bankai

Europos skolų krizė apribojo bankų pajamų augimą daugeliui metų ir gali priversti išnykti silpniausius bankus, sako „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas. Tą jis pareiškė bankininkų susitikime Frankfurte, rašo dv.ee. „Ateities pajamos apribotos dabartinės padėties ir sistemos“, – sakė jis. J. Ackermannas atkreipė dėmesį į paraleles tarp dabartinės situacijos vertybinių popierių rinkose ir padėties 2008 metų rudenį, kai įsiliepsnojo pasaulinė finansų krizė.

Panaikinus geležinę uždangą, kelias į Rytų Europos rinkas Rusijos kompanijoms buvo užkirstas. Tačiau šiandien regione įsivyravusi skolų krizė atveria joms naujas galimybes sugrįžti į šį regioną, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Pasiekusios rekordinius pelnus tokios Rusijos kompanijos kaip TNK-BP, „Sberbank“ bei „Rusijos geležinkeliai“ taikosi į Rytų Europą, kur auganti valstybių skola ir didėjantis biudžeto deficitas verčia šalių vyriausybes ieškoti pajamų šaltinio.

Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams. Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.

Jungtinėms Tautoms (JT) "atšaldžius" Muammaro Gaddafio sąskaitas Britanijos Karališkosios oro pajėgos į Libiją skraidina Libijos valiutos, kurios vertė 950 milijonų svarų, skelbia BBC. Britanijoje atspausdinti banknotai, kurių vertė 1,8 milijardo Libijos dinarų, bus perduoti Libijos centriniam bankui. Vaitholo pareigūnas sakė, kad pinigus bus galima greitai sukrauti į grynųjų gabenimui skirtus automobilius ir pristatyti į bankus.

Reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad gali sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą, nes nerimauja dėl augančių paskolų sąlygų nevykdymo atvejų, informuoja BBC. Šių metų balandį „Fitch“ Kinijos vietos valiutos ilgalaikio AA- reitingo perspektyvą iš „stabilios“ pakeitė į „neigiamą“. Pastaruoju metu auga nerimas dėl Kinijos blogų paskolų, nes per pastaruosius dvejus metus šalies bankai paskolino rekordines pinigų sumas.

Didžiausias bankas Šiaurės šalyse pagal rinkos vertę „Nordea Bank“ prisijungė prie vis ilgėjančios pasaulio bankų sąrašo, kurie dėl naujų bankų reguliavimo taisyklių norėdami išlikti pelningais mažina darbuotojų skaičių, rašo internetinis portalas „Financial Times“. Bankas, kuriame iš viso dirba per 34 tūkst. darbuotojų, pradėjo derybas su profesinėmis sąjungomis Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje dėl 2 tūkst. darbuotojų atleidimo per artimiausius pusantrų metų.

Pirmąją vietą tarp patikimiausių Centrinės ir Rytų Europos bankų užėmė Slovakijos bankas. Tuo tarpu Baltijos šalių bankai į sąrašą nepateko. Žurnalas „Global Finance“ sudarė pačių patikimiausių bankų sąrašą. Jame atsidūrė trys rusiški bankai, kurių dalis priklauso valstybei, pranešė Telegraf.lv. Tiesa, šie bankai užima tris paskutines vietas.

Antradienį nafta brangsta šeštą sesiją iš eilės, nes naujiena apie liepą išaugusias JAV vartotojų išlaidas sumažino nerimą, kad didžiausia naftos vartotoja pasaulyje ir vėl grimzta į recesiją. Naftos kainas sustiprino ir tai, kad Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, bei atsigavusios akcijų rinkos. „Brent“ naftos kaina padidėjo 45 centais iki 112,33 JAV dolerio už barelį.

Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, skelbiama bendrajame bankų pranešime spaudai. Naujasis bankas taps didžiausiu banku ne tik Graikijoje, bet ir Pietryčių Europoje, pastebima pranešime. Bendras organizacijos turtas sieks apie 146 mlrd. eurų. 57,5 proc. naujojo banko valdys „Alpha Bank“ akcininkai, 42,5 proc. - „Euro bank“ akcininkai, skelbia AFP. Naujoji organizacija kontroliuos per 1,3 tūkst.

