Augalai

Džiaugdamiesi vis labiau žaliuojančia gamta – daugiau laiko praleidžiame ir gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin budrūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Kokias ligas platina erkės, kaip saugotis, kad jos nekeltų pavojaus sveikatai? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose.

Vakar Lietuvoje staiga pakilusi temperatūra ir danguje pasirodžiusi saulė leido daugeliui pasijusti tarsi prasidėjus vasarai. Gamta taip pat siunčia aiškius signalus – danguje sukinėjasi kregždės, ore skamba lakštingalų giesmės, o laukuose baltuoja peržydėjusios kiaulpienės. Bet ar tai reiškia, kad pavasaris jau baigėsi? Apie tai, kokius ženklus rodo gamta ir ko galime tikėtis artimiausiu metu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti nereikia ypatingų pastangų, nes jos kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. Tik XIX a. ir vėliau darbavęsi selekcininkai sukūrė daugybę įvairiaspalvių jų veislių. Našlaitė (Viola) – našlaitinių (Violaceae) augalų gentis. Pavadinimas „viola“ kilęs iš senovės graikų mitologinio karaliaus Inacho dukros Ijò vardo. Našlaičių pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos Ijo buvo Heros šventyklos Arge žynė, Dzeuso mylimoji.

Nutrūktgalvis kelionių ir renginių organizatorius, motociklininkas, slidininkas ir baidarininkas, o iš tiesų – žmogus įsimylėjęs Dzūkiją ir etnografinį Puvočių kaimą. Taip būtų galima pristatyti kaunietį Praną Gatavecką, kurį vietiniai dažniausiai vadina tiesiog baidarininku Pranu. Be P. Gatavecko neįsivaizduojamas ir tradicinis vasaros turizmo sezono atidarymas Varėnoje, kuriame pristatomos gražiausios Varėnos rajono vietos, nauji turizmo maršrutai, įdomiausios veiklos ir renginiai.

Kodėl vieni augalai pražysta visada, o kiti – tarsi užsispyrę nė nekrusteli? Kodėl šalia vieno medžio veja veši, o po kitu – plika žemė? Atsakymas slypi ne vien dirvoje ar trąšose. Pasak ekspertų, augalai bendrauja tarpusavyje, kartais draugiškai, o kartais kenksmingai. Ir visa tai – alelopatija. Sodininkai ir daržininkai dažnai vadovaujasi intuicija: „čia tinka“, „čia netinka“, „prie šito geriau nesodinti“. Tačiau šie pojūčiai dažnai turi mokslinį pagrindą.

Pomidorai yra viena populiariausių daržovių, kurią daugelis mėgsta auginti savo soduose ar balkonuose. Jie ne tik gardūs, bet ir naudingi sveikatai, todėl natūralu norėti, kad šie augalai duotų kuo daugiau vaisių. „Gardening Express“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo keliais svarbiais patarimais, kaip nuo pat pomidorų daigų auginimo pradžios padidinti derlių. Pasak jo, svarbu sodinti jaunus augalus į mažesnius vazonėlius, o tik po to persodinti į didesnius arba tiesiai į žemę.

Mažiausiai 1,5 litro per dieną – tiek vandens kasdien turėtų išgerti suaugęs žmogus. Vis dėlto dažnas nesuvartoja nė pusės rekomenduojamos normos. Vaistininkė perspėja, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar virškinimo sutrikimus. Ypač svarbu pasirūpinti, kad pakankamai vandens išgertų vaikai, kurie linkę greičiau dehidratuoti. „Vanduo yra būtinas mūsų organizmui – tiek kraujotakai, tiek virškinimo sistemai.

Žemės ūkio ministerija birželio mėnesį kreipsis į savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pavasarinių šalnų padarytą žalą ūkininkams, sako viceministras Gediminas Tamašauskis.   „Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį.

Šis pavasaris Lietuvoje buvo ypač šaltas – netikėtos šalnos smogė sodams ir daržams, palikdamos daugelį augalų nušalusius ir nusilpusius. Daugeliui sodininkų tai tapo nemaloniu išbandymu – kaip elgtis su augalais, kurie atrodo beveik mirę? Ar verta juos išmesti, ar dar yra vilties? Taigi, yra svarbu žinoti, kaip tokiais atvejais reikėtų tinkamai pasirūpinti nušalusiais augalais.

