baltijos šalys

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių ir atpažinti skrendančių objektų, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Spalio 6 dieną NATO naikintuvai skrido patikrinti dviejų neatpažintų objektų. Objektų neaptikta.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ramina Baltijos šalis – anot jo, Rusija patiria didžiausią strateginę nesėkmę šiuolaikinėje karo istorijoje ir nedrįs pulti NATO. Interviu Rygoje jis pabrėžia, kad Aljansas yra stipresnis nei bet kada, o panika tik žaidžia į Maskvos rankas. „Reikia išlikti ramiems – NATO pasiruošusi“, – teigė A. Stubbas Latvijos naujienų portalui „Ir“. Jis pridūrė: „Manau, daugelis žmonių pernelyg sureikšmina šią ataką. Rusija strategiškai žlugo.

Susirūpinusios dėl didžiulių Rusijos karinių išlaidų nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą, Baltijos valstybės rengia nepaprastosios padėties planus, kad galėtų susidoroti su galimybe, jog šimtai tūkstančių žmonių bėgs nuo Rusijos kariuomenės telkimo ar puolimo, rašo „Reuters“. Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškė NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir ...

Vis dažniau pasirodantys dronai virš Europos oro uostų, kalbos apie galimą planuojamą Rusijos invaziją į NATO šalis bei netikėtas Vokietijos buvusios kanclerės Angelos Merkel pasakytas kaltinimas Europos Sąjungos Rytinio flango šalims dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą yra tik keletas pastarosios savaitės įvykių. Bet tikrų naujų sutarimų dėl dronų sienos ar tolimesnių veiksmų tarp valstybių nėra.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija tam tikra prasme kaltos dėl to, kad V. Putinas užpuolė Ukrainą. Esą ji norėjo kalbėtis ir derėtis su V. Putinu, jog šis nepultų Ukrainos, tačiau dialogui sutrukdė Baltijos šalys ir Lenkija. Nors tiesiogiai A. Merkel nieko neapkaltino, tačiau konservatoriai, kurie tuo metu buvo Lietuvos valdžioje, beda pirštu, kad būtent A. Merkel vykdyta politika leido Rusijai stiprinti savo karo mašiną.

Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė aštrios kritikos po interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame ji pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kaltos yra ir Lenkija bei Baltijos valstybės. Tokie teiginiai sulaukė aštrios politikų ir politologų kritikos, kurie A. Merkel teiginius vadino neteisingais ir gėdingais.

NATO buvimas Baltijos šalyse yra aiškus NATO vienybės, solidarumo su rytiniu flangu ir įsipareigojimo ginti kiekvieną sąjungininką ženklas, šeštadienį spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone. Jis pabrėžė, kad į bet kokią grėsmę NATO oro, sausumos ar jūrų erdvei bus reaguojama ryžtingai ir proporcingai. G. Cavo-Dragone teigė, kad NATO pasirengimas turi nekelti abejonių.

Lietuvos ekonomika gyvena pakilios nuotaikos akimirką – atlyginimai auga, vartojimas stiprėja, o investuotojai dar tiki šalies potencialu. Tačiau horizonte kaupiasi nerimo debesys: geopolitinė įtampa Europoje, hibridinės atakos prieš infrastruktūrą ir vidaus politikos vingiai gali staiga pakeisti žaidimo taisykles. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“ Trys Rusijos MiG-31 naikintuvai penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas Hryhorijus Omelčenka pareiškė, kad Vladimiras Putinas ketino okupuoti Baltijos šalis dar 2004-aisiais, bet „nespėjo“, nes NATO „žaibiškai“ priėmė jas į savo gretas.

Pasak Estijos ministro pirmininko Kristeno Michalo, Europa vis dar neturi pakankamų karinių pajėgų, galinčių sustabdyti Kremlių. Jo teigimu, praėjusią savaitę į Lenkijos teritoriją įskridus mažiausiai 19 Rusijos dronų, NATO pirmą kartą buvo „išbandyta oro erdvėje“, rašo „Ukrainska Pravda“. Įvykiai Lenkijoje paskatino Šiaurės Atlanto Aljansą pradėti operaciją „Eastern Sentry“, kurios tikslas – sustiprinti rytinį regioną.

2025 m. gegužę Europos ministrai pranešė, kad nuo 2022 m. Baltijos jūros regione buvo fiksuojami GPS trukdžiai ir klastojimo atvejai, daugiausia kylantys iš Rusijos ir Baltarusijos. GPS trukdžių padažnėjimas pastebimas tokiose vietovėse kaip Baltijos ir Juodosios jūros regionai, ypač netoli oro uostų bei kritinės infrastruktūros objektų. „Nuo karo pradžios ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastebimas žymus GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) trukdžių suintensyvėjimas.

