bakterijos

Viename Biržų daugiabutyje aptikta nežinia kiek laiko vamzdynuose slypėjusi mirtina infekcija, kuri galėjo susargdinti pensininkę. Tačiau labiausiai namo gyventojus šokiravo vietos tarnybų abejingumas. Apie užterštą karštą namo vandenį butų ūkio tarnyba delsė tuoj pat įspėti gyventojus ir termošoką atliko po 5-kių dienų. Biržietė Natalija šio Vytauto gatvės 36-uoju numeriu pažymėto namo senbuvė. Tačiau prie kaimynės buto durų sutikta moteris ne juokais persigandusi.

Mes kasdien valome dantis, reguliariai naudojamės dušu ir drabužius skalbiame bei keičiame dažnai, kad neatsirastų nemalonaus kvapo. Bet kur kas mažiau dėmesio skiriame lovai ir patalynei, kur kasdien miegame. Jeigu planuojate romantišką vakarą arba žinote, kad pas jus nakvos draugai – tikriausiai be abejonės pakeisite patalynę lovoje.

Suši jau seniai pristatomas kaip sveikas, madingas patiekalas. Dažnas įsitikinęs, kad tai maistingas, skanus ir kiek brangesnis maistas. O juk ne vienas mano, kad brangiau, reiškia geriau. Deja, mokslininkai skelbia itin prastą žinią suši mėgėjams. Dėl žalio maisto valgymo, didėja grėsmė užsikrėsti parazitais. Kovos su ligomis ir prevencijos centro atstovų teigimu, valgant sušius, galima užsikrėsti žuvų liga, kurią sukelia parazitiniai kirminai.

Yra temų, kuriomis vengiama kalbėti. Viena iš jų tebėra ir higiena, ypač tualete. Bijodami bakterijų daug kas tylomis dengia jo sėdynę popieriumi. Tačiau paviešinama vis daugiau informacijos, kad tai nuo bakterijų nelabai tesaugo. Čia knibžda tūkstančiai bakterijų rūšių… Ir ne, tai nėra tualeto sedynė, tai, iš tikrųjų, yra jūsų oda. L. acidophilus bakterijos gyvena žarnyne, o P. acnes “gyvena” ant rankų ir veido.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad šią savaitę Vilniuje bus baigti prevenciniai veiksmai, siekiant užkirsti kelią bet kokiam legionelių židiniui, tad gyventojams pagrindo nerimauti nėra. Vilniuje į daugiabučius tiekiamas vanduo yra saugus tiek gerti, tiek naudoti buičiai.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Vilniuje mirus trims legionelioze sirgusiems žmonėms, karšto vandens tiekėjai ir daugiabučių šilumos punktų prižiūrėtojai visuose Vilniaus daugiabučiuose bus įpareigoti laikinai padidinti karšto vandens temperatūrą. Tai trečiadienį nusprendė Ekstremalių situacijų komisija.

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto bausti bendrovę „Žirmūnų būstas“, nes ji neužkirto kelio legioneliozės atvejui sostinėje esančio daugiabučio karšto vandens sistemoje. Sausį nuo legioneliozės mirė šio namo gyventoja, o su pavojingomis bakterijomis nesusitvarkoma iki šiol. „Žirmūnų būstas“ šio namo karšto vandens priežiūrą yra patikėjęs bendrovei „Adminsta“ ir būtent šiai bendrovei priekaištų išsako Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas.

Vilniaus Žirmūnų rajone esančiam daugiabučiui, kur nuo legioneliozės mirė moteris, vandens tiekimas kol kas nenutrauktas, tačiau tai turėtų būti padaryta po terminio šoko – vandens užkaitinimo iki temperatūros, kurioje žūva pavojingos ligos bakterijos. Nutraukti vandens tiekimą daugiabučiui nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas.

Laikai, kai sveikatos specialistai tik bergždžiai pagrūmodavo kumščiais ore su pagrasymais apie per didelę visuomenės priklausomybę antibiotikams, sparčiai tampa praeitimi. Tai patvirtina ir užsienio žiniasklaidoje aprašyta mirtis nuo visiems antibiotikams atsparios bakterijos sukeltos infekcijos.

