azerbaidžanas

Mažiausiai trys Armėnijos kariai žuvo per susirėmimus, įsiplieskusius anksti trečiadienį prie sienos su Azerbaidžanu šiaurės rytinio ruožo, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „8 val. 30 min. (vietos ir 7 val. 30 min. Lietuvos laiku) duomenimis, per kovinius veiksmus, prasidėjusius po Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų atakos, Armėnijos pusėje yra trys žuvusieji, dar du kariai buvo sužeisti“, – sakoma ministerijos pranešime. Nurodoma, kad susirėmimai tame regione, prasidėję apie 3 val. 40 min.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tačiau iki birželio 20 dieną planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Jerevene dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį vėl reikalavo, kad atsistatydintų Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, pasirašęs prieštaringai vertinamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Jerevanas lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai pasirašė su Baku susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios įnirtingos kovos dėl atsiskyrusio nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Tos kautynės pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių.

Jerevano centre ketvirtadienį vėl susirinko protestuotojai, reikalaujantys, kad atsistatydintų šalis premjeras Nikolas Pašinianas, kaltinamas opozicijos „kapituliacija“ Kalnų Karabacho konflikte. Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, sostinės Laisvės aikštėje buvo įrengta garso aparatūra, akcijoje dalyvauja iki 1 000 žmonių. Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos tyrėjai pareiškė, kad už neteisėtų protestų organizavimą Jerevane buvo sulaikyti dešimtys opozicijos lyderių.

Konfliktas Kalnų Karabache baigėsi kiek netikėta gaida – vietoje galimo ilgus metus trunkančio konflikto, Armėnijai vos po 6 savaičių karo teko pripažinti „pralaimėjimą, nepralaimint“ ir užleisti dalį Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžanui.  Nepadėjo Armėnijai ir daug metų trunkantis flirtas su Rusija, jos kariuomenės įsileidimas į šalies teritoriją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas televizijos eteryje viešai pasityčiojo iš Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano, pareiškęs, kad Armėnija kapituliavo, pasirašydama karo veiksmų nepripažintame Kalnų Karabache nutraukimo sutartį. „Tame popieriuje nėra nė žodžio apie Kalnų Karabacho statusą. Na ir ką, Pašinianai (juokiasi)? Kur tavo statusas? Į pragarą iškeliavo tavo statusas. Nėra statuso ir nebus. Kol aš prezidentas, nebus statuso.

Armėniją šiąnakt paskelbė apie kartu su Azerbaidžano ir Rusijos prezidentais pasirašytą taikos sutartį, kuri numato visišką karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache. Rusijos prezidentas specialiu kreipimusi pareiškė, kad į regioną bus įvesti rusų taikdariai, o visos šalys „lieka tose pozicijose, kokios yra dabar“. Anksčiau buvo skelbta, kad Azerbaidžanas užėmė kelis strateginius Kalnų Karabacho, kurį laiko savo teritorija, miestus. Pasirašius sutartį buvo nutrauktas 6 savaites trukęs karas.

Vienas Rusijos karinis sraigtasparnis pirmadienį galimai buvo numuštas Armėnijoje netoli sienos su Azerbaidžanu, o per šį incidentą žuvo du įgulos nariai, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ministerijos pranešime sakoma, kad į orlaivį pataikė iš nešiojamojo įrenginio paleista raketa. Incidentas įvyko netoli sienos su Azerbaidžanu, kurio pajėgos kaunasi su Armėnijos remiamais separatistais ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius laikytis greit pažeisto ugnies nutraukimo režimo, dėl kurio derantis tarpininkavo Vašingtonas, antradienį paskelbė Valstybės departamentas.

