azerbaidžanas

Azerbaidžanas ketvirtadienį paneigė, kad blokuoja vienintelį kelią, jungiantį jo armėnų gyvenamą separatistinį regioną su Armėnija, po to, kai Jerevanas apkaltino jį sukėlus humanitarinę krizę kalnuotame anklave. Kaukazo kaimynės, kurios 2020 metų rudenį kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pastarosiomis dienomis ginčijosi dėl pagrindinio kelio.

Socialiniuose tinkluose plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip viena protestuotoja taip intensyviai užsišnekėjo, kad net nepastebėjo, kaip jos rankose laikomas taikos balandis iškeliavo anapilin. „Telegram“ kanaluose rašoma, kad vaizdelis nufilmuotas Lačino koridoriuje – vieninteliame kelyje, kuris jungia Armėniją ir Kalnų Karabachą.

Vengrijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Azerbaidžano lyderiai planuoja šeštadienį susitikti Rumunijos sostinėje ir sudaryti susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju Europos Sąjungos (ES) energijos šaltiniu. Pagal susitarimą, Juodosios jūros dugnu būtų nutiestas kabelis, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Vengrija per Sakartvelą ir Rumuniją, pareiškė vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudos atstovas Bertalanas Havasi.

Nedidelė grupė demonstruotojų trečiadienio popietę susirinko pakelėje į oro uostą, kad džiaugsmingai sutiktų į Armėniją atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Sveiki atvykę, – rašoma ant pertvaros pakabintame plakate, – mes būsime kartu amžinai.“ Kitame Jerevano gale, sostinės centrinėje aikštėje, minios siunčiama žinia buvo kitokia. „Mes norime ištrūkti iš Rusijos šešėlio, – šaukė 47-erių biuro darbuotoja Lilit, kurios balsą užgožė kitas aktyvistas su megafonu.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per 10 šių metų mėnesių eksportavo 23,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 18,38 mlrd. kubinių metrų, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, remdamasi šalies muitinės duomenimis. Kiek daugiau negu pusė šio kiekio nukreipta į Pietų Europą. Finansine išraiška visas Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas išaugo apytikriai penkis kartus iki 14,653 mlrd. JAV dolerių, o jo lyginamasis svoris visame šalies eksporte – nuo 17,5 proc. iki 42,2 procento.

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį apsikeitė kaltinimais dėl susišaudymo prie neramios šalių sienos, likus vos kelioms valandoms iki taikos derybų, kurioms tarpininkaus JAV.  Incidentas įvyko prieš Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir jo kolegos iš Azerbaidžano Ceyhuno Bayramovo susitikimą Vašingtone. Naujas taikos derybų raundas yra rengiamas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno iniciatyva.

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį po Rusijos tarpininkaujamų derybų bendrame pareiškime „susitarė nenaudoti jėgos“ ginčui dėl Kalnų Karabacho teritorijos išspręsti. Baku ir Jerevanas taip pat susitarė „visus ginčus spręsti tik pripažįstant abipusį suverenitetą ir teritorinę integraciją“, sakoma Sočio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje priimtoje bendroje deklaracijoje. Iniciatyva paskelbta praėjus mėnesiui po didžiausių Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimų nuo 2020 metų karo.

Kremlius penktadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Sočyje surengs Armėnijos ir Azerbaidžano vadovų derybas. „Rusijos iniciatyva rengiamos trišalės derybos tarp... Putino, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo ir Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano vyks spalio 31 dieną Sočyje“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pranešė, kad kitą savaitę vyks į Rusiją, kur dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Aliyevu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Rusijos prezidentas pakvietė spalio 31 dieną Sočyje surengti trišalį susitikimą. Patvirtinau savo dalyvavimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo N. Pašiniano žodžius.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išsiųsti specialistų komandą į trumpalaikę misiją Armėnijoje – su tikslu stebėti situaciją šalies pasienyje su Azerbaidžanu. Grupę sudarys „iki 40 ES ekspertų, stebėsiančių situaciją šalių tarptautinės sienos Armėnijos pusėje“, sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime. Remiantis pranešimu, misijos tikslas bus „stebėti, analizuoti ir teikti ataskaitas apie padėtį regione“, o „iš esmės“ ji truks ne ilgiau kaip du mėnesius.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per tris šių metų ketvirčius eksportavo 22,6 proc. daugiau nei prieš metus – 16,3 mlrd. kubinių metrų, 51 proc. šio kiekio teko Europai, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, cituodama energetikos ministrą Parvizą Šachbazovą. Anot jo, tiekimas į Europą siekė 8,3 mlrd. kubų, į Turkiją – 6,1 mlrd. kubų, į Sakartvelą – 1,9 mlrd. kubų. Gamtinių dujų gavybą Azerbaidžanas palyginamuoju laikotarpiu padidino 8,6 proc. iki 34,4 mlrd. kubų.