Aptikus listerijos bakterijų iš Rusijos įvežtame šaldytame lašišos farše, ją į Lietuvą importavusi įmonė privalės jį termiškai apdoroti ir panaikinti užkrato riziką. „Buvo viena siunta lašišos faršo. Kadangi ji gabenta kaip žaliava, o žaliavoje listerija nėra griežtai reglamentuojama, tai nebuvo uždrausta įvežti, bet buvo nukreipta privalomam terminiam apdorojimui.

Uždaros erdvės, tas pat cirkuliuojantis oras ir didžiuliai žmonių srautai oro uostus ir lėktuvus paverčia puikia terpe bakterijų klestėjimui. Tačiau kurių paviršių reikia vengti labiausiai, klausia CNN. Puslapis „Travelmath.com“ dėl šio klausimo kreipėsi į mikrobiologą – jis paėmė 26 mėginius penkiuose oro uostuose ir keturiuose lėktuvuose. Kompanijų ir vietų ekspertas neįvardijo. Ištyrus mėginius paaiškėjo, kad labiausiai reiktų vengti liesti prie kiekvieno keleivio sėdynės esančius staliukus.

  Pakartotinai atlikus tyrimus ir neradus jokių bakterijų, Maisto ir veterinarijos tarnyba antradienį leido atnaujinti Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ veiklą - jos produkcijoje anksčiau rasta salmonelės, žarninių lazdelių ir listerijos bakterijų, o patalpose - entero bakterijų. Bendrovės, kurios veikla sustabdyta rugpjūčio 4 dieną, atstovas sako, jog įmonė pamažu jau pradeda atnaujinti veiklą. „Šiandien „Judex“ įmonei leista atnaujinti veiklą.

Maisto ir Veterinarijos tarnybai pakartotinai ištyrus laikinai neveikiančios šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ patalpas, jose nebuvo rasta bakterijų, todėl specialistai artimiausiu metu spręs dėl įmonės veiklos atnaujinimo. „Mes praėjusią savaitę buvome paėmę mėginius, kad galėtume įvertinti dezinfekcijos efektyvumą.

Laikinai sustabdyta šaldytų produktų gamintoja „Judex“ rizikos grupėje tikriausiai išliks ir kitąmet. Tokią informaciją pateikė Veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. „Esu įsitikinęs, kad šiais metais ir dėl nustatytų trūkumų įmonė kitais metais išliks padidintos rizikos grupėje“, - BNS sakė V.Paulauskas. Pasak jo, bendrovė penktadienį pateikė planą, kaip šalins ketvirtadienį rastus higienos pažeidimus.

Veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui mesti įtarimai dėl galimai nuslėptos bakterijos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produktuose neturės didelės įtakos eksportui, jei tai yra vienkartinis atvejis, sako ekspertai. „Pakenkti eksportui tai neturėtų, jei mūsų ar užsienio šalių priežiūros tarnybos neras daugiau nusiskundimų ir nebus pakartotinų tokių pažeidimų kitose įmonėse. Tada tai būtų vienkartinis atvejis“, - BNS sakė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.

Ištyrus šaldytų maisto pusfabrikačių, paimtų atlikus kratą Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovėje „Judex“, rasta kenksmingų sveikatai bakterijų, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.  „Ekspertai, atlikę pirminį tyrimą nustatė, jog dalyje tyrimui paimtų produkcijos pavyzdžių yra sveikatai kenksmingų bakterijų. Apie tyrimo rezultatus šiandien informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Atidarius vasaros sezoną, pirkėjų krepšeliuose garbingą vietą išsikovoja lauko kepsniams ruošti skirta mėsa, įvairūs jos priedai ir užkandžiai. Nors dažniausiai didysis apsipirkimo procesas vyksta prieš pat išvyką į gamtą, laiko tarpas, per kurį nupirkta mėsa pradeda čirkšti ant grilio, gali trukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų, kol pasiekiama mėgstama pikniko vieta.

Didžiausi Holivudo žvaigždžių gerbėjai pasirengę mokėti ne tik šimtus, bet net ir tūkstančius JAV dolerių už garsenybių panaudotus ar jų liestus daiktus. Prakąstas sumuštinis, panaudota nosinaitė ar oras, kuriuo kvėpavo žvaigždė – tai aukščiausios „prabos“ daiktai, dėl kurių gerbėjai net pešasi. Scarlett Johansson Viena seksualiausių aktorių pramogų pasaulyje laikoma Scarlett Johansson televizijos laidoje „Tonight Show“ pasirodė gerokai peršalusi.

