arvydas anušauskas

Seimas supaprastino tvarką įrengti karinei infrastruktūrai, Lietuvai ruošiantis priimti daugiau NATO karių. Seimas šią savaitę priėmė Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais palengvintos krašto apsaugos tikslams reikalingų valstybinės žemės sklypų suformavimo, pertvarkymo, infrastruktūros plėtros procedūros. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad lengvatos leis trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Antradienį paskelbus, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos ir dėl to žuvo du žmonės Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė į tai reagavo socialiniame tinkle „Twitter“. „Atidžiai seku labai aktualias naujienas iš Lenkijos. Konsultuosimės su Lenkija ir su visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – parašė ji.

Lietuva kitąmet apmokys 1 tūkst. ukrainiečių karių, po antradienį Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo pareiškė Krašto pasaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kitais metais mes planuojame apmokyti tūkstantį karių, šiais metais pusę tūkstančio apmokėme. Kitų metų planas – dvigubai didesnis“, – interviu LRT antradienį sakė A. Anušauskas. Pasak ministro, šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus. „Vis tik bus ir iššūkių.

Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad šįvakar skrendą į Lenkiją. Šią žinią ministras pranešė savo socialiniame tinkle. „Skrendu iš Briuselio į Varšuvą.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai antradienį sutarė pradėti karinės paramos misiją Rusijos užpultai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių teritorijose. „Pasiekėme svarbų politinį sutarimą dėl misijos steigimo, būtina nedelsiant pradėti jį įgyvendinti.

Užsienio reikalų ministras Arvydas Anušauskas vyksta į Briuselį, kur antradienį su kolegomis tarsis, kaip stiprinti šalių bendradarbiavimą investuojant į Europos gynybą. „Rusijos agresija prieš Ukrainą ir besikeičianti saugumo situacija kitose pasaulio dalyse toliau demonstruoja būtinybę Europai rūpintis savo saugumu ir gynyba. Didėjantys ES šalių narių gynybos biudžetai sukuria galimybes bendrai investuoti į Europos saugumą.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius. „Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.

Jungtinės Valstijos Lietuvai parduoda aštuonias HIMARS sistemas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva metus siekė šio sprendimo, o ginkluotė padės apginti ne tik Lietuvą, bet prireikus, ir sąjungininkus. Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido už numanomą 495 mln. dolerių (apie 493 mln. eurų) sumą Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis, ketvirtadienį pranešė amerikiečių Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra.

Antrasis Jono Karolio Chodkevičiaus aukso medalis už valstybės stiprinimo veiklą sekmadienį Vilniaus paveikslų galerijoje įteiktas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir visuomenininkui Andriui Tapinui. „Šiemet apdovanojimą įteikiame dviem žmonėms, nes matome „Laisvės TV“ ir Krašto apsaugos ministerijos bendros iniciatyvos telkiant visuomenę unikalumą.

Neretai tenka išgirsti klaidingą teiginį, jog Lietuvoje nėra gynybos pramonės, o jei ir yra, tai labai fragmentiška. Klaidingam stereotipui susiformuoti galėjo būti ne viena priežastis, dažniausiai pasikartojanti – visuomenės žinios apie gynybos pramonę yra ganėtinai archajiškos: neretai ji siejama su „sunkiąja pramone“, tankų gamyba ar panašiai, užmirštant, kad egzistuoja moderniosios technologijos ir nemaža dalis šalies gynybos pramonės įmonių kuria ir gamina sudėtingų sistemų komponentus ir...

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina tarptautinę bendruomenę izoliuoti Iraną dėl jo pagalbos Rusijai puolant Ukrainą. „Reikia greta tų sankcijų, kurios taikomos Iranui, pridėti tokias sankcijas, kurios šią netiesioginę karo dalyvę eliminuotų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Aktyvusis rezervas bus formuojamas sparčiau, kariai bus priskirti konkretiems kariniams vienetams, rezervinei brigadai bus perkama ginkluotė, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji teigia siekianti, jog po trejų metų aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst. karių, o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymus nustatyti lengvatas įrengiant karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti NATO karius Lietuvoje. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, šie siūlymai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą. „Pasikeitus geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą.

Pabradėje trečiadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder aptarė NATO rytų flango gynybos ir atgrasymo stiprinimą, svarbiausius dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, Rusijos keliamas grėsmes, paramą Ukrainai bei pasiruošimą Vilniaus NATO viršūnių susitikimui 2023 metais.

Palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje išlieka prezidentas G. Nausėda, antroje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ atlikta apklausa. Spalio 11–16 dienomis vykusios apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 60,8 proc. apklaustųjų (56 proc. rugsėjį), taip pat prezidentas sulaukė 20,9 proc. neigiamų vertinimų, kaip ir prieš mėnesį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie dar vieną Rusijos rengiamą išpuolį – siekį sukelti technogeninę katastrofą, susprogdinant Kachovkos hidroelektrinės ištvanką. Reaguodamas į šį rusų užmojį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paragino tarptautinę bendruomenę imtis visų priemonių tam sustabdyti. „Fronte pokyčių nėra. Tačiau akivaizdu, kad Rusija patiria spaudimą, traukiasi iš Chersono, nes neturi pajėgų jam išlaikyti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį LDK Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje pasveikino ir už pavyzdingą tarnybą, pasiaukojimą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautinių operacijų užduotis medaliais apdovanojo iš misijos Irake sugrįžusius Lietuvos karius, pranešė ministerija. „Džiaugiuosi, kad visi Lietuvos kariai saugiai grįžo namo iš pastaruoju metu ne itin ramaus Irako, kur Danijos mobiliosios apsaugos kuopos sudėtyje atliko pajėgų apsaugos užduotis.

Pastaruoju metu į viešumą išsiveržusi įtampa tarp krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno turėtų šiek tiek slopti, bet L. Kasčiūnas gana aiškiai parodė, jog Seimo komitetas nebus tik Krašto apsaugos ministerijos dekoracija.

Pirmais atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šiandien švenčia 90- metį. Prie jo namų nuo ryto rinkosi Tėvynės Sąjungos aktyvistai. Popietę atvyko ir ministrai. Šie iš V. Landsbergio pusiau juokais gavo pastabų. Švęsdamas savo jubiliejų profesorius Lietuvai linki džiaugtis gyvenimu. Vidurdienis.

Krašto apsaugos ministras, sveikindamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrėjus ir dėkodamas už jų indėlį, kviečia juos tapti „kariuomenės ambasadoriais“. Šeštadienį Krašto apsaugos ministerijoje vykstant karių, kūrusių Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, konferencijai „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 30“, ministras pabrėžė, kad jų indėlis leido per trisdešimtmetį šiai sistemai išaugti į „tvirtą ir patikimą instituciją“, turinčią didelį pasitikėjimą visuomenėje.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vėl nemalonumai dėl žmonos. Vienoje televizijos laidoje žmonai pareiškus, kad vyras ją dar kelios savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą perspėjo apie būsimą karą, valstietė Agnė Širinskienė apkaltino ministrą žmonai išplepant karines NATO paslaptis. Parlamentarė reikalauja tyrimo ir mano, kad Anušauskui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Krašto apsaugos ministro žmonai Linai Anušauskienei glamūrinėje laidoje prabilus apie tai, kad jos sutuoktinis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš anksto informavo ją apie realų pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą, opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė apskundė ministrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Parlamentarės požiūriu, gali būti, kad ministras žmonai atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių.

Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė meta kaltinimus Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui atskleidus įslaptintą informaciją savo žmonai. Dėl šio įvykio Seimo narė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Parlamentarė apie tai rašo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasak A. Širinskienės, A. Anušausko žmona Lina Anušauskienė viename interviu pasipasakojo žinojusi apie karo Ukrainoje pradžią keliomis savaitėmis anksčiau, nei sužinojo dauguma Lietuvos žmonių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje su kolegomis gynybos ministrais aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, įvertino progresą stiprinant NATO gynybą ir atgrasymą, diskutavo apie branduolinį atgrasymą, o taip pat išsakė poreikį drauge stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, rašoma atsiųstame pranešime.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, regis, sunervino kai kuriuos kolegas. Pastaruoju metu tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“. „Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės. „Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų aiškiau kalbėti apie tai, jog Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo, ir paragino vengti dviprasmiškų signalų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselį dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime. Ministrai aptars NATO viršūnių susitikimo Madride gynybos ir atgrasymo sprendimų įgyvendinimą bei diskutuos kitais aktualiausiais aljanso gynybos stiprinimo klausimais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  A. Anušauskas Briuselyje dalyvaus ir „Ramšteino formato“ susitikime, suburiančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus.

Laurynas Kasčiūnas stebisi bendrapartiečio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, kad Lietuvai priimtinas 10 dienų terminas, per kurį į šalį krizės atveju atvyktų Vokietijos karių brigada. L. Kasčiūnas kvies ministrą pasiaiškinti į komiteto posėdį, o opozicijoje esantis Petras Gražulis konservatorių ginčą norėjo išspręsti Seimo salėje.

Lietuva iš Jungtinių Valstijų įsigys aštuonis vienetus raketinių artilerijos paleidimo sistemų M142 HIMARS, sutartį ketinama pasirašyti iki gruodžio, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Sutartis – amerikiečiai praktiškai 90 proc. patikino, kad tai įvyks iki gruodžio pradžios. Tai yra atskira sistema ir aštuoni paleidėjai, paleidimo sistemos“, – BNS sakė A. Anušauskas. Sistemos Lietuvai turėtų būti pristatytos 2025 metais.

