bankai

Banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto atveju, visi veiksmai buvo tinkami ir padaryti laiku, tokią savo poziciją šiandien išsakė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius po laikinosios Seimo komisijos posėdžio dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo. Daugiau komentarų A. Misevičius žiniasklaidai nepateikė, remdamasis tuo, kad visa, ką jis pasakė komisijos posėdyje, įsipareigojo laikyti paslaptyje. „(Dėl „Snoro“ – aut. past.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – pradėjus būsto pirkimo ir paskolos gavimo procesą, ši liaudies išmintis pasitvirtino su kaupu. Tokiose situacijose, kai klausimų daugiau negu atsakymų, labiausiai pravertė internetas – sužinoti apie įvairiausias naujas sąvokas bei dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirmąją dalį apie būsto įsigijimą Anglijoje galima rasti čia. Namas tavo, bet ne tavo? Pradėjus ieškoti informacijos apie nuosavą būstą, iškilo nemažai klaustukų.

Savaitgalį partiją įkūrusio verslininko Vladimiro Romanovo pasirodymas nacionalinio transliuotojo eteryje sukėlė ažiotažą. Į internetą įkelta Lietuvos televizijos pirmadienio „Dienos tema“, netikėtai pasibaigusi keiksmažodžiu, per parą buvo peržiūrėta beveik 13 tūkst. kartų.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažino 103 pasaulio bankų reitingus - triskart daugiau nei trečiąjį ketvirtį, teigiama „Fitch“ ataskaitoje. Svarbiausiu veiksniu, lėmusiu reitingų mažinimą, tapo euro zonos skolų krizė; agentūra, be šalių skolinimosi reitingų, mažino ir bankų reitingus.

Pastarąsias kelias savaites Lietuvos finansų institucijos tapo įdomios programišiams. Kelis kartus mėginta sutrikdyti Lietuvos banko svetainės veikimą, Medicinos banko atstovai taip pat skundėsi, kad juos puola programišiai. Kodėl taip staiga mumis susidomėta? Tiek bankų atstovai, tiek ekspertai kalba, kad bankus puolė itin gerai organizuotos grupuotės. Atakos vyko iš viso pasaulio – buvo naudojami apkrėstų kompiuterių tinklai. Vėliau buvo prasitarta, kad jų gijos veda į Rusiją.

Šiandien pasaulyje mažai kam žinomi bitkoinai įgyja vis didesnę prasmę ir vertę, tačiau dar yra nedaug asmenų, kurie galėtų šį terminą paaiškinti. Bitkoinas – tai elektroninė, virtuali valiuta, šiandienos eksperimentas, kuris nežinia ar bus sėkmingas. Jo sėkmę parodys tik laikas. Susidomėjimas bitkoinais išaugo po publikacijos žurnale „Forbes“2011 m. pavasarį: bitkoinų vertė nuo 0,86 JAV dolerio pakilo beveik iki 29,55 JAV dolerio 2011 m. liepos mėnesį.

Aiškinantis, kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninei (KJL) pavyko krizės metais sutaupyti ir iš apyvartos išėmus bankų sąskaitose laikyti 23 milijonus litų, neišvengsime „žodžių karo“. J. Sąlyga: oponentai suinteresuoti „Ką ketinate daryti dėl to, kad paviešinti įstaigos finansiniai dokumentai? Kokių veiksmų ketinate imtis?“, – paklausė Balsas.lt KJL vyr. Gydytojo Jono Sąlygos.

Daugiau nei dešimtys finansų maklerių Londone ir Azijoje atleisti, laikinai nušalinti arba darbdavių išleisti priverstinių atostogų paspartėjus tarptautiniam tyrimui dėl įtariamų manipuliacijų tarpbankinės rinkos palūkanų normomis, praneša „The Financial Times“. Priežiūros tarnybos pradėjo tyrimą Jungtinių Valstijų ir Europos bankuose, kurie padeda nustatyti tarpbankinės rinkos palūkanų normas nuo 2010 m. pabaigos, jos inicijavo išsamias apklausas, apimančias tris žemynus ir įtraukiančias maži...

