Augalai

Pastaruoju metu augalai konteineriuose pasidengė didžiuliu sniego sluoksniu, puikiai apsaugančiu nuo šalčio. Tačiau atlydžio metu esant sniego pertekliui gali užmirkti substratas, kuris atšalus virsta ledo luitu. Ką daryti? Gelbsti agroplėvelė Jei oro prognozės pranašauja didelį šaltį, konteineriuose esančius augalus galima apvynioti agroplėvele, prieš tai nupurčius sniego kepurę. Temperatūrai pakilus agroplėvelę reikėtų nuimti, nes gali pradėti brinkti pumpurai.

Sveikatos pasisemti galima ne tik iš preparatų, bet ir iš augalų – to, ką suteikia gamta. Šiuo metu vis daugiau domimės rytų medicina, bet pamirštame, kad mūsų protėviai taip pat žinojo gydomąją augalų galią ir sėkmingai ja naudojosi. Laida „Sveikata.lt“ primena apie laiko patikrintus augalus, kurie itin aktualūs peršalimo sezono metu.  Augalų naudą mums išsiaiškinti padeda vidaus ligų gydytojas, VU dėstytojas bei „Švenčionių vaistažolių“ fabriko direktorius Elmantas Pocevičius.

Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.

Šaltąjį metų sezoną galima paįvairinti vasarą primenančiais kambariniais augalais. Jei tinkamai pasirinksite augalus, jie žydės visą žiemą, tereikės paisyti kelių taisyklių. Gėles reikėtų patręšti. Tam geriausiai tiks sausos trąšos (lazdelių forma), kurių užtenka net trims mėnesiams. Nepamirškite teisingai laistyti, nes dauguma žydinčių augalų nemėgsta perliejimo. Vazonus su gėlėmis statykite kuo arčiau langų, kad augalai gautų daugiau šviesos.

Kartais grožis ir destrukcija gyvena toje pačioje erdvėje – drėgna aplinka, kurios reikia orchidėjoms, dažnai gali joms ir pakenkti. Grybelinės ligos, dėl kurių orchidėjos pradeda pūti, taip pat veši drėgnoje aplinkoje. Nedaugelis įtartų, kad su bjauriomis grybelinėmis infekcijomis kovoti ir orchidėjoms sveikatą sugrąžinti gali cinamonas. Dažniausios orchidėjas užklumpančios grybelinės ligos yra fitoftoro, pitiumo ir rizoktonijos rūšių patogenai.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.

Vis labiau kaustantis šaltis priverčia sukti galvas auginantiems augalus. Jiems kyla daug klausimų: sniegą nupurtyti ar ne? Augalą aprišti, pridengti, ar vis dėlto nereikia? Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo mokslo darbuotoja Asta Malakauskienė pasidalino patarimais, kaip pasirūpinti savo augalais. Mokslininkė pasakoja, kad mūsų kraštams įprastiems augalams specialios priežiūros žiemą nereikia, tačiau auginantiems egzotinius, naujų veislių ar skiepytus augalus vertėtų suklusti.

Daugumos šeimininkų svajonė yra turėti gražų gėlyną, kurio nereikia ravėti. TV3 laidai „Svajonių sodai“ želdynų dizaineris ir kraštovaizdžio architektė atskleidė, kad norint pasiekti tokį rezultatą reikia susidraugauti su piktžolėmis.  Kuriant natūralistinį gėlyną, kurio nereikia prižiūrėti ar ravėti, svarbu suprasti, kad piktų augalų nėra.  „Šitas rododentrynas, kurį mes vadiname visko gėlynu, buvo vien garšvos.

Naujiems metams ruošiant namus reikia ne tik skirti lėšų naujiems daiktams, bet taip pat ir išmesti keletą senesnių, kad namuose viskam būtų pakankamai vietos. Daiktai, kuriuos vertėtų iš namų išmesti dar iki Naujųjų metų:  Nuvytę augalai Dirbtiniai ir sausi augalai namams suteikia išsikvėpusios energijos, rašoma homify.com. Nuvytusias gėles ir augalus būtinai reikia išnešti iš gyvenamųjų erdvių. Daugelis žmonių šiais laikais namams renkasi dirbtinius augalus.

Paskutinis metų mėnuo paprastai kviečia mėgautis būsimomis šventėmis, vis dėlto pamiršti sodo darbų dar nevertėtų. Pirmasis žiemos mėnuo truputį palepino sniegu, kuris paprastai palengvina sodininkų dalią, tačiau, deja, jo vėl nebeliko.Todėl už lango siaučiantys vėjai ir šaltis gali pakenkti mažiau atspariems augalams. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar.