Antradienį buvo pranešta, kad NATO misija „Baltic Watch“, kurios metu aljanso laivai patruliuoja Baltijos jūroje, dėl finansinių sunkumų atsidūrė pavojuje.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos planų stabdyti finansavimą daliai saugumo pagalbos programų šalia Rusijos esančios Europos šalys penktadienį atrodė suglumusios, kai kurie Baltijos regiono šalių gynybos lyderiai sakė oficialių pranešimų negavę. Kaip sakė vienas informuotas šaltinis ir vienas JAV Kongreso padėjėjas, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, bus nutrauktas Pentagono finansavimas apmokymo ir įrangos programoms, skirtoms saugumui stiprinti.

Leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažins karinę paramą šalims, besiribojančioms su Rusija, vadinasi, Baltijos šalims taip pat. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politikos direktorius Vaidotas Urbelis sako, kad Lietuva informuota apie JAV paramos mažinimą, tačiau oficialaus rašto dar negavo.

Jungtinėse Valstijose skelbiama, kad šalis nuo 2026-ųjų nebetęs specialios saugumo paramos programos Baltijos šalims ir kitoms Rytų Europos valstybėms. Tačiau informuoti asmenys ramina – dabartiniai įsipareigojimai galioja, spragą kompensuos augantis Europos finansavimas gynybai, o pats sprendimas yra suderintas su ES lyderiais.

Jungtinės Valstijos planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigus gaudavo ir Baltijos šalys, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida. Laikraštis „The Washington Post“ citavo šešis su šiuo klausimu susipažinusius asmenis, kurie patvirtino planus dėl tokio JAV žingsnio. Jis, anot laikraščio, turės įtakos šimtų milijonų dolerių paramai, kuri skirta gynybai nuo Rusijos stiprinti.

Vokietijos generolas Carstenas Breueris ramina, kad šiuo metu nėra požymių, jog Rusija ruoštųsi pulti NATO prisidengdama pratybomis „Zapad 2025“. Visgi sąjungininkai ragina išlikti budriems, nes jau po dviejų savaičių prasidės didelio masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, per kurias Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

Vokietijos dienraštis „Bild“ pranešė, kad Kaliningrade, vos už 25 kilometrų nuo NATO sienos, yra baigiama statyti milžiniška pasiklausymo stotis, neva galinti sekti Aljanso elektroninius ryšius Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Tiesa, Krašto apsaugos ministerija teigia, kad ši stotis yra skirta tolimam orlaivių ir raketų aptikimui ir nekels grėsmės Lietuvos saugumui.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, žvalgybos duomenimis, galimos provokacijos yra mažai tikėtinos.  „Noriu nuraminti žmones, kad šiai dienai didelių rizikų nėra“, – penktadienį LRT radijui teigė R. Vaikšnoras. „Regione Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turėsime apie 40 tūkst. karių. Lietuviška dalis bus apie 10 tūkst., dar sąjungininkų, kokie 6 tūkst.

Artėjant kritiniam JAV ir Rusijos viršūnių susitikimui Aliaskoje, kyla spekuliacijos apie galimą Ukrainos ir Rusijos teritorijų „mainus“. Buvo teigiama, kad dalies Ukrainos okupacija būtų „laikina“ ir tik de facto, paliekant viltį, kad ateityje ji bus grąžinta Ukrainai. Istorija mus moko gerai pagalvoti, „Financial Times“ rašo trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai – lietuvis Kęstutis Budrys, latvė Baiba Braže ir estas Margusas Tsahkna.

Lenkija surengs Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą, skirtą jūrų infrastruktūros saugumui, regione didėjant nerimui dėl GPS trukdžių, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jo žodžius cituoja Lenkijos radijas. D. Tuskas perspėjo, kad tokie trukdžiai, už kuriuos, manoma, atsakinga Rusija, gali turėti rimtų pasekmių ypatingos svarbos infrastruktūros projektams.

Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti tik pradžia – ekspertai įspėja apie galimą plataus masto konfliktą, kuris gali apimti ir NATO šalis. Kalifornijos universiteto mokslininkas Spenceris Warrenas teigia, kad Kremliaus veiksmai kelia rimtą grėsmę visam regionui, o žaibiška ataka Baltijos šalyse – visai realus scenarijus, rašo „Unian“. Pirmaujantys mokslininkai, tyrinėjantys Rusijos gynybos strategijas ir naujas ginklavimosi programas, teigia, kad praktiškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip...