Ginčijamame Kalnų Karabacho regione praeitą mėnesį atsinaujinus Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimams žuvo jau beveik 5 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiandien turime paties blogiausio varianto konfliktą. Ir tragedija tame, kad žūva žmonės. Kaip žinote, daug aukų abiejose pusėse. Pagal mūsų duomenis, abiejose pusėse daugiau kaip po 2 000 žuvusių – ir vienoje pusėje, ir kitoje.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Karo Kalnų Karabche sukrėsta Lietuvoje gyvenanti azerbaidžanietė nusprendė nebetylėti. Mergina sukrėsta dėl jos tėvyne vykstančių įvykių – bombarduojamų miestų ir žūstančių nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu paragino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sustabdyti įnirtingos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pranešė Kremlius.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabache, kur nuo praeito mėnesio pabaigos tęsiasi armėnų ir Azerbaidžano pajėgų susirėmimai, nesilaikoma praeitą savaitę paskelbtų paliaubų ir kad ten susiklostė artima humanitarinei katastrofai padėtis. „Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis „pasiruošusi eiti iki galo" karine jėga sprendžiant konfliktą dėl armėnų kontroliuojamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono, jeigu Armėnija nesiims konstruktyvių žingsnių konfliktui sureguliuoti diplomatinėmis priemonėmis.  „Mes nenorime kraujo praliejimo, mes norime diplomatinių derybų atnaujinimo. Bet jeigu Armėnija to nepadarys, mes nesustosime ir eisime iki galo.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas šeštadienį perspėjo, kad Baku gali atnaujinti karo veiksmus ginčijamame Kalnų Karabacho regione, jei Jerevanas „ir toliau imituos derybų procesą“. „Armėnija turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, priešingu atveju neatmetame galimybės, kad bus atnaujinti karo veiksmai.

Ginčijame Kalnų Karabacho regione, kur beveik dvi savaites vyko įnirtingos kautynės tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų, šeštadienio vidurdienį vietos (11 val. Lietuvos) laiku įsigaliojo paliaubos, dėl kurių buvo sutarta išvakarėse per derybas Maskvoje. Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano kariuomenės apkaltino viena kitą apšaudžius raketomis ir kitais sviediniais civilių gyvenamas teritorijas prieš pat šeštadienio rytą, kuomet turėjo įsigalioti ugnies nutraukimo režimas.

Turkija antradienį paragino pasaulį palaikyti Azerbaidžaną per Kalnų Karabacho konfliktą ir suabejojo paliaubų šiame armėnų gyvenamame separatistiniame regione nauda. „Suteikti šioms dviem šalims vienodą pagrindą reiškia apdovanoti okupantus. Pasaulis privalo palaikyti tą, kas yra teisus – Azerbaidžaną“, – lankydamasis Baku sakė Turkijos užsienio reikalų  ministras Mevlutas Cavusoglu. „Raginama skelbti paliaubas, bet kas bus toliau?“ – klausė jis.

Rusija, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad intensyvėjantis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl ginčijamos separatistinės Kalnų Karabacho teritorijos yra „nepriimtina grėsmė“ regionui.

Pražūtingi susirėmimai ir toliau drebina Kalnų Karabachą. Po to, kai Turkijos remiamos azerų pajėgos apšaudė etninių armėnų sostinę, regiono separatistai surengė puolimą antrame pagal dydį Azerbaidžano mieste. Nieko panašaus į taiką ir ramybę Gendžės mieste. Baku skelbia, kad vakariniame Azerbaidžano mieste, esančiame į šiaurę nuo Kalnų Karabacho, Armėnijos pajėgos apšaudė civilių rajonus. Per puolimą esą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužaloti.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas sekmadienį nustatė sąlygas, kuriomis būtų užbaigtos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, tačiau Armėnijai tikriausiai bus neįmanoma joms pritarti. Kreipdamasis į šalies gyventojus I. Aliyevas pabrėžė, kad armėnų pajėgos „turi palikti mūsų teritorijas – ne žodžiais, o darbais“ ir kad Jerevanas privalo pripažinti Azerbaidžano teritorinį vientisumą, atsiprašyti jo žmonių bei pripažinti, kad šis regionas nėra Armėnijos dalis.

Turkija sekmadienį pasmerkė tai, ką pavadino Armėnijos pajėgų atakomis prieš civilius antrajame pagal dydį Azerbaidžano mieste Gendžėje. „Armėnijos šiandienos atakos prieš civilius... Gendžėje yra naujas jos požiūrio nepripažinti įstatymų indikatorius. Smerkiame šias atakas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Jerevano ir Baku konflikte dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono Turkija remia etniškai artimą Azerbaidžaną.

