. sausio 17 d. atsiėmė visą juose laikytą nuosavybę. Per šį laikotarpį iš 391 banko „Snoras“ padaliniuose išnuomotų seifų, 363 buvo atidaryti klientams, visi atsiėmė seifuose saugotą nuosavybę. Likusiuose 28 seifuose esančios vertybės saugios.

Vienų Šiaulių miesto savivaldybės įmonių milijonus surijo banko „Snoras“ griūtis, kitų – kuro, elektros kainos. Šilumos tiekėjai uždirbo pelno, bet pinigų neturi. Optimistai – knygų pardavėjai, nors ir neuždirba milijonų. Šiluma kaulus tebelaužo Už 2011 metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja pelną. Kol kas tikslių skaičių įvardinti negalėjo net generalinis direktorius Česlovas Kasputis. Jis skaičiavo, kad Šiauliuose gruodį gyventojai sunaudojo 30 procentų mažiau šilumos energijos.

Panašu, kad „Saab“ likimas jau aiškus – naujų investuotojų neatsirado, šiek tiek kompanijos akcijų turintis „General Motors“ koncernas irgi nesiruošia gelbėti ekstravagantiško giminaičio. Tad labiau nei tikėtina, kad šiek tiek ekstravagantiškų švedų automobilių gerbėjai netrukus galės rinktis tik naudotus „Saab“ automobilius.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius, siekdamas efektyviai organizuoti likusio turto paiešką ir pritraukti investuotojų, sukūrė naują banko valdymo strategiją, pagal kurią pertvarkomas banko valdymas, reorganizuojama administracija ir jos funkcijos. Iš anksčiau dirbusių 1351 darbuotojų pagal terminuotas darbo sutartis banke įdarbinti 904 specialistai. „Patvirtinta strategija bei naujai suformuotas personalas padės kryptingai siekti maksimalios naudos kreditoriams.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ sprendimas sumažinti devynių euro zonos šalių reitingus priartino bankrotą Graikijoje, rašė „Twitter“ socialiniame tinkle „Pacific Investment Management Co.“ (PIMCO), valdančios stambiausią obligacijų fondą pasaulyje, vadovas Billas Grossas. Reitingų sumažinimas liudija apie tai, kad kai kurios šalys gali neįvykdyti savo skolos įsipareigojimų, ir Graikija bus pirmoji, teigia B. Grossas.

Maždaug du dešimtmečius gyvavusi bendrovė „Bomba“ neatlaikiusi konkurencinės kovos bankrutuoja. Garso įrašų leidėja, didmeninė jų pardavėja ir parduotuvių „Muzikos bomba“ patalpų savininkė prieš pat įsiteisėjant bankroto nutarčiai nusprendė pakeisti pavadinimą ir tapo UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, praneša delfi.lt.

Penktadienį „Snoro“ bankroto administratorius ir vadovų komanda susitiko su „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos nariais ir jų patarėjais. „Tai buvo dalykiškas susitikimas ir liekame atviri dialogui aktualiais klausimais. Mes aptarėme galimybes, kurios sudėtingame ir pilname iššūkių administravimo procese galėtų užtikrinti kuo didesnę grąžą kreditoriams“, - po susitikimo sakė Neilas .Cooperis.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius kartu su banko darbuotojais ir patarėjais užsienio šalyse, siekdami identifikuoti, apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą, surado banko turto Lietuvoje ir užsienyje už daugiau nei 2 mlrd. Lt. Iš jų – 74 nuosavybės objektai Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (jų bendra vertė – daugiau nei 334 mln. litų) yra valdomi bankroto administratoriaus. Londone administratoriaus žinion paimtos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 1 mln.

Sunkiai besiverčianti fotografijos kompanija „Eastman Kodak“ atskleidė naują planą, skirtą pertvarkyti kompaniją ir padėti ją sustiprinti, praneša BBC. 132-ejus metus gyvuojanti kompanija supaprastino savo verslo struktūrą, siekdama sumažinti išlaidas, be to, sukūrė naują padalinį, atsakingą už skaitmeninius produktus. Po šio pranešimo kompanijos akcijų vertė išaugo 46 proc.

„Snoro“ bankroto administratorius jau pradėjo buvusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės platformos, „Snoro lizingo“ bei investicijų ir turto valdymo bendrovės „Finasta“ galimo pardavimo procesą. Bankroto administratoriaus komanda susisiekė su daugiau nei 80 investuotojų, pradedant vietiniais, regioniniais, baigiant pasaulinio lygio bankais bei privataus kapitalo investuotojais, ir tęsia diskusijas su potencialiais pirkėjais.

Šiuo metu iš Indėlių draudimo fondo „Snoro“ indėlininkams jau išmokėta maždaug 3,2 mlrd. litų. Tai sudaro daugiau nei 95 proc. iš 450 tūkst. indėlininkų, kurie pateikė paraiškas gauti kompensaciją, teigiama pranešime.

Dar prieš šventes buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis banke „Snoras“ ir indėlius, ir paskolas turintiems gyventojams paskolos bus nuskaitytos už indėlius. Tačiau savaime indėliai iš paskolų išskaičiuoti nebus – gyventojams iki sausio 20 dienos reikia spėti pateikti paraiškas.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti itin visuomenei aktualius bankrutuojančio banko „Snoras“ klausimus. Pasak P. Gražulio, šio banko bankroto procedūros kelia didelį susirūpinimą, todėl toks tyrimas neišvengiamas ir būtinas.

Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stočiai – prarasti pinigai, kaupti regioninei dispečerinei įrengti. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių centralizavimo metu beveik visas šalies savivaldybių dispečerines tarnybas planuojama sujungti į dešimt įstaigų. Jos veiks apskričių centruose.