Ar jūsų puansetija greitai pradžiugins dailiais žiedais, priklauso nuo keleto dalykų. Augalo brandos, kada jį įsigijote ir kaip jį prižiūrite. Jei tinkamai jomis rūpinsitės, puansetijos džiugins keletą savaičių, o kai kurios jų rūšys – net kelis mėnesius. Išsirinkę savo puansetiją, būtinai prieš nešdamiesi namo gerai ją suvyniokite, nes kontaktas su žema temperatūra net ir kelioms minutėms gali pažeisti pažiedes ir lapus.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Žiemą kambariniai augalai serga ta pačia liga – sausėja lapų galiukai. Ši problema yra gana dažna. Tai atsitinka dėl to, kad viršutinėje augalų dalyje, esančioje virš dirvožemio, trūksta vandens, net ir gausiai laistant. Taip atsitinka šildymo sezono metu, kai sumažėja drėgmė. Jei norite padėti augalams, turite imtis keleto dalykų: nuimti vazonus su gėlėmis nuo bet kokio šilumos šaltinio, įskaitant ir šildytuvus.

Puansetija yra vienas ryškiausių Kalėdų simbolių. Sodrus ir dailus puansetijos (Euphorbia pulcherrima) augalas pasižymi ryškiais žiedlapiais su smulkiais žaliais ir geltonais žiedeliais viduryje. Puansetijų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki oranžinės, tačiau pati populiariausia yra raudonųjų puansetijų rūšis. Puansetijos augalas yra kilęs iš Centrinės Amerikos – actekai jį naudodavo puošybos ir gydymo tikslais, rašoma ftd.com.

Įžengęs į Vilnietės Jurgitos Lenart namus, jautiesi tarsi patekęs į džiungles. Sunku ir suskaičiuoti, kiek ir kokios rūšies augalų čia yra, – jų gausu kiekviename namų kampelyje. Moteris juokauja, kad yra lengvai pamišusi dėl augalų ir galėtų apie juos kalbėti dieną ir naktį.   Savo atradimais ir augalų priežiūros paslaptimis ji dalijasi „Instagram“ paskyroje „mama.irgi.zmogus“, kurioje turi tūkstančius sekėjų.

Už lango pliaupiant lietui norisi šviesos, akį džiuginančių spalvų, malonių emocijų. Paprastai daugeliui šiuo metų laiku sukasi mintys,kaip išgyventi šį tamsų periodą iki didžiausių metų švenčių. Tačiau ar šiemet jos atneš taip lauktą pagyvėjimą – neaišku. Kad saulėgrįžos ir pavasario spalvų laukti būtų ne taip ilgu, niūrų lapkritį atsigręžkime į pavasario pranašus ir pirmaisiais žiedais džiaugsimės kaip niekada anksti.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Puošniausiosios karpažolės, kurias įprasta vadinti Kalėdų žvaigždėmis, – ilgaamžis augalas, kuris puoš namus ne vienerius metus, tačiau daugelis, vos atšventę Naujuosius metus, šias gėles išmeta, nes iš svetur atvežti kambariniai augalai labai greitai sunyksta, praranda turėtą grožį. Puansetijų neteks išmesti pasibaigus šventėms, jei jomis bus tinkamai pasirūpinta.

Trumpas dienas keičia tamsiausios metuose naktys. Dienomis vyrauja teigiama temperatūra arba nedidelės šalnos. Rūką ir dulkiantį lietų lapkričio mėnesio pirmoje pusėje pakeičia šlapdriba ir lietus, o kartais net sniegas. Sodininkai ir daržininkai mėnesio pirmomis dienomis dirba baigiamuosius pasiruošimo žiemai darbus, o kitomis dienomis tikrina, ar viskas patikimai padaryta.