Prie Atstovų rūmų Baltijos šalių grupės, siekiančios stiprinti JAV santykius su Baltijos šalimis, prisijungė 100 JAV Kongreso narių, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže. Ji pabrėžė, kad ši įtakinga grupė atstovauja abiem JAV politinėms partijoms, o tai liudija apie glaudų JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir šiuo formatu.

Šį mėnesį toliau stiprėjo pasitikėjimas daugumoje Estijos konjunktūros instituto tiriamų šalies verslo sektorių – pramonės, statybų, mažmeninių paslaugų, tačiau kiek nusilpo mažmeninės prekybos sektoriuje. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas pakilo nuo minus 15 punktų iki minus 13 punktų. Pernai balandį jo vertė buvo minus 15 punktų.

Ekonomisto pareiškimas, kad Prancūzija atsidūrė paskutinėje vietoje Europoje pagal darbo sąlygų kokybę, sukėlė audringą reakciją. Nors faktai rodo, kad Prancūzija nėra pati paskutinė, duomenys vis tiek kelia nerimą – darbuotojai čia dažnai susiduria su įtampa, nesaugumu ir net mirtinais incidentais. Tuo tarpu Lietuva užima prasčiausią vietą tarp Baltijos šalių – čia net 4 proc. darbuotojų dirba „itin įtemptomis“ sąlygomis.

 Vašingtono aikštėje Vilniuje trečiadienį paminėtos 85-osios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios Jungtinių Valstijų deklaracijos 85-osios metinės. „Tai iš tikrųjų buvo be galo svarbus istorinis įvykis, bet ne tik kaip istorinis faktas, bet tai lėmė tikrai nepripažinimo politikos plėtrą ir kitose šalyse.

Po Latvijos administracinio apygardos teismo sprendimo pripažinti neteisėtu Latvijos elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) sprendimą panaikinti Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ licenciją kanalas gali sugrįžti į Baltijos šalis, „Telegram“ platformoje pareiškė „Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dzyadko.  Jis pasveikino teismo verdiktą ir sakė, kad po dvejų su puse metų teisingumas buvo atkurtas.

Gamyklą Panevėžyje turinčio Vokietijos koncerno „Schmitz Cargobull“ padalinys Baltijos šalyse galėtų teikti technikos aptarnavimo ir logistikos paslaugas šalies kariuomenei.  Premjeras Gintautas Paluckas ir  „Schmitz Cargobull“ generalinis direktorius Andreas Schmitzas (Andrėjas Šmicas) bei jo padalinio Baltijos šalyse vadovas Raimundas Petrauskas trečiadienį Vilniuje aptarė galimą bendradarbiavimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Preliminariais vertinimais, kai dėl pažeidimo neveikė Estijos ir Suomijos povandeninė elektros jungtis „EstLink 2“, vartotojai Baltijos valstybėse už elektrą permokėjo 200-300 mln. eurų, socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbė energetikos bendrovės „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojais pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos infrastruktūros apsaugos kaštų pasidalijimo. Susitarimo vertė ‒ 382 mln. eurų, iš kurių 81,7 mln. eurų skirti Lietuvos energetikos infrastruktūros objektams. Tarybos teigimu, susitarimu bus siekiama, kad sinchronizacijai skirta kritinė infrastruktūra būtų tinkamai apsaugota.

Traukinių linija, sausio mėnesį atidaryta tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostinių, pranoko lūkesčius, o tuo pačiu maršrutu važinėjančių autobusų bilietų pardavimai sumažėjo daugiau nei 25 proc., pranešė Estijos geležinkelių kompanijos „Elron“ valdybos narys Martas Ehrenpreisas.  „Maždaug pusė keleivių keliauja tarp Tartu ir Rygos, daug keleivių vyksta į Vilnių“, – sakė M. Ehrenpreisas.

Milijardinės vertės Lenkiją ir tris Baltijos šalis sujungsiantis europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ turėtų būti nutiestas jau 2030 metais, tačiau toks terminas bus labai didelis iššūkis, sako projekto Lietuvoje vadovas.  „Tai yra labai labai didelis iššūkis. Mes visi galime paskaičiuoti, kiek liko metų projektavimui, kiek trunka statybos ir visi kiti dalykai – elektrifikacija, eismo valdymo diegimas.