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino svarbiausių Italijos bankų reitingus. Sumažinti šių bankų reitingai: didžiausio Italijos banko „Intesa Sanpaolo“, seniausio pasaulyje banko „Monte dei Paschi di Siena“, taip pat „Banco Popolare“, „Iccrea Holding“, „Banco Desio“ ir kitų, praneša RBC. „Intesa Sanpaolo“ reitingas buvo sumažintas vienu laipteliu nuo A iki A- su neigiama perspektyva, „Monte dei Paschi di Siena“ reitingas - nuo BBB+ iki BBB su stabilia perspektyva.

Neseniai buvo priimtos atsakingo skolinimosi taisyklės, kurios sugriežtino paskolų teikimo reikalavimus bankams. Dėl naujos Europos Komisijos (EK) rengiamos direktyvos reikalavimai bankams ateityje turėtų dar sugriežtėti. Direktyva, kurią praėjusią savaitę Briuselyje Europos žurnalistams pristatė EK, siekiama užtikrinti stabilumą Europos Sąjungos (ES) būsto paskolų rinkoje.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį davė nurodymą įšaldyti visus Irano valstybinius aktyvus Amerikos teritorijoje, praneša AFP. Pasak B. Obamos, ši priemonė leis daryti stipresnį spaudimą Irano centriniam bankui ir kitiems jo bankams, kurie išmoko apeiti tarptautines sankcijas, slėpdami savo operacijas. Baltųjų rūmų šeimininkas taip pat teigė, jog nauji apribojimai dar labiau apsunkins Irano bankų veiklą užsienyje.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Rusijos bankas „Vnešekonombank“ ir Baltarusijos „Belvnešekonombank“ trečiadienį Maskvoje pasirašė sutartį dėl 10 mlrd. JAV dolerių paskolos Astravo atominei elektrinei statyti. Ši sutartis papildo vyriausybių susitarimą dėl paskolos, kurį šalys pasirašė 2011 m. lapkritį. „Belvnešekonombank“ pranešė, kad paskola suteikiama 25 metų laikotarpiui. Paskolos lėšomis bus finansuojama 90 proc. kiekvienos sutarties, kurią pasirašys Rusijos bendrovė „Atomstrojeksport“ ir Astravo AE statybos direkcija.

Didžioji Britanija pasirengusi „atverti duris“ Prancūzijos bankininkams, nepatenkintiems planuojamu finansinių sandorių mokesčiu. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, rašo „The Guardian“. D. Cameronas pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė apie planus nuo šių metų rugpjūčio įvesti finansinių sandorių mokestį, nepriklausomai nuo kitų Europos valstybių pozicijos.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Venesuelos vyriausybė nacionalizuos bankus, kurie nesugebės finansuoti žemės ūkio projektų. Apie tai Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pranešė per valstybinę televiziją tiesioginės transliacijos metu. Pasak jo, kalbama tik apie tuos žemės ūkio projektus, kurios palaiko šalies vyriausybė. „Jeigu neįstengiate to padaryti, tuomet atiduokite bankus man“, ‒ pareiškė H. Chavezas.

Rusijos bankams sunkiau sekasi aptikti netikrus pinigus. Kaip skelbia lenta.ru, pastaruoju metu Rusijos bankai aptinka gerokai mažiau netikrų pinigų. Per pastaruosius metus tokių pinigų aptinkama net 9,5 proc. mažiau nei anksčiau. Anksčiau Rusijos bankuose darbuotojai aptikdavo gerokai daugiau tokių pinigų. Skelbiama, kad dažniausiai padirbinėjamos 1000 rublių kupiūros. Po to eina penkių tūkstančių rublių banknotai. Šalyje taip pat sumažėjo ir padirbtos užsienio valiutos srautai.

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“.  Potencialius buto ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais. „Respublikos“ kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose.

Stambiausia Europoje nepriklausoma naftos perdirbėja Šveicarijos grupė „Petroplus“ pateiks ieškininį pareiškimą dėl bankroto, skelbiama kompanijos pranešime spaudai. Kelias savaites „Petroplus“ vadovai mėgino susitarti su bankais dėl kredito linijos atnaujinimo. Kompanijos pranešime teigiama, kad derybos rezultatų nedavė ir finansų struktūros pareikalavo padengti paskolas. Įsiskolinimas siekia apie 1,75 mlrd. JAV dolerių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) susitarė su Prancūzijos prezidentu Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) dėl bankų mokesčio įvedimo Europos Sąjungoje - būtent dėl šio mokesčio valdančiosios koalicijos viduje kilo nesutarimų. Apie tai rašo laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“, remdamasis dokumentu, kurį parengė dviejų šalių vyriausybės prieš ES viršūnių susitikimą, vyksiantį sausio pabaigoje Briuselyje.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos teigia, kad vyriausybė iki savaitės pabaigos gali pasiekti susitarimą su privačiais investuotojais, informuoja BBC. Trečiadienį Atėnuose tęsėsi derybos su bankais ir kitais investuotojais. Praėjusį penktadienį derybos atsidūrė aklavietėje, nes dvi pusės nesugebėjo susitarti dėl maždaug 50 proc. skolų nurašymo. Graikijai šis susitarimas būtinas, kad ji gautų kitą paskolų paketą ir išvengtų bankroto.