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė, kad antrą pagal dydį šalies miestą Gendžę apšaudo armėnų pajėgos, intensyvėjant kovoms dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Azerbaidžano gynybos ministerija savo interneto svetainėje skelbia, kad šalies vakaruose esanti ir daugiau kaip 330 tūkst. gyventojų turinti Gendžė ir keli kiti civiliniai rajonai apšaudomi raketomis ir artilerijos sviediniais.

Azerbaidžano pajėgos sekmadienį apšaudė pagrindinį separatistinio Kalnų Karabacho regiono miestą Stepanakertą, prasidėjus antrai kovų savaitei pranešė armėnų pareigūnai. Chankendi esanti naujienų agentūros AFP komanda maždaug 9 val. 30 min. girdėjo sirenas, o kiek vėliau – kelis sprogimus. Sekmadienį mieste nėra elektros. „Azerbaidžano pajėgos raketomis apšaudo civilinius taikinius Stepanakerte“, – AFP sakė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Ovhanisianas.

Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos suintensyvino susirėmimus dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, Azerbaidžanui sekmadienį surengus naują didelio masto puolimą, pranešė Armėnijos pareigūnai. Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną karą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, nusinešusį maždaug 30 tūkst. gyvybių.

Separatistinį Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančios armėnų pajėgos numušė Azerbaidžano karinių oro pajėgų lėktuvų, šeštadienį pranešė Armėnijos pareigūnai. „Šiandien 8 val. 25 min. (7 val. 25 min. Lietuvos laiku) pietų kryptimi buvo numuštas priešininkų lėktuvas“, – per „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian. Kiek vėliau ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas pranešė, kad Kalnų Karabacho armėnų pajėgos numušė dar du azerbaidžaniečių lėktuvus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad užsieniečiai kovotojai iš Artimųjų Rytų yra įtraukti į atsinaujinusias kautynes dėl Kalnų Karabacho, sakoma Kremliaus pranešime. „Abi šalys išreiškė rimtą susirūpinimą dėl gaunamos informacijos apie Artimųjų Rytų neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojų įtraukimą“, – nurodoma pranešime, paskelbtame po Rusijos ir Armėnijos lyderių pokalbio telefonu.

Azerbaidžano kariuomenė penktadienį apšaudė civilinį mikroautobusą su žurnalistais Kalnų Karabache, pareiškė ginčijamą regioną kontroliuojanti etninių armėnų vyriausybė. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vėl smogė autobusui su tarptautiniais žurnalistais“, – pažymėjo Karabacho informacijos centras. Pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.

Azerbaidžano pajėgos penktadienį smogė pagrindiniam nuo Azerbaidžano atsiskyrusio Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui ir sužeidė „daug“ žmonių, pranešė vienas armėnų pareigūnas, regione šeštą dieną tęsiantis susirėmimams.   „Sužeista daug civilių miesto gyventojų, apgadinta civilinės paskirties infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Armėnijos ir Azerbaidžano kovos dėl Kalnų Karabacho penktadienį tęsiasi nepaisant raginimų nutraukti ugnį, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo Turkiją dėl numanomo džihadistų dislokavimo šio konflikto zonoje. E. Macrono teigimu, žvalgyba nustatė, kad 300 kovotojų iš „džihadistų grupuočių“ Sirijoje per Turkiją vyko į Azerbaidžaną. Prancūzijos prezidentas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“, ir pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Ankara antradienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ padėti Baku atgauti Kalnų Karabachą, sekmadienį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams su Armėnija dėl šio regiono.

Turkija „visiškai įsipareigojusi“ padėti Azerbaidžanui atsiimti savo separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, antradienį pareiškė turkų lyderio Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai. Toks jo pareiškimas pasirodė prieš JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl karo veiksmų paaštrėjimo etninių armėnų gyvenamame rajone, kur per pastaruosius intensyvius susirėmimus patvirtinta beveik 100 aukų.