Baltijos šalių gynybos viceministrai Rygoje sutarė stiprinti trišalį bendradarbiavimą, pirmadienį pranešė Lietuvos Krašto apsaugos ministerija. Lietuvai susitikime atstovavo viceministras Tomas Godliauskas. Atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją, susitikime akcentuota būtinybė skirti daugiau dėmesio ne tik kariniams pajėgumams, bet ir civilinei gynybai, teigiama pranešime.

„Aprangos“ grupės tinklo apyvarta šiemet augo 2,8 proc. ir siekė 166,1 mln. eurų (su PVM), skelbia „Apranga“.  Per antrąjį metų ketvirtį „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 92,2 mln. eurų, arba 3,3 proc. daugiau, nei atitinkamu 2024 metų laikotarpiu.  Grupės tinklo apyvarta 2025 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje augo 5,3 proc., Latvijoje augo 3,5 proc., o Estijoje apyvarta sumažėjo 5,0 proc.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

JAV kariuomenės atsargos generolas ir buvęs CIA vadovas pateikė neraminančią prognozę dėl kito Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos tikslo, jei karas Ukrainoje užsitęstų. Generolas Davidas Petraeusas įspėja, kad Rusija ruošiasi invazijai į kitą NATO šalį, rašoma „Metro“. Jis atskleidė, kad Kremlius gali pradėti invaziją į Baltijos valstybes, siekdamas išbandyti, ar Vakarai pasitrauks, prieš prisiimdami pasekmes, arba kaip platesnio masto puolimo pradžią.

JAV stiprina Europos šiaurinį frontą, skelbia „Wall Street Journal“. Anot leidinio, Pentagonas siekia padaryti NATO galingesnę ir atsigręžia į šiaurinę Europos dalį bei Baltijos valstybes. Auštant rytui vieną dieną keliolika JAV jūrų pėstininkų užėmė pozicijas lauke Švedijos Gotlando saloje ir paleido savo mobilią raketų sistemą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori grąžinti Rusijai imperijos statusą. Jo retorika kelia abejonių ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Suomijos bei Baltijos šalių suvereniteto, o karas jam yra būdas išlaikyti valdžią, kontrolę ir mobilizuoti visuomenę, rašo „The Economist“. Nors Rusija nėra pasirengusi plačiam konfliktui su NATO, tačiau po 6 mėnesių gali būti pasirengusi pulti vieną iš Baltijos šalių.

Socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė Didžiosios Britanijos leidinio „The Telegraph“ reklaminis plakatas, kuriame minima Ryga, Vilnius ir Talinas pagalbos Ukrainoje kontekste. „Ar girdėjote ką nors apie Rygą, Taliną ar Vilnių? Jei apleisime Kyjivą – išgirsite“, – grasinančiu tonu rašoma laikraščio „The Telegraph“ reklaminiame plakate, patalpintame Jungtinėje Karalystėje.

Atliktos apklausos atskleidė, kaip Baltijos šalys vertina viena kitos prezidentus. Eltai bendradarbiaujant su „Baltijos tyrimais“ vasario–kovo mėnesiais atliktas tyrimas, kurio duomenimis prezidentas Gitanas Nausėda Latvijoje vertinamas geriau nei Estijoje, o pastarosios šalies lyderio Alaro Kariso nežino bent trečdalis Lietuvos gyventojų.  Prezidentą G. Nausėda palankiai vertina 44 proc. Latvijos gyventojų ir 40 proc. respondentų Estijoje.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius dalinosi savo įžvalgomis apie šiuos Kremliaus siunčiamus vis pasikartojančius, grasinančius naratyvus ir ko tikėtis Lietuvai. K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai. Kaip rašo „Sky news“, S. Naryškinas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirengusios imtis veiksmų dėl tariamo Europos „eskalavimo“ aplink Ukrainą. Grasina Baltijos šalims ir Lenkijai Jis pagrasino, kad abi šalys imsis atsakomųjų veiksmų prieš visą NATO, tačiau pirmiausia nukentės Lenkija ir Baltijos šalys. Su Rusija besiribojančios NATO šalys stiprina savo sienas.

Vyraujant įtemptai geopolitinei situacijai, ieškoma įvairių būdu, kaip būtų didinamas valstybių nacionalinis saugumas. Štai Estijoje ne Europos Sąjungos piliečiams buvo uždrausta balsuoti savivaldos rinkimuose, baiminantis Rusijos ir Baltarusijos įsikišimo į rinkimus. Tiesa, ekspertai tvirtina, kad nepaisant taikomų įvairių poveikio kampanijų, šiuo metu tokios priemonės Lietuvoje nėra reikalingos.