bankai

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad pasaulio finansų sistema dabar yra labiau pažeidžiama nei bet kuriuo kitu laikotarpiu nuo 2008-ųjų finansų krizės, informuoja BBC.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai teiks trijų mėnesių paskolas doleriais euro zonos bankams ir taip sieks padidinti dolerio likvidumą. Rinkos šią naujieną sutiko itin džiugiai. Apie tai pranešęs Europos centrinis bankas (ECB) pažymėjo, kad dėl šio tikslo bendradarbiaus su JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Bankai numato teikti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis spalio 12, lapkričio 9 ir gruodžio 7 dienomis.

Šveicarijos bankas „UBS“ pranešė apie sukčiaujantį biržos maklerį, kuris prarado 2 mlrd. JAV dolerių, atlikdamas nesankcionuotus pardavimus akcijų rinkoje, rašo „Reuters“. Londono policija jau suėmė 31 metų vyriškį, kuris yra įtariamas susijęs su šia neteisėta veikla. „UBS“ patvirtino, kad sukčius darbavosi banko padalinyje Londone.

Kai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai praėjusią savaitę sukritikavo šalies bankus dėl žaibo greičiu augančių jų mokesčių klientams, šalies bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atsakė: „Kartelio nėra.“ Ir dar patikino: pigiai mokame, o ir krizės verpetų pagautus skolininkus bankai apgaubė išskirtiniu dėmesiu.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Stambiausi Europos bankai nuo 2011 m. vidurio paskelbė apie savo planus panaikinti 70 tūkst. darbo vietų. Palyginimui, Jungtinėse Valstijose buvo paskelbta apie 42 tūkst. bankininkų atleidimą.

Didžiosios Britanijos bankai, siekdami apginti savo klientus, turi įgyvendinti reformą, kuri vertinama iki 7 mlrd. svarų sterlingų (11 mlrd. dolerių), apie tai teigiama Nepriklausomos bankininkystės komisijos (Independent Commission on Banking, ICB) ataskaitoje. ICB apskaičiavimu, atsižvelgiant į dabartinę bankininkystės sektoriaus būklę, reforma gali būti užbaigta iki 2019 metų. Komisija pasiūlė bankams padidinti savo kapitalus iki 17–20 proc.

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars rašo „Kauno Diena“. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

„Turi reikalų su bankais Lietuvoje – plačiau atverk piniginę.“ Taip praėjusią savaitę išplatintame kreipimesi teigia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Pasak jos atstovų, už elementarias banko paslaugas – banko kortelių aptarnavimą, vietinius ir tarptautinius mokėjimus – bankų klientai Lietuvoje sumoka daug daugiau nei kitose Europos valstybėse. Taryba taip pat išreiškė susirūpinimą vyriausybės planais riboti atsiskaitymą grynaisiais ir taip faktiškai didinti bankų pajamas.

Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų  įkainiai. „Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos skolų krizė apribojo bankų pajamų augimą daugeliui metų ir gali priversti išnykti silpniausius bankus, sako „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas. Tą jis pareiškė bankininkų susitikime Frankfurte, rašo dv.ee. „Ateities pajamos apribotos dabartinės padėties ir sistemos“, – sakė jis. J. Ackermannas atkreipė dėmesį į paraleles tarp dabartinės situacijos vertybinių popierių rinkose ir padėties 2008 metų rudenį, kai įsiliepsnojo pasaulinė finansų krizė.

Panaikinus geležinę uždangą, kelias į Rytų Europos rinkas Rusijos kompanijoms buvo užkirstas. Tačiau šiandien regione įsivyravusi skolų krizė atveria joms naujas galimybes sugrįžti į šį regioną, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Pasiekusios rekordinius pelnus tokios Rusijos kompanijos kaip TNK-BP, „Sberbank“ bei „Rusijos geležinkeliai“ taikosi į Rytų Europą, kur auganti valstybių skola ir didėjantis biudžeto deficitas verčia šalių vyriausybes ieškoti pajamų šaltinio.

Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams. Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.

Jungtinėms Tautoms (JT) "atšaldžius" Muammaro Gaddafio sąskaitas Britanijos Karališkosios oro pajėgos į Libiją skraidina Libijos valiutos, kurios vertė 950 milijonų svarų, skelbia BBC. Britanijoje atspausdinti banknotai, kurių vertė 1,8 milijardo Libijos dinarų, bus perduoti Libijos centriniam bankui. Vaitholo pareigūnas sakė, kad pinigus bus galima greitai sukrauti į grynųjų gabenimui skirtus automobilius ir pristatyti į bankus.

Reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad gali sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą, nes nerimauja dėl augančių paskolų sąlygų nevykdymo atvejų, informuoja BBC. Šių metų balandį „Fitch“ Kinijos vietos valiutos ilgalaikio AA- reitingo perspektyvą iš „stabilios“ pakeitė į „neigiamą“. Pastaruoju metu auga nerimas dėl Kinijos blogų paskolų, nes per pastaruosius dvejus metus šalies bankai paskolino rekordines pinigų sumas.

Didžiausias bankas Šiaurės šalyse pagal rinkos vertę „Nordea Bank“ prisijungė prie vis ilgėjančios pasaulio bankų sąrašo, kurie dėl naujų bankų reguliavimo taisyklių norėdami išlikti pelningais mažina darbuotojų skaičių, rašo internetinis portalas „Financial Times“. Bankas, kuriame iš viso dirba per 34 tūkst. darbuotojų, pradėjo derybas su profesinėmis sąjungomis Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje dėl 2 tūkst. darbuotojų atleidimo per artimiausius pusantrų metų.

Pirmąją vietą tarp patikimiausių Centrinės ir Rytų Europos bankų užėmė Slovakijos bankas. Tuo tarpu Baltijos šalių bankai į sąrašą nepateko. Žurnalas „Global Finance“ sudarė pačių patikimiausių bankų sąrašą. Jame atsidūrė trys rusiški bankai, kurių dalis priklauso valstybei, pranešė Telegraf.lv. Tiesa, šie bankai užima tris paskutines vietas.

Antradienį nafta brangsta šeštą sesiją iš eilės, nes naujiena apie liepą išaugusias JAV vartotojų išlaidas sumažino nerimą, kad didžiausia naftos vartotoja pasaulyje ir vėl grimzta į recesiją. Naftos kainas sustiprino ir tai, kad Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, bei atsigavusios akcijų rinkos. „Brent“ naftos kaina padidėjo 45 centais iki 112,33 JAV dolerio už barelį.

Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, skelbiama bendrajame bankų pranešime spaudai. Naujasis bankas taps didžiausiu banku ne tik Graikijoje, bet ir Pietryčių Europoje, pastebima pranešime. Bendras organizacijos turtas sieks apie 146 mlrd. eurų. 57,5 proc. naujojo banko valdys „Alpha Bank“ akcininkai, 42,5 proc. - „Euro bank“ akcininkai, skelbia AFP. Naujoji organizacija kontroliuos per 1,3 tūkst.

„Krizė privertė permąstyti pinigų politikos principus“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pirmadienį „Swedbank“ vykusioje nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje R. Kuodis lygino pinigų politiką ikikriziniu laikotarpiu ir po sunkmečio. Pasak jo, iki krizės pasaulio centriniai bankai turėjo paprastą užduotį – pasirinkti stabilios infliacijos tikslą ir siekti šio tikslo per monetarinę politiką – palūkanų normą.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Finansinių problemų krečiamoje pasaulinėje ekonomikoje žodžiai „saugus“ ir „bankas“ vis dar suteikia investuotojams šiokį tokį atokvėpį, rašo portalas CNBC. Visame pasaulyje praūžęs bankų sistemos sukrėtimas skatina užduoti klausimą: kuris gi bankas yra saugiausias? Paskutinius 20 metų žurnalas „Global Finance“ sudarinėjo 50 saugiausių pasaulio bankų sąrašą. Šiandieninėje padidinto reguliavimo ir priežiūros aplinkoje ilgojo laikotarpio bankų saugumas yra itin reikšmingas.