Pačiupinėjai pinigus – nusiplauk rankas. Ko gero, ši frazė nuo mažens į galvą įkalta kiekvienam. Ir ne be reikalo. Mokslininkai ištyrė Lietuvoje naudojamų eurų paviršių. Vaizdelis, kurį išvysite siužete, privers susimąstyti. Ant kiekvieno banknoto knibžda keli šimtai ar net tūkstančiai rūšių bakterijų, sukeliančių įvairiausias ligas. Nustatyta, ir kokio nominalo banknotas yra pats purviniausias. Atlikome tyrimą. Po savaitės-kitos bakterijos pasirodo visu gražumu.

Šįmet jau antrąkart vyko moksleiviams skirtas edukacinis projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“, kurio metu buvo imami mėginiai nuo moksleivių delnų. Nors lyginant su pernai metais, tyrimų rezultatai yra šiek tiek geresni, visgi dar didelė vaikų dalis stokoja asmeninės higienos įgūdžių, nes jų rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis. Jei pernai virš 60 proc. moksleivių stokojo gebėjimo tinkamai plautis rankas, tai šįmet šis skaičius siekė 46 procentus.

 Kitaip tariant, mokslininkai nežino, kam tie DNR fragmentai priklauso. Štai tokį netikėtumą atskleidė neseniai Niujorko metro linijose atlikto masinio DNR tyrimo rezultatai. Taip, metro linijose – daug bakterijų. Visi žinome, kad dauguma jų nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau metropolitene yra ir šis tas, apie ką mes nė nenutuokiame. Apie tai byloja pusė ten rastų ir neidentifikuotų DNR mėginių. „PathoMap“ projekto metu buvo imami mėginiai nuo suoliukų, turėklų, klavišų ir kt.

    Jei šventiniu laikotarpiu teko persivalgyti ir vis dar negalite sustoti ryti – šis vaizdo įrašas prives pristabdyti bent trumpam, rašoma mirror.co.uk.  Tai receptas sūriui gaminti. Tiesa – tokį pasigaminę nė nemėginkite ragauti. Pažastų prakaito bakterijos gali gerokai pakenkti sveikatai. Prakaitas nėra vienintelis ingredientas norint pasigaminti šį „skanėstą“. Reikia pieno, šiek tiek pieno bakterijų mišinuko ir spintelės.

Šaltuoju metu laikotarpiu stebimas didesnis ne tik peršalimo ligų, bet ir makšties susirgimų skaičius. Peršalus dažnai tenka naudoti antibiotikus, po kurių prasideda grybelinis makšties uždegimas. Kaip tai susiję? Makštis – nėra sterili terpė Makštyje, kaip ir kitose žmogaus organizmo vietose gausu bakterijų, kurios dirba „gerus darbus“, yra žmogui naudingos. Mokslinių tyrimų duomenimis, sveikoje makštyje gyvena nuo 5 iki 15 rūšių mikroorganizmų.

Tam, kad gyvose sistemose vyktų biocheminiai procesai, reikalinga energija. Paprastai ji gaunama katabolizmo metu, o tam naudojami tokios medžiagos kaip gliukozė. Pastarąją organizmas naudoja kaip maistą. Tačiau mokslininkai nustatė, jog gamtoje egzistuoja bakterijos, galinčios „virškinti“ grynąją energiją – šie organizmai tiesiogine to žodžio prasme minta elektronais.

Pasak JAV mokslininkų, išmanieji telefonai mikrobiologiniu požiūriu supanašėja su savo savininkais. Oregono valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad ant žmonių pirštų ir jų telefonų esančios bakterijos iš esmės yra tos pačios. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „PeerJ“. Tyrimo autoriai lygino ant tiriamųjų rodomojo piršto, kuris dažniausiai naudojamas liečiant telefonų sensorinius ekranus, ir ant šių ekranų paviršiaus esančių bakterijų DNR.

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino.

12. Šarvuočiai dažniausiai atsiveda po 4 jauniklius     11. Škotijos nacionalinis gyvūnas yra vienaragis     10. Pasaulyje yra kur kas daugiau netikrų flamingų, nei tikrų     9. 10-asis JAV prezidentas Johnas Tyleris gimė 1790-aisiais.