Azerbaidžanas penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytas pastabas dėl dešimtmečius trunkančio Baku konflikto su aršiąja priešininke Armėnija kaip „nepriimtinas ir šališkas“. Trečiadienį E. Macrono išsakyta kritika Baku buvo „nepriimtina ir šališka“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad „Azerbaidžanas yra priverstas persvarstyti Prancūzijos pastangas tarpininkauti“ Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Azerbaidžanas planuoja gerokai padidinti dujų eksportą į Europą, Azerbaidžano televizijos kanalams ketvirtadienį Prahoje pareiškė šalies prezidentas Ilhamas Aliyevas. Pasak prezidento, kurį cituoja „Deutsche Welle“, „dėl dabartinės geopolitinės padėties pasaulyje smarkiai padidėjo“ Azerbaidžano išteklių „paklausa“. „Remdamiesi su Europos Sąjunga (ES) pasirašytu memorandumu, planuojame dujų eksportą į Europą per kelerius ateinančius metus padidinti mažiausiai dukart.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Ženevoje surengė derybas dėl būsimos taikos sutarties, pirmadienį pranešė Baku ir Jerevano pareigūnai. Susitikimas įvyko po neseniai Kalnų Karabachą sukrėtusių kruvinų susirėmimų. Praėjusį mėnesį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė didžiausius susirėmimus nuo karo 2020-aisiais.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną susitarti dėl ilgalaikės taikos, pirmą kartą po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų susitikęs su šių šalių vyriausiaisiais diplomatais. A. Blinkenas su armėnų užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu ir azerbaidžaniečių diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu derėjosi viešbutyje Niujorke prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi sekmadienį apkaltino Azerbaidžaną inicijavus kovas su Armėnija, praėjus kelioms dienoms po to, kai pasienio susirėmimai tarp nesutaikomų priešininkių nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių. „Mes griežtai smerkiame šiuos išpuolius – Kongreso vardu“, – pareiškė N. Pelosi spaudos konferencijoje Jerevane.

Armėnija penktadienį paskelbė, kad jos karių, žuvusių per šios savaitės susirėmimus su Azerbaidžanu, skaičius padidėjo nuo 105 iki mažiausiai 135. „Šiuo metu žuvusiųjų skaičius yra 135“, – per vyriausybės posėdį sakė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. „Deja, tai ne galutinis skaičius. Taip pat yra daug sužeistųjų“, – pridūrė jis. Antradienį kilę ir ketvirtadienį pasibaigę susirėmimai yra didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad 71 jo karys žuvo per pastarąsias dvi dienas vykusius įnirtingus susirėmimus pasienyje su Armėnija. Jerevanas paskelbė, kad prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų laikomasi ugnies nutraukimo ir kad naktį nebuvo jokių naujų kautynių. Anksčiau Baku nurodė, kad žuvo 50 jo kariškių.

Prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų ketvirtadienį laikomasi ugnies nutraukimo, paskelbė Jerevanas. Antradienį kilę susirėmimai – didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – pakenkė neseniai pradėtam taikos procesui. Susirėmimai buvo nutraukti „dėl tarptautinio įsitraukimo“ ketvirtadienio naktį, nurodė Armėnijos saugumo taryba. Anksčiau Rusija nesėkmingai bandė tarpininkauti dėl paliaubų.