Kambarinių augalų tikriausiai rasite kiekviename bute. Tačiau yra keletas augalų, apie kuriuos, prieš nešdamiesi juos į namus, turėtumėte pagalvoti du kartus. „Bright side“ sudarė sąrašą augalų, su kuriais elgiantis neatsargiai galima apsinuodyti jūs patys arba jūsų vaikai ir augintiniai. Kai kurių augalų buvimas šiame sąraše jus tikrai nustebins. 1. Dėmėtoji difenbachija Augalas turi labai gražius spalvingus lapus, tačiau tai yra augalas, kuris turi didžiausią apnuodijimo tikimybę.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Daugelis jaunų žmonių trokšta gyventi dideliame mieste, kur daugiau pramogų ir karjeros galimybių. Tačiau prieniškė Dalia Petkevičiūtė laužo nusistovėjusius stereotipus. Mergina nusprendė iškeisti didmiestį į kaimą ir laimingiausia jaučiasi sukiodamasi sode ir augindama daržoves.  Dalia kilusi iš Prienų rajono, Šilavoto kaimo. Baigusi mokyklą, ji išvyko gyventi į Kauną, tačiau po 7 metų didmiestyje nusprendė, kad jos vieta – kaime.

Jei vietos darže turite mažai, o norite mėgautis braškėmis, rinkitės remontantines. Jomis gardžiuotis galėsite nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai jau kitos braškės jau nederės. Remontantinės braškės vienu metu žydi baltais žiedeliais, mezga ir nokina raudonas uogas, todėl atrodo labai puošniai. Lietuvoje dažniausiai auginamos Muir, Selva, Ostara, Hummi Gento, Rapela veislių uogos, derlingiausios iš jų – Selva ir Hummi Gento.

Medžių žievės miltai, šaknų kava, sūriai, brandinti samanose ir kerpėse. Tokiais ir panašiais patiekalais stebina atokiame vienkiemyje gyvenanti istorikė Ieva Šidlaitė. Pabėgusi nuo miesto šurmulio, moteris pasinėrė į visai kitokį gyvenimą – įkvėpta gamtos, pradėjo domėtis valgomaisiais laukiniais augalais, o dabar moko kitus natūralaus rauginimo ir maisto ruošimo iš laukinių augalų paslapčių.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Dramblinis česnakas – kol kas mažai žinomas poro ir česnako giminaitis, pasižymintis daug švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantis gerąsias česnakų savybes. „Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojų klausimų, kaip tokius česnakus auginti ir prižiūrėti. Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) – česnakinių (Alliaceae) šeimos, Lietuvoje beveik nežinomas Allium genties augalas. Šių česnakų galvutės itin stambios, 400–600 g svorio. Vis dėlto Lietuvoje jie užauga mažesni.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų. Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti. „Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis. Geltonžiedė sedula Geltonžiedė sedula (lot.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasirūpinti tuo, kad kitais metais mūsų derlius būtų dar gausesnis. Taigi kokiomis trąšomis ir priedais tręšti dirvą rudenį? Nukritę lapai Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.

Visą rudenį ir žiemą, kol dar neužsnigo, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Kai žemę vis dažniau apgaubia rūkai ir laisto lietutis, o dienos ima pastebimai trumpėti, savo gražius spalvingus žiedynus išskleidžia chrizantemos. Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa). Kai diena ilga...

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Bulvinės saulėgrąžos, plačiau žinomos kaip topinambai, – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jos išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – bulvines saulėgrąžas galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Tai daugiametis žolinis augalas aukštu stiebu, užaugančiu beveik iki 4 metrų, ir saulėgrąžas primenančiais žiedais. Topinambai žemėje subrandina įvairaus dydžio ir formos stiebagumbius.

Ropės – seniai žinomos, bet nepelnytai pamirštos daržovės. Dėl sveikatai naudingų medžiagų, esančių ropėse, daržininkai jas rekomenduoja įtraukti į kasdieninį racioną. Lietuvoje ropės Upytės teismo dokumentuose yra minimos nuo 1586 m. Šios daržovės buvo gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės. Ropių tėvynėmis laikomos Europa ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai ropes augino maistui, tačiau manė, kad jos tinkamos valgyti tik varguomenės sluoksniui.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.

„Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojų klausimų, ar dar ne vėlu sodinti sideratus. Iš pirmo žvilgsnio, pasėti žaliąsias trąšas yra nesudėtinga, tačiau iš tiesų tai ne taip paprasta, nes kiekvienam žemės sklypui tinka skirtingi augalai. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į pasodinimo terminus. Skiriasi sideratų sėjos, sudygimo ir subrendimo intervalai, o juk tas pats augalas skirtingais gyvavimo tarpsniais duoda skirtingą poveikį. Pašarinės pupos Pupos – vienas mažiausiai reiklių sideratų.