Šešių iš dešimties moksleivių rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis, o tai rodo, kad vaikai stokoja asmeninės higienos įgūdžių. Tokią išvadą padarė edukacinio projekto „Švarios rankos-mikrobams patrankos“ rengėjai, ištyrę trijų šalies mokyklų moksleivių rankas.

Įspūdžiais apie naują unitazo valiklį reklamoje tarpusavyje besidalinantys mikrobai gal ir neatrodo įtikimai, tačiau mokslininkai jau mokosi „bendrauti“ su mikrobais. Manuelis Porcaras iš Valencijos universiteto Ispanijoje kartu su kolegomis plėtoja galimybę žmonėms bendrauti su bakterijoms verčiant šviesos bangas į kalbą. Kol kas bakterijos komandai papasakojo apie savo aplinkos tinkamumą.

Turbūt dauguma bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle“, kai valgant maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo“ ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Inga Karpavičiūtė Nevalomose ar prastai valomose daugiabučių namų laiptinėse žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų ir pelėsinių grybų skaičius dešimtis kartų didesnis, nei periodiškai valomose bendrojo naudojimo patalpose. Tai atskleidė tyrimas, kurį atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Aptiktas auksinis stafilokokas „Nešvariose laiptinėse mikrobiologai aptiko ne tik įvairias kvėpavimo takų ligas ar alergijas galinčių sukelti nešvarumų.

Pamirškite asteroidus, kometas, superugnikalnius ir superžybsnius Saulėje ar kosmose. Negailestingiausi žemiškosios gyvybės budeliai šalia mūsų, su mumis ir mumyse. Buvo, yra ir bus. Didžiausią masinį gyvybės išmirimą mūsų planetoje, dar seniai iki dinozaurų eros, sukėlė plika akimi neįžvelgiami sutvėrimai – mikrobai. Naujausio Masačiusetso technologijų instituto (MIT) tyrimo rezultatai byloja, kad okeanuose veisęsi ir tebeegzistuojantys mikroskopiniai gyviai prieš maždaug 250 mln.

Kiekvieno vaistinėlėje yra nuskausminamųjų, kuriuos vaistinėse parduoda be recepto. Mokslininkai išsiaiškino, kad šie vaistai gali padėti ir kovoje su antibiotikams atspariomis bakterijomis. Nustatyta, kad nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) kovoja su bakterijomis. Tiesa, kiek kitaip nei mums įprasti antibiotikai: NPV sustabdo bakterijos dauginimąsi arba atsistatymą, todėl po kurio laiko ji žūva, rašo newscientist.com. Dr.

Bučinys visada buvo vienas iš būdų atskleisti savo jausmus, tam tikrą ypatingą ryšį tarp dviejų žmonių. Bučiniai nebūtinai turi būti tik tarp įsimylėjėlių, vyro ir žmonos. Bučiniais dalijasi mamos su vaikais, broliai su seserimis, draugai, šeimos nariai. Tai ne tik suartina žmones, bet ir padeda atsikratyti streso, atskleidžia žmonių norus. Pateikiame 10 faktų, kuriuos būtinai turite žinoti apie bučinius.

Šiemet žiema Lietuvoje stebina neįprastai šiltas orais ir daugeliui labiau primena vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, o ne sniegu ir ledu pasipuošusį šalčiausią metų laiką. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose siekė 0,9–3,9 laipsnius šilumos, sausio vidutinė temperatūra taip pat numatoma 3–4 laipsniais aukštesnė už vidutinę.

 LRT.lt Lietuvoje užregistruotas pirmasis legioneliozės atvejis šiais metais, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Susirgęs asmuo per paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių atsiradimo nebuvo išvykęs į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis.

Nemažai valiklius reklamuojančių filmukų gąsdina mus visur tūnančiomis bakterijomis ir siūlo įvairias priemones joms išnaikinti. Lietuvos įmonė „ProBioSanus“ siūlo švarą ir higieną palaikyti pasitelkiant gerąsias bakterijas. Kurti unikalius produktus bendrovei padės ES struktūrinių fondų lėšomis įrengta nauja tyrimų laboratorija. „Įprastuose valikliuose naudojami chemikalai, kurie naikina visas bakterijas iš eilės.

Pasitaiko atvejai, kai vartotojus neramina ne dažnai pasitaikantis reiškinys – mėsos švytėjimas. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specfialistai informuoja, kad tokį mėsos švytėjimą gali sukelti švytinčios (liuminescuojančios) bakterijos Photobacterium phosphoreum, Vibrio phosphoreum. Šios bakterijos gali būti išskiriamos iš jūros vandens (1 ml gali būti iki 100vnt) arba jūrinių žuvų, jūrinių vėžiagyvių.