Atsinaujinus kariniams veiksmams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, abi šalys kaltina viena kitą dėl paliaubų pažeidimų. Į konfliktą jau įsitraukė Turkija, kurios lyderis pareiškė, kad suteiks visą reikiamą pagalbą Azerbaidžanui, o Armėnija tuo metu kreipėsi į Rusiją. Skelbiama ir apie samdinių iš Sirijos perkėlimą į Azerbaidžaną, o turkų bepiločiai galimai sunaikino bent šešias oro gynybos sistemas Kalnų Karabache.

Azerbaidžanas rugsėjo 28-ąją „paskutinį sykį perspėjo“ Armėniją dėl karinio konflikto Kalnų Karabache. Tai jau antrasis karinis konfliktas dėl okupuotos teritorijos šiais metais ir didžiausias nuo paliaubų 1994-aisiais sudarymo. Abi pusės kaltina viena kitą ir praneša apie daug aukų nusinešusius artilerijos apšaudymus. Rugsėjo 27-ąją buvo užfiksuoti didžiausi susidūrimai nuo 2020-ųjų birželio mėnesio, kuomet žuvo kelios dešimtys žmonių.

Kalnų Karabache toliau kaista situacija, tęsiasi savaitgalį įsiplieskę aršūs Armėnijos ir Azerbaidžano kruvini susišaudymai. Jau skelbiama apie šimtus aukų, šalyse vyksta visuotinė mobilizacija, o tarptautinė bendruomenė skuba raminti priešiškas šalis.  Į priešo pozicijas paleidžiamos minos, apšaudymai artilerija ir granatsvaidžiais. Armėnų separatistų kontroliuojamą Kalnų Karabacho anklavą šiandien apšaudančios Azerbaidžano kariuomenės vaizdus platina šios šalies gynybos ministerija.

Per dešimtmečių senumo teritorinį ginčą atsinaujinus nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovoms, žuvo mažiausiai 24 žmonės, o pasaulis sekmadienį ragino nutraukti karo veiksmus. Didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai verčia nuogąstauti dėl naujo karo tarp šių buvusių sovietinių respublikų, nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios konfliktuojančių dėl Armėnijos remiamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad didžiausias šalies priešas Azerbaidžanas paskelbė karą jo tautai po to, kai palei ginčytiną teritoriją kilo aršių susirėmimų. Atnaujinta 21.00 val.  Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos prarado apie 200 karių per sekmadienį įsiplieskusias įnirtingas kovas Kalnų Karabache, sekmadienį vakare pranešė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas.

Armėnų separatistų kontroliuojamas nuo Azerbaidžano atsiskyręs Kalnų Karabacho regionas sekmadienį paskelbė „karinę padėtį ir visuotinę karinę mobilizaciją“, pranešė sukilėlių prezidentūra. „Paskelbiau karinę padėtį“ ir visų vyresnių nei 18 metų karo prievolininkų mobilizaciją, per skubiai sušauktą parlamento posėdį pagrindiniame regiono mieste Stepanakerte pareiškė Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas.

Du aukšto rango Azerbaidžano kariškiai žuvo apšaudymą iš Armėnijos prie abiejų šalių sienos, antradienį pranešė azerbaidžaniečių gynybos viceministras Kerimas Veliyevas. „Deja, turiu pranešti, kad per susirėmimus žuvo generolas majoras Poladas Hesimovas ir pulkininkas Ilgaras Mirzeyevas", – per spaudos konferenciją sakė K. Veliyevas. Viceministras pridūrė, kad susirėmimai pasienyje tęsiasi.

Lietuvos rinktinės gynėjas Edvinas Girdvainis dėl traumos praleido pirmąją šių metų nacionalinės komandos stovyklą kovo mėnesį, tačiau dabar jam niekas nesutrukdė atvykti ir futbolininkas kartu su komandos draugais ruošiasi pirmadienį įvyksiančioms Europos čempionato atrankos rungtynėms su serbais. „Visada smagu sugrįžti ir ginti savo šalies garbę“, - sakė E. Girdvainis. 26-erių metų futbolininkui rinktinės trenerio Valdo Urbono braižas yra pažįstamas dar nuo Panevėžio „Ekrano“ laikų.

