atliekų deginimas

Pernai lapkritį komercinę veiklą pradėjusi Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) svarsto padidinti deginamų  atliekų kiekį nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus. Jau pradėta rengti ir derinti nauja poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, pranešė viena bendrovės akcininkių, valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“.  Pasak jos, 2013 metais patvirtintas PAV leido jėgainei sutvarkyti iki 300 tūkst.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ baigus statyti komunalinių ir pramonės atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę Kaune bei baigiant statyti tokią pat jėgainę Vilniuje, Seimas uždraudė nuo lapkričio įvežti į šalį komunalines ir pavojingas atliekas, skirtas sudeginti ir naudoti energijai gauti. Taip pat nebus galima įsivežti komunalinių atliekų deginimo proceso likučių – pelenų ir šlakų.

Prezidentūra teigia, kad dėl atmesto šalies vadovės veto atliekų deginimo jėgainių statybas sugriežtinančioms pataisoms augs mokesčiai gyventojams už atliekas. „Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.

Premjeras Saulius Skvernelis neigia siekiantis asmeninės naudos sprendžiant būsimoje „Lietuvos energijos“ kogeneracinėje jėgainėje Vilniuje deginamų šiukšlių problemą. Tai premjeras pareiškė, ketvirtadienį Seime atsakydamas į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio klausimą, ar S. Skvernelis neturėtų nusišalinti nuo su projektu susijusių klausimų, kadangi jis gyvena 1,5 kilometro nuo jėgainės statybų vietos. „Aš paneigiu, nesiekiu sau jokios asmeninės naudos.

Aplinkos ministerija nepritaria Seimo narių grupės siūlymui atliekų deginimo jėgaines statyti toliau nuo gyvenamųjų vietovių, nes, anot ministerijos, tai stabdytų šimtų milijonų eurų vertės jėgainių Kaune ir Vilniuje projektus. Vyriausybė dėl šio klausimo ketina apsispręsti trečiadienį.

  Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau.

Europos Komisija (EK) skirs 150 mln. eurų paramą energetikos holdingo „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą. Tai yra vienas didžiausių šilumos ūkio projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema. „Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Vilniaus meras atmetė aplinkos ministro miesto valdžiai mestus kaltinimus dėl Vilniaus atliekų rinkos krizės ir pareiškė jog, dėl to kalta pati Aplinkos ministerija, neleidusi bendrovei „Energesman“ Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje sukauptas deginimui skirtas atliekas saugoti sąvartyne ar kitose teritorijose. „Ministerija vietoje to, kad leistų saugoti kitoje vietoje atliekas, uždaro tą galimybę.