SEB bankas praneša, kad  yra sutrikimų naudojantis SEB banko bankomatais, taip pat neteikiamos paslaugos kai kuriuose klientų aptarnavimo skyriuose. Klientai  gali netrukdomai atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis,  banko paslaugos internetu taip pat veikia. Nepaisant trikdžių, kai kuriuose banko skyriuose teikiamos  ir kitos bankinės paslaugos. Šiuo metu incidento priežastys identifikuotos, skelbiama, kad trukdžiai įvyko dėl ryšio sutrikimų su duomenų centru.

Nestabili situacija Europos regione, taip pat euro kurso svyravimai kitų pasaulinių valiutų atžvilgiu neigiamai veikia JAV ekonomiką, pareiškė buvęs Jungtinių Valstijų federalinio rezervo banko vadovas Alanas Grinspenas (Alan Greenspan) per inovacijų forumą Vašingtone. „Euras silpsta, ir šis procesas sukelia pastebimų sunkumų Europos bankininkystės sistemai“, - kalbėjo A Grinspenas.

Antradienį Azijos plėtros bankas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Europos ekonomikų augimo sulėtėjimas tikriausiais pakenks Azijos ūkio plėtrai, tačiau įtaka turėtų būti minimali, informuoja naujienų agentūra AFP. Banko vyriausias ekonomistas Changyong Rhee teigia, kad bankas tikriausiai sumažins šių ir kitų metų besivystančių Azijos ekonomikų bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. „Žinoma, augimas sulėtės, ir mes jau matome, kad sumažėjo eksportas iš Azijos.

Technologijų kompanija ,,Apple” šiandien verta tiek, kiek 32 didžiausi euro zonos bankai, pranešė ,,Reuters”. JAV kompanijos vertė prašoko didžiuosius bankus po to, kai pastarąsias savaites jų akcijų vertė sparčiai krenta. Sumažėjo Ispanijos ,,Santander”, Prancūzijos ,,BNP Paribas”, Vokietijos ,,Deutsche Bank” ir Italijos ,,Unicredit” akcijų vertė. Nuo birželio pradžios Europos akcijų indeksai sumažėjo beveik trečdaliu. Tai lėmė, kad smarkiai krito didžiųjų bankų akcijų vertė.

Pagal restruktūrizacijos planą vienas stambiausių JAV bankų „Bank of America“ šį ketvirtį atleis 3 tūkst. 500 darbuotojų, informuoja BBC. Banką smarkiai paveikė JAV nekilnojamojo turto burbulas ir vėlesnis rinkos žlugimas. Liepą bankas pranešė apie rekordinius 8,8 mlrd. JAV dolerių antrojo metų ketvirčio nuostolius. „The Wall Street Journal“ ir „New York Times“ teigia, kad ateityje bankas iš viso gali atsisakyti daugiau nei 10 tūkst. savo darbuotojų.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 41 mln. litų ir siekia 2,46 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 222 tūkst. gyventojų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. „Gyventojų pradelstos skolos auga, tačiau paskutinį pusmetį kiekvieną mėnesį įsiskolinimai didėja lėtesniais tempais.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 11 proc. visų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje pasirodžiusių verslo nuomonės lyderių pasisakymų priklausė įmonių vadovams. Dažniausiai cituojamas vadovas buvo Petras Masiulis („Tele2“). Tai paaiškėjo, įvertinus reputacijos advokatų vaidmenį šalies žiniasklaidoje tarp aktyviausių šioje srityje – bankų, telekomunikacijų ir draudimo bendrovių – sektorių atstovų.