Panevėžietės aistra jurginams kasmet rudenį pasivaikščioti po žydintį lauką pakviečia dešimtis neprašytų svečių. Tačiau šiemet augintoją ėmė atakuoti būriai lankytojų, ištroškusių kelionių dėl koronaviruso. Šeimininkė iš kiemo neveja nė vieno ir mielai leidžiasi į kalbas. Moteris dėmesiu džiaugiasi ir viliasi, bent tokiu būdu populiarinti jurginus. Gėlininkai taip pat pastebi, kad auginti jurginus vėl tampa madinga. Nuostabiai žydinčiame lauke netyla smagios kalbos ir moterų juokas.

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Modernios medicinos tėvu laikomas Hipokratas yra sakęs, kad pirmiausia turėtų būti gydoma žodžiu, tada augalu ir tik tuomet peiliu. Peilis mūsų laikais atitiktų ne tik chirurginius įrankius, bet ir įvairius cheminius preparatus, nuo kurių dažniausiai ir prasideda šiandienis bet kurių ligų gydymas. Tačiau vis dažniau gydant įvairius negalavimus prisimenami ir augalai. Augalų gydomąjį poveikį organizmui tyrinėja atskira medicinos sritis – fitoterapija.

Nors vasara jau praeityje, atsipalaiduoti dar nederėtų. Spalio pradžioje nuimame likusį derlių, o kai kuriuos šakniavaisius iškasame, kad jie dar paaugintų lapijos ant palangės. Nuėmę likusius žalumynus, dalį petražolių palikime žiemoti. Anksti pavasarį bus lapelių. Spalį nurenkame obuolius. Rekomenduojama perkasti žemę aplink medžius ir krūmus, nes tai esą sunaikina dirvoje žiemojančius kenkėjus. Tačiau šiuolaikinis požiūris į dirvą yra kitoks: kuo mažiau perkasame, tuo ji sveikesnė.

Darbų, kuriuos dar reikia nudirbti prieš žiemą, kad sodas ne tik džiugintų akį, bet ir gerai derėtų, iš tiesų gausu. Rudenį visžalius augalus galima sodinti nuo rugpjūčio vidurio iki pat spalio, o vasaržalius – visą spalį, neretai ir pusę lapkričio. Yra kelios bendros sodinimo taisyklės. Lapuočius, iškastus iš dirvos (ne iš vazonų), sodiname, kai jie jau be lapų (rudenį, paprastai spalio mėn.) arba dar be lapų (pavasarį, paprastai balandžio mėn.

Kretingos rajone išaugintas naujas moliūgas galiūnas, pretenduojantis tapti nauju Lietuvos rekordininku.  Net 233 kilogramus sveriantis moliūgas pristatytas šeštadienį Kretingoje vykusioje „Rudens derliaus ir moliūgo šventėje“ surengto tradicinio laikraščio „Pajūrio naujienos“ didžiausio moliūgo konkurso metu, rašoma pranešime.  Kviečiame žiūrėti nuotraukų galeriją: Moliūgą galiūną išaugino kretingsodiškis Petras Jonauskas.

Kartais per darbus ir veiklas pamirštame pasirūpinti savimi, ką jau kalbėti apie kambarinius augalus namuose. Tačiau kai jie pradeda vysti, nori nenori tenka pasukti galvą – ar dar įmanoma augalus išgelbėti? Šis būdas tikrai gali padėti. Tinklaraštininkė Kat Springer sako atradusi puikų kambarinių augalų laistymo būdą, kuris suteikia jiems reikalingų medžiagų ir padeda augti. „Man kaip keturių vaikų mamai labai svarbus yra laikas, o šią priemonę galima pasigaminti itin greitai ir paprastai.

Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis:  paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms.

Spalvotas, auksiniais lapais apkaišytas ruduo jau ant slenksčio. Gausiu derliumi apdovanojantis rugsėjis pasižymi ir darbų gausa. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo bei sandėliavimo mėnuo. Rugsėjo pradžioje genimi vienmečiai obelų ūgliai. Prašviesinus vainiką geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos vilkūglių pavasarį. Iki šalnų nuskinti vaisiai rūšiuojami ir sukraunami į saugyklas.

Prasidėjęs astronominis ruduo džiugina derliumi ir darbų gausa. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai. Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Agronomė Vilija Juškevičienė, pomidorus auginanti sodyboje netoli Jiezno, kasmet eksperimentuoja su naujomis veislėmis. Nors kiekvienos veislės augina tik po keletą daigelių, buvo metų, kai veislių buvo 500, o šiemet jų daugiau nei 350. Šį sezoną, kai pomidorai užderėjo vėliau, vadinamieji vyšniukai prinoko anksčiau už kitus ir džiugino savo spalvomis, formomis ir skoniu.