Atrodo paprastas, tačiau iš tikrųjų labai lepus augalas: tai – veja. Kraštovaizdžio ekspertai vieningai sutaria: vejos auginimas gali būti prilyginamas tikram mokslui. Todėl norint ją užauginti gražią bei puošnią, reikia išmanyti tam tikras auginimo subtilybes, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Dirvožemio stebėjimas, grunto tyrimai, žemės būklė, jos pH rodikliai – viskas yra svarbu. Mes turime užauginti pakankamai reiklų augalą, kurį kasdien trypsime.

Svogūnus savo daržuose augina daugelis lietuvių, juk jie – ne tik puikus priedas virtuvėje, gaminant įvairiausius patiekalus, bet ir pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. O kad svogūnai augtų dideli ir sveiki, tereikia žinoti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo, rašoma anksčiau prekybos tinklo „Iki“ išplatintame pranešime spaudai.

Kelios Lietuvos įmonės, tarp kurių „TRANSIT-LT“ ir „Rytų projektai“, gabeno į Rusiją sankcionuotas prekes. Sankcijas apėjusius šalies verslus išaiškino tyrimą atlikusi Kauno teritorinė muitinė (KTM), rašo portalas „15min“. Nustatytos įmonės gabeno gėlių svogūnėlius ir gumbus. Nors buvo deklaruota, kad prekės gabenamos į Armėniją, Turkiją ir Kirgiziją, pastarosios buvo iškrautos Rusijoje.

Klimatologas Arūnas Bukantis įvertino neįprastai žvarbią pirmąją gegužės pusę, tačiau turi gerų žinių, kad jau nuo antradienio oras Lietuvoje turėtų atšilti. Visgi šiluma ilgai neužsilaikys ir nuo penktadienio temperatūra vėl gali apsistoti ties 13-15 laipsnių žyma, o sekmadienį kai kur kils iki aštuoniolikos šilumos. Apie laukiančias orų permainas TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir klimatologas A. Bukantis.

Hortenzijos, garsėjančios savo įspūdingais, spalvingais žiedais, pelnė daugelio simpatijas ir tapo itin mėgstamu augalu. Vis dėlto, norint džiaugtis jų grožiu ir gausiu žydėjimu, svarbu vengti dažnai daromų priežiūros klaidų. Nėra nieko liūdnesnio nei sulaukus vasaros pamatyti, kad augalas labai silpnas ir nežydi. Kad išvengtumėte jų auginimo klaidų, sodininkystės ekspertas Benas Hiltonas, „The Gardening Fix“ įkūrėjas, pasidalijo patarimais, kokių didžiausių trijų klaidų nedaryti.

Šią gegužę Palangos botanikos parkas bei jame veikiantis Palangos gintaro muziejus atgijo ne tik pavasarinėmis spalvomis, bet ir išskirtiniu švaros jausmu. Profesionalios valymo įrangos gamintojos „Kärcher" komanda Lietuvoje savanoriškai ir nemokamai nuvalė pagrindinius architektūros ir kraštovaizdžio elementus.  „Palangos miesto botanikos parkas – vienas lankomiausių gamtos ir kultūros objektų Lietuvoje, ypač – šiltuoju metų laiku.

33-ejų Indrė Gražulienė kartu su vyru kuria ir vysto jos tėvų pradėtą kaimo turizmo sodybą Ažušilės kaime, Ignalinos rajone. Ši sodyba, įsigyta prieš 29-erius metus, tapo jų šeimos turtu ir verslu, kurį moteris perėmė bei modernizavo. Visgi, noras atnaujinti ir sukurti dar daugiau inovatyvios aplinkos atsirado tik pastaraisiais metais, kai Indrė su vyru nusprendė iš emigracijos sugrįžti į Lietuvą ir įnešti naujų idėjų į seną sodybos verslą.

Praeitais metais išrinkus naująjį ministrą pirmininką Gintautą Palucką (45 m.), jo gyvenimas buvo narstomas iki kaulelių. Žmonės, žiniasklaida domėjosi ne tik jo karjera, praeitimi, vis įdomesni darėsi ir jo asmeninio gyvenimo aspektai. Šįkart išskirtinį interviu apie judviejų gyvenimą laidoje „Pasikalbėkim“ davė jo žmona Ilma Paluckė.

Jeigu norite apsaugoti savo rožes nuo šliužų, amarų ir grybelinių ligų, tam visai nebūtina naudoti pesticidų. Pasak sodininkystės ekspertų, pakanka pasodinti česnaką – augalą, kuris ne tik stiprina rožių atsparumą, bet ir efektyviai atbaido kenkėjus. Šiltėjant orams ir dažniau iškrentant lietui, rožės tampa pažeidžiamos – tokios sąlygos idealiai tinka daugintis amarams, šliužams ir plisti grybinėms ligoms, tokioms kaip juodoji dėmėtligė.

Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje galima aptikti tikrą rojaus kampelį žemėje. Čia – Daivos Būbnelienės namai ir savomis rankomis sukurtas sodas, kuriame apsilankę vilnietės pažįstami lieka pakerėti moters kruopštumo, o iš namų išeina nešini ne tik įspūdžiais, bet ir naujomis idėjomis savo sodams. Daiva sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti apie savo sodo kūrimą.

Pomidorai gali užaugti įspūdingo dydžio ir skonio, jei bus tręšiami medžiaga, kurį daugelis tiesiog išmeta lauk. Kai kurie šią natūralią trąšą vadina nepakeičiama – ji padeda užtikrinti įspūdingą pomidorų derlių. Šie augalai reikalauja gerokai daugiau maistingųjų medžiagų nei daugelis kitų vaisių ar daržovių, nes greitai auga ir duoda gausų derlių.

Rododendrai pastaraisiais metais užkariauja lietuvių širdis – jie karaliauja soduose, tobulai atrodo vieni ir randa savo vietą kitų augalų kaimynystėje. Vis tik norint, kad jie būtų gražūs ir apdovanotų žiedais, būtina nepamiršti jų tinkamai prižiūrėti.  Apie svarbiausius rododendrų priežiūros aspektus laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, „Gervių sodai“ įkūrėja, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė.

Savo sodą nuo šliužų galima apsaugoti pasodinus vieną gėlę – sodininkės Julijos teigimu, ji yra lengvai auginama, o rezultatas – stebinantis.  Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.  Ragina sode auginti vieną gėlę Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės.

Druskininkietė architektė ir erdvių kūrėja Aurelija Slapikaitė-Jurkonė anksčiau dirbo su pastatų architektūra, tačiau pastaruoju metu vis labiau ėmė pasinerti į interjero dizaino pasaulį. Šiandien jos kūrybinis laukas apima ne tik privačius, bet ir viešuosius bei valstybinius projektus. Vienas tokių – menininko šeimai priklausantis būstas, kurio transformaciją ji pradėjo prieš trejus metus. Šis projektas – tai netikėtų sprendimų, stilių derinių ir kūrybinių iššūkių sintezė.

Piktžolės, išdygstančios tarp grindinio trinkelių, gali stipriai gadinti kiemo estetiką ir sukelti papildomų rūpesčių. Jos greitai plinta, o jų išrovimas rankomis reikalauja laiko ir kantrybės – be to, dažnai netrunka ir vėl sugrįžti. Tačiau specialistai sako, kad yra paprastas ir veiksmingas būdas jų atsikratyti. Net ir nedideli tarpeliai tarp grindinio plytelių ar trinkelių gali tapti puikia vieta piktžolėms įsitvirtinti. Čia susikaupia drėgmė, žemės ar dulkių, o saulė padeda dygimui.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Šalta gegužė nesustabdo žydėjimų: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode skleidžiasi viena gausiausių šalyje ir viena gražiausių pavasario kolekcijų – rododendrai. Šalia oranžerijos ir plote tarp brandžių medžių įkurdinta apie 600 jų krūmų – iš viso apie 80 rūšių ir beveik 100 veislių.

Refliuksas – nekontroliuojamas ir nemalonus skrandžio turinio patekimas atgal į stemplę. Ši liga nesirenka savo auditorijos, ji gali būti nustatyta įvairiame amžiuje. Pastebėjus tam tikrą šio reiškinio pasireiškimo nuoseklumą galima įtarti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Anot vaistininko Mintauto Kamandulio, vėlyvą pavasarį ir vasarą įprastai padaugėja besiskundžiančių jo sukeltais negalavimais, kurių daugelis nepriskiria refliuksui, buvo rašoma anksčiau išplatintame pranešime spaudai.

Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys gyventojai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Tokia parama bus teikiama pirmą kartą. Jos gavimo tvarka numatyta naujos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų  strateginio plano priemonės „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ įgyvendinimo taisyklėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visiems sodininkams rūpi vasaros pabaigoje nuimti gerai užderėjusį derlių, o siekiant didelių ir skanių vaisių gausos verta pasistengti ir dabar. Tad pateikiame jums geriausias trąšas pomidorams. Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti.