Milano akcijų biržoje pristabdyta dviejų stambių Italijos bankų - „Intesa Sanpaolo“ ir „Banco Popolare“ - akcijų prekyba. Šių priemonių imtasi dėl jų akcijų kurso griūties. Pagal Milano biržos taisykles, kompanijų akcijų, netenkančių per trumpą laiką daugiau nei 4,9 proc. savo vertės, prekyba pristabdoma. „Intesa Sanpaolo“ yra antras didžiausias Italijos bankas pagal savo kapitalo dydį. „Banco Popolare“ užima šeštą poziciją didžiausių šalies bankų reitinge.

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.

Ne kartą naujojo Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko išsakyta kritika, kad už tarpininkavimą atliekant tam tikras paslaugas bankai susižeria per daug komisinių, jau pasiekė bankų ausis, rašo „Kauno diena“. Trejus metus trukusį bankų įkainių kilimą prieš 2 savaites nutraukė „Danske“ bankas - sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, - pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Mišelis Barnjė (Michel Barnier). Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai - prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Didžiausias Rusijos kreditorius, bankas „Sberbank“, siekia įsitvirtinti sparčiai besivystančioje centrinės Europos rinkoje, kur per artimiausius kelis metus gali būti išparduodami net keli regiono bankai, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Praeitą savaitę „Sberbank“ pasirašė susitarimus, pagal kuriuos iš Austrijos banko „Oesterreichische Volksbanken“ įsigys devynis smulkius bankus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei buvusios Jugoslavijos respublikose.

Paskelbti rezultatai, kad tik 8 iš 90 didžiausių Europos bankų neatlaikytų pablogėjusių sąlygų, investuotojus ne nuramino, o tik padidino abejones, ar testas užtektinai griežtas. Išvadose silpnesniems bankams patariama per tris mėnesius pasirengti didesnei krizei, o tai laikoma pirmąja užuomina apie galimą Graikijos bankrotą, praneša LTV „Panorama“. Trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika Italija gali kiek atsikvėpti po audringos savaitės, kai skolinimosi palūkanos smarkiai šovė į priekį.

Aštuoni Europos bankai iš 91 tirto neišlaikė vadinamųjų streso testų. Nepasisekė penkiems bankams iš Ispanijos, dviem iš Graikijos ir vienam iš Austrijos. Dar 16 bankų streso testus įveikė sunkiai, paskelbė Europos bankų priežiūros institucija (EBA), kuria remiasi agentūra AFP. EBA duomenimis, streso testų neįveikusiems bankams reikia 2,5 mlrd. dolerių kapitalo, kad sustiprėtų ir atitiktų reikalaujamus kriterijus. Streso testai parodo, ar bankai yra pajėgūs atlaikyti naujus sukrėtimus.

Paaiškėjo Europos bankų vadinamojo streso testo rezultatai. Iš 90 bankų jo neišlaikė 8, praneša LTV „Panorama“. Penki Ispanijos, du Graikijos ir vienas Austrijos bankas – tokie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai. Bankai buvo tikrinami, ar jiems užtektų kapitalo atlaikyti smarkų Graikijos obligacijų n uvertėjimą, staigų Amerikos rinkos susitraukimą, naują nekilnojamojo turto krizę ir didelį dolerio nuvertėjimą.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad sunkumų mokėdami paskolų įmokas daugiausia turi Latvijos gyventojai – su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų. Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausia sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.

Šiais metais į kasmet „Financial News“ sudaromo įtakingiausių Europos finansų rinkų asmenų 100-uko (FN100) pirmąją vietą pateko būsimasis Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, rašo „The Wall Street Journal“. M. Draghi ECB vadovauti turėtų pradėti šių metų spalio mėnesį. Jis taip pat taps naujai steigiamos Europos sisteminės rizikos tarybos pirmininku. Šiuo metu jis taip pat pirmininkauja Finansinio stabilumo tarybai ir šiais pareigas eis iki kitų metų balandžio mėnesio.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.