Kol politikai laukia didesnių atlyginimų, valstybinių įmonių vadovai gali būti ramūs – jų algos 2-3 kartus didesnės nei seimūnų. Generalinis urėdas gavo 18 tūkstančių eurų algą, o kitų didesnių įmonių direktoriai gauna dvigubai daugiau nei mūsų premjerė. Dar labiau stebina tai, kad Seimo nariai gauna tiek pat, kiek eilinio mažo miestelio šilumos ūkio direktorius. Daugiau apie iškreiptą Lietuvos valstybinių algų sistemą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo rūmuose kilo bruzdesys.

Rusijos diktatorius Putinas visam pasauliui skelbia apie keturių Ukrainos teritorijų aneksiją. Ta proga Kremliuje jis surengė tikrą parodomąjį cirką, kurio metu daugiau nei pusę valandos šlovino Rusiją ir keikė vakarus. O prieš absurdišką šventę jis surengė tikras skerdynes Zaporižios srityje – raketomis apšaudė civilių automobilių koloną, pražudė daugiau nei dvi dešimtis niekuo dėtų žmonių.

Švedija užfiksavo jau ketvirtą dujų nuotėkį iš „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugne. Apie jį praneša Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Gabrielius Landsbergis sako: tai tik dar kartą įrodo, kad sprogimai dujotiekyje tyčiniai ir vadina juos teroristiniais. Po incidentų Baltijos jūroje skubiai padidinta ir Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsauga – įsteigta greitojo reagavimo grupė, budi daugiau ginkluotų pareigūnų.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatmeta galimybės, kad Rusijoje paskelbus mobilizaciją, režimas šalyje esančius užsienio valstybių piliečius pavers įkaitais ir netgi naudos kaip gyvus skydus karo veiksmuose. Jungtinėms Valstijoms ir kitos valstybės ragina savo piliečius išvykti iš Rusijos. „Valstybės, kurios kviečia savo piliečius atvykti, jie turi ir savo motyvų, galbūt tie motyvai mums iki galo ir nežinomi“, – Seime ketvirtadienį susirinkusiems žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Šiais metais mirusio legendinio Lietuvos aktoriaus Regimanto Adomaičio kaimynai neviltyje. Sumanę įamžinti legendinio aktoriaus atminimą lentelėje ant namo, kuriame jisai gyveno – atsimušė lyg į sieną. Savivaldybės komisija jiems atkirto – kad dėl šio klausimo kreiptųsi po dešimties metų. Esą tokia biurokratinė tvarka. O kaimynai piktinasi, kad norint pagerbti tokią iškilią šalies asmenybę reikia laukti ištisą dešimtmetį.

Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai. Lietuviai dar griežtesni.

Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi Kremliaus kontroliuojamai dujų milžinei „Gazprom“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tiek jis, tiek kiti Vyriausybės nariai tikina, kad stebint šiuos įvykius, Lietuva užtikrina savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, bus tariamasi, ar reikia jį stiprinti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Lietuva perdavė ir perduos Ukrainai ne tik karinės technikos, bet ir žieminių drabužių už maždaug 2 mln. eurų. „Iš lietuviškų įmonių per ateinančius kelis mėnesius bus įsigyta ir perduota žieminių drabužių Ukrainos kariams, už porą mln. eurų, tai iki 25 tūkst. ukrainiečių karių bus aprūpinti žiemine apranga“, – antradienį per šalies saugumo situacijos pristatymą Seime sakė A. Anušauskas.

Saugumo situacija regione blogėja, bet grėsmė, kad karui mobilizuojami rusai bandytų peržengti mūsų sienos liniją, nedidėja. Tą konstatuoja Valstybės gynimo taryba. Ją sušaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų.

Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją šalyje, ne maža dalis gyventojų priėmė sprendimą bėgti iš šalies. Tą rodo kone per akimirką išpirkti lėktuvų, traukinių bilietai, eilės prie šalių sienų, rusams taikančių bevizį režimą. Pasigirdus nuogąstavimas, kad dėl mobilizacijos iš Rusijos pasitraukusiems piliečiams reiktų taikyti išimtis ir juos įsileisti į Lietuvą, premjerė Ingrida Šimonytė patikina, kad šalis savo pozicijos keisti neketina.

Mobilizacijos vengiantiems rusams nepakaks šaukimo į kariuomenę, norint gauti prieglobstį Lietuvoje, sako krašto apsaugos ministras. „Kiekvienas žmogus atėjęs, ar su viza, ar be vizos, gali paprašyti politinio prieglobsčio, bet šaukimo į kariuomenę neužtenka. (...) Jei būtų kartu persekiojimo aktai, tai svarstytume“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė Arvydas Anušauskas. Pasak jo, prieglobstį gauti norintys žmonės taip pat dar turi būti persekiojami.

Po trečiadienį paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusijoje kilus protestams, „Z firmos“ rožiniai akiniai nukrito, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Situacijos kare apžvalga jis pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Gera naujiena tai, kad vakar Turkijoje įvyko Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.