Pelargonijos, jei yra tinkamai išlaikomos per žiemą, kasmet nudžiugina žiedais. Tai – vienos populiariausių gėlių ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl to, kad nereikalauja daug priežiūros. Vis dėlto tam, kad pelargonijos žydėtų gausiau, verta palaistyti jas naminiu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Ar esate girdėję apie invazines rūšis? Kodėl vasarą reikia naikinti lubinus, rykštenes ir kitus gražius augalus? Kokios rūšys Lietuvoje yra laikomos invazinėmis? Kokia atsakomybė numatyta už invazinių rūšių naudojimą? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite internetinėje platformoje INVA, skirtoje informacijai apie invazinius augalus, gyvūnus ir jų registracijai, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Vis daugiau žmonių, užsiimančių sodininkyste, atsigręžia į gamtą ne tik per žemės darbus, bet ir per dangaus kūnų įtaką. Vienas iš seniausių sodo darbų planavimo būdų – Mėnulio kalendorius. Astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad kosminiai kūnai, ypač Mėnulis, veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir augalų augimą bei jų gyvybingumą.

Augalų vegetacijos laikotarpiu kai kuriose Šakių rajono seniūnijose fiksuojama stichinė, o dalyje Alytaus rajono seniūnijų – pavojinga sausra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Sausra identifikuojama pagal temperatūros-kritulių indeksą (TPI). Pasak LHMT, sausringas laikotarpis – pavojingas meteorologinis reiškinys – augalų vegetacijos metu fiksuojamas tuomet, kai 30 parų vidutinė oro temperatūra yra ne mažesnė nei 5 laipsniai šilumos, o TPI indekso 15 parų vidurkis mažes...

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Šios prieskoninės daržovės dar vadinamos krapų antrininkėmis arba itališku krapu. Mat jos panašios į krapus ne tik lapų forma, bet ir žiedų bei sėklų spalva. Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas užauga iki 1–1,5 m aukščio, stiebas stačias. Lapai tris ir daugiau kartų plunksniškai suskaldyti, apatiniai su ilgais lapkočiais. Žiedynas – skėtis su 10–25 stipinais. Pankolis žydi liepos–rugpjūčio mėn.

Pavasarį daugelis žmonių laisvalaikį dažniau leidžia sužaliavusioje gamtoje. Nepaisant ar tai būtų miškas, parkas, poilsiavietė ar net namų kiemas – šiuo metų laiku bene visur galima susidurti su uodais, erkėmis, vapsvomis, bitėmis ar širšėmis, o kai kurie jau pastebi ir saulėje besišildančias angis. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė dalijasi, kaip reikėtų elgtis kiekvieno gyvio įgėlimo atveju.

Prieš kelias dienas kaunietė Violeta pasidalijo nuotraukomis, kurios pakerėjo internautus ir parodė tikrą gamtos galią. Šiose nuotraukose įamžintas visterijos augalas, užaugęs per visą vieno iš Kauno daugiabučių ilgį. Įstabiomis nuotraukomis Violeta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje. Šie vaizdai sužavėjo internautus ir šie puolė komentuoti po Violetos įrašu. Šis įrašas surinko daugiau nei 3,5 tūkst.

Šiandien, gegužės 13-ąją, lietuviai mini ypatingą progą – deivės Mildos šventę, dar vadinamą meilės diena. Šią dieną merginos imdavosi burtinių veiksmų, kad pritrauktų meilę ir sėkmę, o vieną dalyką gali padaryti visi – tai padės pritraukti meilę. Nors įprasta, kad visas pasaulis meilės dieną švenčia vasario 14-ąją, tačiau lietuviai meilę gali švęsti dažniau, nes gegužės 13-ąją minima meilės deivės Mildos diena.

Šiandien pačioje Palangos širdyje virtuvės šefas Rokas Galvonas atidarė unikalią – kulinariją, istoriją ir namų jaukumą jungiančią vietą – „Močiučių rezidenciją“. J. Basanavičiaus gatvėje duris atvėręs restoranas-muziejus poilsiautojus vilioja ne tik gardžiais valgiais, tradicinėmis dainomis bei šokiais, bet ir kultūrine patirtimi – Kulinarinio paveldo muziejaus ekspozicijomis.

Meghan Markle neseniai papasakojo apie savo mėgstamą gėrimą, kurų gėrė net nėštumo metu. Manoma, kad šis gėrimas gali būti labai naudingas organizmui. „Nėštumo metu turėjau ajurvedos gydytoją ir daug kas buvo susiję su maisto kaip vaisto suvokimu“, – sakė 43 metų M. Markle naujausiame savo tinklalaidės „Confessions of a Female Founder“ epizode, rašoma nypost.com.