Partneriškų santykių su NATO plėtojimas atsižvelgiant į bendrus interesus yra viena iš pagrindinių Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų karinio bendradarbiavimo krypčių, penktadienį pareiškė šalies gynybos ministras Zakiras Gasanovas.

Pirmadienį Lietuvos futbolo rinktinė pirmą kartą šiais metais žaidė kontrolines rungtynes. Po intensyvios ir agresyvios kovos, Valdo Urbono auklėtiniai svečiuose lygiosiomis 0:0 sužaidė su Azerbaidžano rinktine. Lietuvos komandos startinėje sudėtyje įvyko šeši pasikeitimai nuo praėjusių rungtynių su Liuksemburgu.

Lietuvos futbolo rinktinė pirmadienį sužais antrąsias rungtynes šiais metais. Baku mieste lietuviai mes mes iššūkį Azerbaidžano rinktinei, o vyriausiasis treneris Valdas Urbonas teigia, kad sudėtyje išbandys ir kitus futbolininkus. Lietuvos komanda penktadienį startavo Europos čempionato atrankos varžyboje nesėkme prieš Liuksemburgą 1:2. Po ilgos kelionės komanda sekmadienio paryčiais pasiekė Azerbaidžano sostinę ir čia vakare surengė vienintelę treniruotę.

Paaiškėjo pirmosios Lietuvos futbolo rinktinės draugiškos rungtynės 2019 metais. Valdo Urbono treniruojama komanda kovo 25 dieną Baku mieste susitiks su Azerbaidžano rinktine. Rungtynės vyks 11 tūkst. žiūrovų talpinančiame „Bakcell Arena“ stadione. Susitikimo pradžia – 16 val. (Lietuvos laiku). Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir Azerbaidžano rinktinės susitiko du kartus.

Azerbaidžano autoritarinis lyderis Ilhamas Aliyevas opozicijos partijų boikotuotuose pirmalaikiuose rinkimuose trečiadienį užsitikrino ketvirtą iš eilės kadenciją prezidento poste, remdamasis rinkėjų apklausų duomenimis pranešė vicepremjeras, valdančiosios partijos „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) vykdomasis sekretorius Ali Ahmedovas. „Remiantis balsavusių rinkėjų apklausomis, I. Aliyevas surinko daugiau kaip 80 proc.

1989-aisiais pajudėjo Tarybų sąjungos ledai, o talentingiausi lietuviai krepšininkai ėmė migruoti po pasaulį. Vieni jų išvyko į Ispaniją, o Rimas Kurtinaitis iškeliavo į Vokietiją, „Hagen“ klubą. Po paskutinio Kauno „Žalgirio“ sezono rungtynių 1989-ųjų vasarą Kauno sporto halėje vyko emocingas atsisveikinimas su krepšininkais, o jame netrūko ir ašarų bei pasižadėjimų. „Tuomet pasakiau, kad aš dar grįšiu į „Žalgirį“, – tinklalapiui LKL.LT pasakojo dabartinis Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris.

Azerbaidžano sostinėje Baku mažiausiai 30 žmonių žuvo anksti penktadienį per gaisrą viename narkomanų reabilitacijos centre, pranešė vietos naujienų agentūra APA. Ugniagesiai ir Azerbaidžano nepaprastųjų situacijų ministerijos gelbėtojai gaisrą užgesino ir aiškinasi jo priežastis, pridūrė agentūra. Dar mažiausiai keturi žmonės buvo hospitalizuoti.

Azerbaidžanas yra pasiruošęs suteikti Kalnų Karabachui didelę autonomiją ir užtikrinti vietos armėnų pilietines teises, pareiškė Azerbaidžano prezidento padėjėjas socialiniams bei politiniams reikalams Ali Gasanovas (Alis Gasanovas). „Esame pasiruošę tam tikram kompromisui ir konstruktyviam problemos sprendimui.