Intensyviai plėsdamas grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą „Swedbank“ tokius bankomatus įrengė visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Iš viso yra įrengti 95 grynuosius pinigus priimantys bankomatai įvairiuose Lietuvos miestuose, tai sudaro 71 proc. visos rinkos. „Swedbank“ duomenimis, pinigų įnešimo bankomatai sparčiai populiarėja – jais naudojasi 35 proc. daugiau banko klientų nei prieš metus.

Lietuvoje klientus geriausiai aptarnauja „Danske“ bankas, antrą vietą užima „DNB“, trečiąją – „Nordea“. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis yra 86 proc. Toks bendrasis rezultatas atitinka vidutinę aptarnavimo kokybės grupę.

Europos bankų rinkoje tvyro įtampa – bankai nepasitiki vieni kitais ir toliau vengia skolinti pinigus. Praėjusią savaitę Europos centriniame banke laikomų Europos bankų indėlių suma kone kasdien šturmavo naujus rekordus. Ketvirtadienį šis rodiklis siekė 489,9 mlrd. eurų (1,69 trln. litų) – tai daugiausia nuo euro įvedimo 1999-aisiais. Palyginimui, savaitės pradžioje Europos bankai ECB buvo patikėję 463,6 mlrd. eurų (1,599 trln.

Ukrainos teisėsaugininkai griebiasi už galvų – bankų plėšimų banga neslūgsta. Vien pernai įvykdyta arba bandyta įvykdyti 140 banko plėšimų. Nusikaltėliai taip suįžūlėjo, kad į bankus veržiasi vidury dienos. Suėmė tą pačią dieną Šiomis dienomis Ukrainos milicija sulaikė du vyrus, įtariamus pernai gruodžio 29-ąją Donecke apiplėšus „Privatbanką“. Per tą apiplėšimą buvo nušauti 5 žmonės – 4 banko tarnautojai ir vienas privačios saugos firmos apsaugininkas, dirbęs banke.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius kartu su banko darbuotojais ir patarėjais užsienio šalyse, siekdami identifikuoti, apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą, surado banko turto Lietuvoje ir užsienyje už daugiau nei 2 mlrd. Lt. Iš jų – 74 nuosavybės objektai Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (jų bendra vertė – daugiau nei 334 mln. litų) yra valdomi bankroto administratoriaus. Londone administratoriaus žinion paimtos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 1 mln.

Dar prieš šventes buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis banke „Snoras“ ir indėlius, ir paskolas turintiems gyventojams paskolos bus nuskaitytos už indėlius. Tačiau savaime indėliai iš paskolų išskaičiuoti nebus – gyventojams iki sausio 20 dienos reikia spėti pateikti paraiškas.

Graikijos ir bankų derybos dėl skolos nurašymo greitai bus užbaigtos, teigia Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn), informuoja AFP. „Mes beveik baigėme derybas dėl privataus sektoriaus dalyvavimo“, - antradienį Europos parlamente vykusio seminaro metu sakė O. Rėnas ir pažymėjo, kad šis susitarimas yra būtinas, kad Graikija gautų naujas paskolas. Graikija su bankais derėjosi dėl mažiausiai 50 proc.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pažadėjo blokuoti bet kokį bandymą visoje Europos Sąjungoje (ES) priimti įstatymo projektą dėl finansinių sandorių mokesčio – tokiam įstatymui priimti būtinas visų 27 bloko šalių sutikimas. Kartu jis pareiškė esąs pasirengęs palaikyti atitinkamą iniciatyvą, jeigu mokestis būtų įvestas visame pasaulyje.