Nors visas pasaulis meilės dieną švenčia vasario 14-ąją, lietuviai turi visai kitą datą – jau rytoj, gegužės 13-ąją, minėsime deivės Mildos šventę, kuri dar vadinama Meilės diena. Šią dieną jau nuo senų laikų dažniausiai merginos imdavosi veiksmų, kad pritrauktų meilę ir sėkmę. Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv.

Sostinės meras Valdas Benkunskas kritikuoja pirmadienį Finansų ministerijos (FM) registruotus siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak jo, atsižvelgiant į būstų kainą Vilniuje, pagal Vyriausybės siūlomas mokesčio grindis, būtų įvedamas „vilniečio“ mokestis. „Skaitant šį naują pasiūlymą apie neva didesnę laisvę savivaldai, jis man primena anyžinį saldainį. Gali būti gražiai įpakuotas, bet paragavus norisi išspjauti. Kažkam gal skanu, bet tikrai ne man.

Kepenys filtruoja toksinus iš kraujotakos, palaiko medžiagų apykaitą, padeda virškinimui ir reguliuoja hormonų veiklą, tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo jos dažnai patiria didelį stresą dėl netinkamos mitybos ar aplinkos toksinų. Vis tik yra viena žolelė, kuri gali padėti sustiprinti kepenis. Kepenys yra vienas svarbiausių organų, atsakingas už daugybę svarbių funkcijų, kurios palaiko bendrą sveikatą ir gyvybę.

Pirmadienį Finansų ministerija oficialiai registravo naujas mokesčių įstatymų pataisas, tarp jų – ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Artimiausiu metu jos turėtų būti patvirtintos Vyriausybėje, o toliau bus svarstomos Seime. Kaip būtų apmokestinamas pagrindinis būstas Šiuo metu NT mokesčiu apmokestinama turto vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų:  NT vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.

Kristina Cvilikienė – sodininkystės entuziastė ir ekspertė, kuri jau daugiau nei dešimtmetį propaguoja ekologišką ir tvarų požiūrį į sodų priežiūrą. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams ji papasakojo, kaip pradėti auginti sodą be chemijos, kokie yra pagrindiniai principai, kaip kovoti su kenkėjais ir kokias priemones naudoti, kad sodas būtų sveikas ir tvarus. Jei norite užsiauginti sodą visiškai be chemijos, reikia pradėti nuo tinkamo požiūrio ir pasirengimo.

Agronomijos guru Tautvydas Gurskas, gebantis ne tik užauginti gražiausią sodą, bet ir mokantis įžiebti meilę augalams, visus nustebino išskirtine pikantiškos formos augalo sėkla. Ją jis atsinešė į naujausio „Gero vakaro šou“ laidos filmavimą.  Botanikas T. Gurskas į laidos filmavimą atvyko ne tuščiomis. Laidos vedėjas Justinas Jankevičius pamatęs tai, ką jis atsinešė į studiją, spėjo, kad tai kelioninė kaklo pagalvė, nes ji buvo panašaus dydžio ir formos.

Pradeda atauginėti levandos, ima dygti švieži žali ūgliai, o jei dabar padarysite vieną svarbų darbą, garantuotai sulauksite daugybės dailių ir kvapnių žiedų.  Skirtingai nei daugelio kitų augalų, levandų paprastai tręšti nereikia, nes perteklinis tręšimas gali paskatinti lapų, o ne žiedų augimą.

Norint išlaikyti sveiką ir žalią veją, yra paprastas būdas tai padaryti panaudojant vieną populiarų prieskonį. Sode pabarsčius cinamono sulauksite maloniai stebinančio rezultato – veja atrodys tobulai. Daugelis sodininkų deda visas pastangas, kad pavasarį ir vasarą jų vejos atrodytų dailiai, o naudojant šį įprastą virtuvės prieskonį tai padaryti bus lengviau. Sode pabarstykite cinamono Yra daugybė dalykų, kurie gali pakenkti vejai ir priversti ją paruduoti.

45-erių Kristina Grybaitė kartu su vyru Antanu Išlaužo miestelyje, Prienų rajone, kuria ypatingą sodybą, kuri jau dabar stebina želdinimu, gėlynais ir savitu stiliumi. Kiekvienas kampelis – jų pačių rankomis puoselėtas, o kiekvienas sprendimas – grįstas meile gamtai, estetikos pojūčiu ir nuolatiniu tobulinimu. Sodyba tapo ne tik šeimos poilsio vieta, bet ir įkvėpimo šaltiniu, kuriame skleidžiasi ne tik rožės, bet ir svajonės.