„Krizė privertė permąstyti pinigų politikos principus“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pirmadienį „Swedbank“ vykusioje nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje R. Kuodis lygino pinigų politiką ikikriziniu laikotarpiu ir po sunkmečio. Pasak jo, iki krizės pasaulio centriniai bankai turėjo paprastą užduotį – pasirinkti stabilios infliacijos tikslą ir siekti šio tikslo per monetarinę politiką – palūkanų normą.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Finansinių problemų krečiamoje pasaulinėje ekonomikoje žodžiai „saugus“ ir „bankas“ vis dar suteikia investuotojams šiokį tokį atokvėpį, rašo portalas CNBC. Visame pasaulyje praūžęs bankų sistemos sukrėtimas skatina užduoti klausimą: kuris gi bankas yra saugiausias? Paskutinius 20 metų žurnalas „Global Finance“ sudarinėjo 50 saugiausių pasaulio bankų sąrašą. Šiandieninėje padidinto reguliavimo ir priežiūros aplinkoje ilgojo laikotarpio bankų saugumas yra itin reikšmingas.

SEB bankas praneša, kad  yra sutrikimų naudojantis SEB banko bankomatais, taip pat neteikiamos paslaugos kai kuriuose klientų aptarnavimo skyriuose. Klientai  gali netrukdomai atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis,  banko paslaugos internetu taip pat veikia. Nepaisant trikdžių, kai kuriuose banko skyriuose teikiamos  ir kitos bankinės paslaugos. Šiuo metu incidento priežastys identifikuotos, skelbiama, kad trukdžiai įvyko dėl ryšio sutrikimų su duomenų centru.

Nestabili situacija Europos regione, taip pat euro kurso svyravimai kitų pasaulinių valiutų atžvilgiu neigiamai veikia JAV ekonomiką, pareiškė buvęs Jungtinių Valstijų federalinio rezervo banko vadovas Alanas Grinspenas (Alan Greenspan) per inovacijų forumą Vašingtone. „Euras silpsta, ir šis procesas sukelia pastebimų sunkumų Europos bankininkystės sistemai“, - kalbėjo A Grinspenas.

Antradienį Azijos plėtros bankas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Europos ekonomikų augimo sulėtėjimas tikriausiais pakenks Azijos ūkio plėtrai, tačiau įtaka turėtų būti minimali, informuoja naujienų agentūra AFP. Banko vyriausias ekonomistas Changyong Rhee teigia, kad bankas tikriausiai sumažins šių ir kitų metų besivystančių Azijos ekonomikų bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. „Žinoma, augimas sulėtės, ir mes jau matome, kad sumažėjo eksportas iš Azijos.

Technologijų kompanija ,,Apple” šiandien verta tiek, kiek 32 didžiausi euro zonos bankai, pranešė ,,Reuters”. JAV kompanijos vertė prašoko didžiuosius bankus po to, kai pastarąsias savaites jų akcijų vertė sparčiai krenta. Sumažėjo Ispanijos ,,Santander”, Prancūzijos ,,BNP Paribas”, Vokietijos ,,Deutsche Bank” ir Italijos ,,Unicredit” akcijų vertė. Nuo birželio pradžios Europos akcijų indeksai sumažėjo beveik trečdaliu. Tai lėmė, kad smarkiai krito didžiųjų bankų akcijų vertė.

Pagal restruktūrizacijos planą vienas stambiausių JAV bankų „Bank of America“ šį ketvirtį atleis 3 tūkst. 500 darbuotojų, informuoja BBC. Banką smarkiai paveikė JAV nekilnojamojo turto burbulas ir vėlesnis rinkos žlugimas. Liepą bankas pranešė apie rekordinius 8,8 mlrd. JAV dolerių antrojo metų ketvirčio nuostolius. „The Wall Street Journal“ ir „New York Times“ teigia, kad ateityje bankas iš viso gali atsisakyti daugiau nei 10 tūkst. savo darbuotojų.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 41 mln. litų ir siekia 2,46 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 222 tūkst. gyventojų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. „Gyventojų pradelstos skolos auga, tačiau paskutinį pusmetį kiekvieną mėnesį įsiskolinimai didėja lėtesniais tempais.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 11 proc. visų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje pasirodžiusių verslo nuomonės lyderių pasisakymų priklausė įmonių vadovams. Dažniausiai cituojamas vadovas buvo Petras Masiulis („Tele2“). Tai paaiškėjo, įvertinus reputacijos advokatų vaidmenį šalies žiniasklaidoje tarp aktyviausių šioje srityje – bankų, telekomunikacijų ir draudimo bendrovių – sektorių atstovų.