Ant tipinio automobilio vairo rato yra aštuonis kartus daugiau bakterijų, nei ant viešojo tualeto atlenkiamos sėdynės. Štai tokį įdomų faktą nustatė britų mokslininkai.

Specialistai skambina pavojaus varpais: jei nepažabosime antibiotikų naudojimo, prarasime gebėjimą kovoti su infekcijomis ir jau po kelių dešimtmečių paprasčiausios operacijos gali būti mirtinai pavojingos. Viešai nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas neprisipažins, kad ūkyje kartais be svarbaus reikalo naudoja nelegaliu būdu įsigytus antibiotikus.

JAV mokslininkai atrado pačią pavojingiausią žmonėms cheminę medžiagą: žmogui pražudyti tereikia vos kelių milijardinių vieno jos gramo dalių, pranešė „New Scientist“. Tai pats pavojingiausias mokslui iki šiol žinomas toksinas, sakoma pranešime. Apie naujojo toksino atradimą pranešė Kalifornijos valstijos Visuomenės sveikatos centro Sakramente (JAV) specialistai, vykdę laboratorinius vaiko, kuriam būdingi tipiniai botulizmo požymiai, tyrimus.

Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei rezultatui pasiekti pasitelkiamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių, teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų. Išeitimi gali tapti požiūrio į kovą su blogosiomis bakterijomis keitimas – vietoj cheminio ginklo naudojimo siūloma pasitelkti išstūmimo taktiką ir gerąsias bakterijas, probiotikus.

Ant kai kurių planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų sensorinių ekranų paviršiaus yra daugiau pavojingų bakterijų nei ant unitazų sėdynių, nustatė bakteriologai. Pasak jų, sensoriniai ekranai įvairiais mikroorganizmais užteršiami, kai planšečių ir išmaniųjų telefonų savininkai liečia juos nenusiplovę rankų. Antai viename mėginyje, paimtame nuo planšetinio kompiuterio ekrano paviršiaus, buvo aptikta apie 600 pavojingų auksinio stafilokoko bakterijų.

Kada paskutinį kartą iškrovėte visus daiktus iš rankinės ir bent išpurtėte jos dugne susikaupusius nešvarumus? Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio metu rankinėse rasta tokių siaubų kaip mirtinos E. coli bakterijos ar fekaliniai streptokokai, galintys sukelti meningitą, rašo mirror.co.uk.

Austrijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad šventintame vandenyje pilna bakterijų. Šventinto vandens buvo paimta iš 39 skirtingų Austrijos vietų, o mėginiai parodė, kad net iki 62 milijonų bakterijų gali būti viename mililitre, skelbia „ABC News“. 86 proc. mėginių buvo rasta ir pavojingos E. Coli bakterijos. Vanduo, kuriame yra tokia didelė pavojingų mikroorganizmų koncentracija, gali sukelti virškinamojo trakto ligas.

Jungtinių Tautų maisto saugos tarnybų tinklas (INFOSAN) išplatino informaciją, kad Naujojoje Zelandijoje pagamintuose maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, nustatyta Clostridium botulinum mikroorganizmų. Bakterijos rastos vaikiškuose pieno produktuose ir gėrimuose. Nesaugūs produktai buvo platinami įvairiose šalyse tiesiogiai arba per platintojus.

Vištiena ir malta jautiena ant pietų stalo patiekiamos bene dažniausiai. Tačiau tai taip pat mėsos rūšys, kurios dažniausiai tampa įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi, rašo businessinsider.com. JAV atliktas tyrimas parodė, kad pagal maistinės kilmės ligų sukėlėjų reitingą, sąrašo viršuje atsidūrė vištienos ir maltos jautienos gaminiai, sukėlę daugiausiai ligų ir virusų.

JAV vyriausybinių institucijų atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje amerikietiškos mėsos knibžda antibiotikams atsparios bakterijos, pramintos supervabalais. Kaip praneša „The New York Times“, daugiau nei pusėje tirtos kiaulienos bei maltos kalakutienos ir jautienos JAV vyriausybinės institucijos aptiko antibiotikams atsparių bakterijų.