Airijos biudžeto deficitas 2011 metais, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 18,7 iki 24,9 mlrd. eurų, nes padidėjo išlaidos, skirtos bankų sistemai palaikyti, ketvirtadienį pranešė šalies Ekonomikos ministerija. Biudžeto pajamos, gautos iš mokestinių įplaukų, praėjusiais metais išaugo iki 34 mlrd. eurų nuo 31,8 mlrd. eurų 2010 metais ir buvo 612 mln. eurų mažesnės, nei prognozavo vyriausybė.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Klausimas, ar išliks Graikija euro zonoje, turėtų išsispręsti pirmąjį 2012 m. ketvirtį, pareiškė Graikijos bankų federacijos prezidentas Vasilis Rapanos. „Arba liksime euro zonoje sumažinę pragyvenimo lygį kiekvienam iš mūsų, arba pasitrauksime iš valiutos zonos ir sugrįšime į tą stadiją, kokioje buvome prieš kelis dešimtmečius“, - per naujametį Atėnų biržos renginį sakė V. Rapanos, kurį cituoja Atėnų naujienų agentūra.

Pagarbą gryniesiems pinigams jaučiantys japonai laiko „kojinėse“, o tiksliau, kaip čia įprasta sakyti, „spintose“ apie 84 milijardus jenų (1,08 milijardo dolerių pagal dabartinį kursą). Tokius duomenis penktadienį paskelbė Japonijos nacionalinis bankas. Palyginti su praėjusiais metais ši suma išaugo 2 procentais.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) paskelbė, kad įtariamas pensininkas bankų plėšikas iš tikrųjų gali būti užsimaskavęs jaunas vyras, praneša „telegraph.co.uk“. Serijinis bankų plėšikas nuo 2009 m. rugpjūčio apiplėšė 16 bankų. FTB už informaciją apie įtariamąjį siūlo 20 tūkst. dolerių atlygį. Anksčiau buvo teigiama, kad įtariamasis yra senyvas vyras, apie 60 ar 70 metų amžiaus. Tačiau stebėjimo kameros jį užfiksavo po nepavykusio apiplėšimo bėgantį per automobilių stovėjimo aikštelę.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

„Saxo“ banko ekspertai gruodžio mėnesį paviešino drąsias finansinių tendencijų prognozes 2012 metams. Kasmetis „Saxo“ pranešimas susilaukia didžiulio dėmesio, nes skaitytojai gali susipažinti su tokiomis prognozėmis, kurių išsipildymo tikimybė nėra itin didelė, bet daug didesnė negu tradiciškai įsivaizduoja rinkos dalyviai. Pirmasis panašaus pobūdžio „Saxo“  pranešimas buvo publikuotas prieš dešimt metų.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

2011 m. lapkričio mėnesį žiniasklaidos priemonėse paskelbtų bankų naujienų skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus, lyginant su ankstesniais šių metų mėnesiais. Naujiena apie banko „Snoras“ bankrotą dvigubai padidino susidomėjimą ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų naujienomis. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „TNS LT“ atlikta komunikacijos analizė, kurio metu 2011 m. lapkričio mėn.

Nuo šios savaitės Lietuvos bankas pradeda rengti indėlių, skolos vertybinių popierių pirkimo ir atpirkimo sandorių aukcionus. „Šios pasaulyje įprastos pinigų rinkos priemonės suteiks papildomų galimybių Lietuvoje veikiantiems bankams optimaliau išnaudoti jų turimą finansinį turtą ir valdyti pinigų srautus, o aktyvesnė prekyba skolos vertybiniais popieriais šią rinką padarys labiau likvidžią, ją pagilins“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Diplomatai praneša, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba panaikino sankcijas Libijos centriniam bankui ir šalies užsienio investiciniams bankams, informuoja BBC. JT teigia, kad taip siekia palengvinti dabartinę grynųjų pinigų krizę Libijoje. JAV pasekė JT pavyzdžiu ir panaikino „daugumą“ Libijai taikytų sankcijų.

SEB bankas, pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas Vilniaus apskrities įmonėms ir gyventojams, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, per pirmąsias dvi išmokų mokėjimo dienas jau išmokėjo 1,972 mlrd. litų. Iš šios sumos 1,683 mlrd. litų (85 proc.) pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas – pagal nuo lapkričio 30 dienos SEB bankui pateiktus prašymus, o daugiau negu 289 mln. litų (15 proc.) išmokėta grynaisiais pinigais.