Milano akcijų biržoje pristabdyta dviejų stambių Italijos bankų - „Intesa Sanpaolo“ ir „Banco Popolare“ - akcijų prekyba. Šių priemonių imtasi dėl jų akcijų kurso griūties. Pagal Milano biržos taisykles, kompanijų akcijų, netenkančių per trumpą laiką daugiau nei 4,9 proc. savo vertės, prekyba pristabdoma. „Intesa Sanpaolo“ yra antras didžiausias Italijos bankas pagal savo kapitalo dydį. „Banco Popolare“ užima šeštą poziciją didžiausių šalies bankų reitinge.

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.

Ne kartą naujojo Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko išsakyta kritika, kad už tarpininkavimą atliekant tam tikras paslaugas bankai susižeria per daug komisinių, jau pasiekė bankų ausis, rašo „Kauno diena“. Trejus metus trukusį bankų įkainių kilimą prieš 2 savaites nutraukė „Danske“ bankas - sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, - pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Mišelis Barnjė (Michel Barnier). Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai - prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Didžiausias Rusijos kreditorius, bankas „Sberbank“, siekia įsitvirtinti sparčiai besivystančioje centrinės Europos rinkoje, kur per artimiausius kelis metus gali būti išparduodami net keli regiono bankai, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Praeitą savaitę „Sberbank“ pasirašė susitarimus, pagal kuriuos iš Austrijos banko „Oesterreichische Volksbanken“ įsigys devynis smulkius bankus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei buvusios Jugoslavijos respublikose.

Paskelbti rezultatai, kad tik 8 iš 90 didžiausių Europos bankų neatlaikytų pablogėjusių sąlygų, investuotojus ne nuramino, o tik padidino abejones, ar testas užtektinai griežtas. Išvadose silpnesniems bankams patariama per tris mėnesius pasirengti didesnei krizei, o tai laikoma pirmąja užuomina apie galimą Graikijos bankrotą, praneša LTV „Panorama“. Trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika Italija gali kiek atsikvėpti po audringos savaitės, kai skolinimosi palūkanos smarkiai šovė į priekį.

Aštuoni Europos bankai iš 91 tirto neišlaikė vadinamųjų streso testų. Nepasisekė penkiems bankams iš Ispanijos, dviem iš Graikijos ir vienam iš Austrijos. Dar 16 bankų streso testus įveikė sunkiai, paskelbė Europos bankų priežiūros institucija (EBA), kuria remiasi agentūra AFP. EBA duomenimis, streso testų neįveikusiems bankams reikia 2,5 mlrd. dolerių kapitalo, kad sustiprėtų ir atitiktų reikalaujamus kriterijus. Streso testai parodo, ar bankai yra pajėgūs atlaikyti naujus sukrėtimus.

Paaiškėjo Europos bankų vadinamojo streso testo rezultatai. Iš 90 bankų jo neišlaikė 8, praneša LTV „Panorama“. Penki Ispanijos, du Graikijos ir vienas Austrijos bankas – tokie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai. Bankai buvo tikrinami, ar jiems užtektų kapitalo atlaikyti smarkų Graikijos obligacijų n uvertėjimą, staigų Amerikos rinkos susitraukimą, naują nekilnojamojo turto krizę ir didelį dolerio nuvertėjimą.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad sunkumų mokėdami paskolų įmokas daugiausia turi Latvijos gyventojai – su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų. Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausia sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.