Armėnija trečiadienį pranešė, kad 105 jos kariai žuvo per pasienyje su Azerbaidžanu neseniai įsiplieskusius įnirtingus susirėmimus. „Šiuo metu turime informacijos apie 105 mūsų karių žūtį“, – parlamentui sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Azerbaidžanas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad gali grąžinti Jerevanui 100 per kautynes žuvusių armėnų karių kūnus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Azerbaidžano vadovą Ilhamą Aliyevą (Ilchamą Alijevą) „vėl laikytis paliaubų“ su Armėnija. Tai jis sakė po šių nesutaikomų priešininkių naujų susirėmimų prie sienos. Per pokalbį telefonu E. Macronas „prezidentui Aliyevui pasakė, kad būtina skubiai nutraukti karo veiksmus ir vėl laikytis paliaubų“, pranešė Prancūzijos prezidentūra, Armėnijai ir Azerbaidžanui antradienį paskelbus apie beveik 100 žuvusių karių.

Šią naktį Kalnų Karabache įsiplieskė didelio masto susirėmimai. Abi konflikto pusės – armėnai ir azerbaidžaniečiai – dėl smurto protrūkio kaltina vieni kitus. Armėnijos premjeras prasidėjus susišaudymams suskubo skambinti į Maskvą, Paryžių ir Vašingtoną. Ir skelbia apie dešimtis aukų. Reaktyvinių raketų sistemų šūviai naktinį dangų nušviečia Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją susitarti dėl taikos, pasikalbėjęs su jų lyderiais po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.

Iškart po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos apšaudė Armėnijos pasienio miestus ir kariuomenės pozicijas. Armėnų atstovų teigimu, rugsėjo 13-ąją buvo apšaudytos jų pozicijos šalia Goriso, Sotkos ir Džermuko miestų. Azerbaidžano pusė tvirtina, kad Armėnijos kariuomenė surengė provokaciją, yra žuvusiųjų.

Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną nužudžius vieną jo karį per naują susišaudymą pasienyje tarp aršių priešininkių, dešimtmečius besitęsiant teritoriniam ginčui. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai sutarė ateinantį trečiadienį susitikti derybų Briuselyje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ketvirtadienį pranešė Jerevanas.  Derybos, vyksiančios tarpininkaujant ES, rengiamos po naujausio smurto protrūkio Kalnų Karabache, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės.

Kalnų Karabache, Azerbaidžano ir Armėnijos ginčijamoje teritorijoje, nuo rugpjūčio 3 dienos skelbiama dalinė karinė mobilizacija. Pranešama apie aktyviai besivystantį konfliktą tarp dviejų valstybių ir vykstančius mūšius kalnuose. Įtampa regione, po 2020-ųjų trumpo karo, kurio metu Azerbaidžanas atsikovojo ženklią Armėnijos kontroliuojamos ginčytinos teritorijos dalį, vėl pasiekė apogėjų pastarosiomis savaitėmis. Abi pusės kaltina viena kitą nesilaikant taikos sutarties susitarimų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasiūlė Jungtinių Valstijų pagalbą kuriant Armėnijos ir Azerbaidžano ryšius, skatindamas galutinai sureguliuoti priešininkių santykius, praėjus dvejiems metams po tarpininkaujant Rusijai sudarytų paliaubų.

Armėnija iki rugsėjo išves visus karius iš ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, dėl kurio ji du kartus kariavo su su nesutaikomu priešininku Azerbaidžanu, antradienį pranešė pareigūnai.  2020 metais Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo šešias savaites. Tas karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atsisakyti Rusijoje išgaunamos naftos. Tačiau juodojo aukso poreikis dėl to neišnyks. Panašu, kad rusišką produkciją pakeis nafta iš Azerbaidžano. Kaip praneša „Fox Bussines“, visiškai atsiribodama nuo Rusijos, kuri užpuolė Ukrainą, ES siekia susitarti dėl naftos tiekimo su Azerbaidžanu. Tai numatoma Europos Komisijos parengtame plane bendrijos narėms.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Briuselyje sekmadienį vykusiame susitikime nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties dėl Kalnų Karabacho, kuriame 2020 metais įsiplieskė karas, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. 2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst.