Šiais metais į kasmet „Financial News“ sudaromo įtakingiausių Europos finansų rinkų asmenų 100-uko (FN100) pirmąją vietą pateko būsimasis Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, rašo „The Wall Street Journal“. M. Draghi ECB vadovauti turėtų pradėti šių metų spalio mėnesį. Jis taip pat taps naujai steigiamos Europos sisteminės rizikos tarybos pirmininku. Šiuo metu jis taip pat pirmininkauja Finansinio stabilumo tarybai ir šiais pareigas eis iki kitų metų balandžio mėnesio.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Apie akcinių bendrovių ėjimą į viešumą per biržą ir tokiu būdu gaunamą galimybę sukaupti lėšų plėtrai ar sustiprinti savo padėtį rinkoje šiandien buvo kalbama Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje. Julius Grigaliūnas, investicijų ir turto valdymo banko „EVLI“ Lietuvos padalinio vadovas, pažymėjo, kad bendrovės, kurių akcijos yra listinguojamos biržoje, biržoje turi galimybių gauti finansavimą išplatindamos akcijų arba skolos vertybinių popierių (obligacijų) emisijas.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną. „Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee. „Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.

Vidutinės bankininkų pajamos 2010 metais Europoje ir JAV išaugo 36 proc. iki 9,7 mln. dolerių, liudija „Financial Times“ sudarytas reitingas. Rekordą sumušė vykdomasis „JPMorgan Chase“ direktorius Jamie‘is Dimonas ir „Goldan Sachs“ vykdomasis direktorius Lloydas Blankfeinas – jie uždirbo 15 kartų daugiau nei 2009 metais. J. Dimono uždarbis bankė sudarė 21 mln. dolerių (į šią sumą įeina atlyginimas bei priedai). L. Blankfeinas praturtėjo 14,1 mln. dolerių, iš kurių 5,4 mln. buvo vien priedai.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

Lietuvos bankų asociacija išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles patvirtino, kad tai – saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu. „Per metus prarandama apie 105 tūkst. mokėjimo kortelių, t.y. apie. 2,5 proc. visų išduotųjų.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

„Kita finansų krizė yra neišvengiama, nes nespėjome išspręsti pagrindinių priežasčių, sukėlusių ankstesnę krizę“, – teigė legendinis investuotojas Mark Mobius, kuris valdo investicinės kompanijos „Franklin Templeton Investments“ fondus. 2008 metų rugsėjį globalinę finansinę krizę iš dalies sukėlė išvestiniai finansiniai produktai, JAV vidaus paskola, dolerio nuvertėjimas kas ir lėmė „Lehman Brothers Holdings“ žlugimą ir krizės pradžią.

Rusijos bankai ruošiasi vis labiau įsitvirtinti Centrinėje ir Rytų Europoje, pasinaudodami nuo finansinės krizės nukentėjusių vakarų institucijų silpnumu, rašo „Financial Times“. Antro pagal dydį Rusijos banko VTB vadovas Andrejus Kostinas teigė, kad jo strategija buvo sukurta atsižvelgianti į tokių bankų kaip „Santander“ ir „Citigroup“ augimą. „Mes vystysimės natūraliai, tačiau matydami geras galimybes mes ketiname pirkti, – sakė jis.

Lietuvoje populiarėja šešėlinė bankininkystė – taip bankininkai vadina įmonių, kurios skolinasi pinigus iš gyventojų už palūkanas, veiklą. Pritrūkusios investicijų, kai kurios įmonės pinigų pasiskolina iš gyventojų ar verslo bendrovių, žadėdamos nuo 6 iki net 24 procentų palūkanas, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija. Bankų asociacijos duomenimis, tokių įmonių bankroto rizika yra didesnė nei vidutinė, o įmonei bankrutavus, gyventojai vargiai atgautų savo indėlius.

Baltarusijos nacionalinis bankas, neoficialiais duomenimis, devalvavo Baltarusijos rublį 55 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Kaip praneša „Interfax“, remdamasi šaltiniais iš bankininkystės sferų, nuo gegužės 24 d. šalies rublio oficialus kursas sieks 4 tūkst. 930 rublių už JAV dolerį. Palyginimui, gegužės 23 d. kursas siekė 3 tūkst. 194 rublio už dolerį. Nuo metų pradžios Baltarusijos rublio kursas nukrito kiek daugiau nei 60 proc.