Azerbaidžane viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą su šia šalimi.  Pasak G. Nausėdos, Azerbaidžano, kuris yra viena svarbiausių jungiamųjų grandžių tarp Europos ir Azijos, vaidmuo globalioje rinkoje stiprėja ir tai daro šią valstybę Lietuvai patrauklia partnere prekybai, plėtoti verslą.

Azerbaidžane vizitą pradėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su šios šalies lyderiu Ilhamu Aliyevu trečiadienį aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse. Šalių prezidentai taip pat kalbėjosi apie Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta oficialių vizitų į Armėniją ir Azerbaidžaną. Trečiadienį šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Armėnija ir Azerbaidžanas rengiasi taikos deryboms, ketvirtadienį pranešė armėnų Užsienio reikalų ministerija.   Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, kovą vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo.

Armėnija pirmadienį paprašė Rusijos taikdarių Kalnų Karabache imtis „konkrečių žingsnių“, Azerbaidžano pajėgoms perėmus vieno strategiškai svarbaus kaimo kontrolę. Rusijos pajėgoms tęsiant karinį puolimą Ukrainoje, vėl atsinaujino įtampa ir Kalnų Karabache, kur Azerbaidžano pajėgos ketvirtadienį užėmė Farucho kaimą.

Azerbaidžanas sekmadienį paneigė Rusijos teiginius, esą jis atitraukė karius iš strateginio kaimo Kalnų Karabacho regione ir kad jo pajėgos pažeidė paliaubas, kurios užbaigė 2020 metų karą su Armėnija.

Rusija sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas po derybų atitraukė karius iš vieno Karabacho kaimo, Maskvai apkaltinus Baku paliaubų pažeidimu. „Azerbaidžano pusė įvykdė savo dalinių išvedimą iš vietovės netoli Farucho (Parucho) gyvenvietės“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžano kariai du kartus pažeidė paliaubas Askerano – atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione, o per susišaudymą sužeisti keturi žmonės.

Azerbaidžano, artimo Rusijos invazijai į Ukrainą nepritariančios Turkijos sąjungininko, valstybinės aviakompanijos AZAL ir „Buta Airways“ pranešė neribotam laikui stabdančios visus skrydžius į Rusiją. Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad Armėnijos pajėgos nukovė vieną jo karį per naujausią susirėmimą neramiame pasienio regione, kur po ginkluoto konflikto dėl Kalnų Karabacho kontrolės 2020 metais tebetvyro įtampa.  Per vos kelias savaites savaites trukusį konfliktą dėl ginčijamo regiono tarp dviejų buvusių sovietinių šalių žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.

Vienas Armėnijos karys žuvo, 13 buvo paimti į nelaisvę, o dar 24 laikomi dingusiais po antradienį įsiplieskusių pasienio susirėmimų su Azerbaidžano pajėgomis, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „Armėnijos pusėje – vienas žuvęs, 13 į nelaisvę paimtų kariškių. Per kovos veiksmus nutrūko ryšys su 24 kariai, jų likimas šiuo metu nežinomas. Vyksta dingusių karių intensyvios paieškos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Kalnų Karabache – naujas karinis konfliktas. Skelbiama apie karių žūtis ir sužeistuosius iš abiejų konflikto pusių, naudojamą sunkiąją karinę techniką. Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją didelio masto karine provokacija, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo regiono. Tuo metu Jerevanas jau kreipėsi į Maskvą, kad ši padėtų apsiginti. Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst.

Azerbaidžano pajėgos apšaudė karines pozicijas Armėnijos vakaruose, šeštadienį pareiškė Jerevanas, Baku apkaltinus kaimyninę valstybę panašiais veiksmais. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos lapkričio 13 dieną 12 val. 10 min. apšaudė Armėnijos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, dislokuotas netoli Verin Šoržos gyvenvietės Geharkuniko srityje“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija. Pasak ministerijos, per atsakomuosius veiksmus priešo ugnis buvo nuslopinta, armėnų pajėgos nepatyrė jokių nuostolių.