artimieji rytai

Karinio konflikto apimtame Artimųjų Rytų regione lietuvių mažėja – kelionių agentūros praneša apie jų grąžinimą į Lietuvą. Kai kurios kelionių agentūros sako neturinčios tikslių duomenų, kiek jose keliones įsigijusių lietuvių negali išvykti iš Persijos regiono šalių. Turizmo rūmų vadovė savo ruožtu teigia, jog į Artimuosius Rytus keliauti norėję gyventojai planų neatšaukia, o keičia kelionių kryptis. Užsienio reikalų ministerija yra skelbusi, kad buvo įstrigę apie 2 tūkst.

Izraelis iš pradžių planavo smogti Iranui šių metų viduryje, tačiau įvykiai Islamo Respublikoje ir besikeičianti regiono dinamika privertė paankstinti operaciją iki vasario, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Israelis Katzas. „Operacija buvo suplanuota metų viduriui su tais pačiais tikslais“, – sakė I. Katzas kreipdamasis į karinės žvalgybos pareigūnus, teigiama jo biuro išplatintame pranešime.

Lietuva pasirengusi evakuoti piliečius, įstrigusius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sako premjerė Inga Ruginienė. Visgi evakuacijos planus keičia aplinkybės. „Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad daroma, ir nemažai. Darbas prasidėjo dar savaitgalį, kuomet jau šiandien galime pasakyti, kad turime iš įvairių šalių, ne tik iš Jungtinių Arabų Emyratų, bet ir iš kitų šalių užsiregistravusius žmones, kurie yra ten.

Lietuva pradėjo dalinę tautiečių evakuaciją iš Artimųjų Rytų. Nors lietuviams siūloma pasinaudoti ir karštąja linija, Dovilė, kurios šeima užstrigo Katare, dalijasi, su kokiu absurdu susiduria, siekdama pagalbos artimiesiems. Vilnietė Dovilė Šeduikytė eina kryžiaus kelius, kad iš Kataro į Lietuvą sugrįžtų jos vyras su 7-erių metų dukrele. Šeima išvyko atostogauti, o trečiadienį, kovo 4 d., pas artimuosius turėjo atskristi ir pati Dovilė.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos banko (LB) vadovas teigia, kad karo poveikis ekonomikai priklausys nuo jo trukmės. Gediminas Šimkus sako, kad Lietuvos prekybiniai santykiai su regionu yra nedideli, todėl poveikis galėtų būti jaučiamas netiesiogiai. „Penkta diena, kai vyksta kariniai veiksmai, daryti toli siekiančias išvadas būtų labai drąsu, gal net avantiūristiška.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, situaciją uždarame posedyje trečiadienį aptars Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK).  „Aptarsime situaciją Artimųjų Rytų regione, lietuvių evakuaciją“, – Eltai posėdžio išvakarėse teigė parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas.  „Mūsų Seimo nariai nori žinoti, išgirsti viską iš pirmų lūpų (…), šiandien matome įvairias interpretacijas dėl mūsų tautiečių grįžimo į Lietuvą“, – akcentavo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda susitikimą su Vokietijos kancleriu aptardamas karą Irane. Jis teigia, kad Friedrichas Merzas „mums padėjo“ ir buvo „iš tiesų labai malonus“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie Iraną, jis sako: „Jie neturi laivyno – jis sunaikintas, jie neturi oro pajėgų – jos sunaikintos, jie neturi oro erdvės stebėjimo sistemų – jos sunaikintos.“ „Beveik viskas buvo sunaikinta“, – tęsia jis.

Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose nuspręsta pradėti ribotą Lietuvos piliečių evakuaciją iš regiono. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) rengia evakuacijos planus, Užsienio reikalų ministerija (URM), savo ruožtu, apie juos informuos pagalbos paprašiusius piliečius ir teiks reikiamą konsulinę pagalbą.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

Izraelio žvalgyba dar gerokai prieš Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą buvo įsilaužusi į beveik visas Teherano kelių stebėjimo kameras ir sekė saugumo tarnybų darbuotojus, rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniais. Pasak dviejų leidinio pašnekovų, iš vaizdo stebėjimo kamerų gauti vaizdai buvo šifruojami ir perduodami į serverius Tel Avive.

Proiranietiška „Hezbollah“ grupuotė Libane pagrasino Izraeliui nauju atviru karu. „Kantrybės era“ baigėsi, organizacijos pareiškime pabrėžė aukštas „Hezbollah“ funkcionierius Mahmudas Komati. „Hezbollah“ esą ilgai laikėsi nuošalyje. Tačiau valstybė negali apsaugoti šalies nuo besitęsiančių Izraelio atakų. „Negalime toliau toleruoti mūsų brolių žudymo ir mūsų namų griovimo“, – kalbėjo M. Komati.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete pasidalijo trumpa naujiena apie karą Irane. Pasak jo, deryboms su Iranu jau „per vėlu“. Atsakydamas kitam „Truth Social“ vartotojui, kuris teigė, kad JAV smūgiai lėmė „Trumpo doktrinos gimimą“, JAV prezidentas apie Iraną sakė: „Jų oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė sunaikinti. Jie nori kalbėtis.

Remiantis „Iran International“ gauta informacija, Irano Ekspertų taryba išrinko Mojtabą Khamenei, Ali Khamenei sūnų, kitu Islamo Respublikos lyderiu....

Kariniuose veiksmuose prieš Irano režimą neketinusi dalyvauti Europa į karo chaosą buvo įtraukta jau pirmosiomis karo dienomis. Mažiausiai keturios Europos šalių karinės bazės Artimuosiuose Rytuose ir Kipre patyrė Irano smūgius. Iš pradžių pasyviai stebėjusios Europos valstybės žada aktyviai gintis. Apie pirmąsias amerikiečių karių aukas prakalbęs Donaldas Trumpas sako, kad mirčių bus daugiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pirmadienį Didžioji Britanija evakavo vieną iš savo bazių Kipre, o Kipro vyriausybė – antrą pagal dydį šalies oro uostą, pirmiau paskelbusi, kad buvo sunaikinti du dronai, skridę Akrotirio link. Tai įvyko praėjus keletui valandų po to, kai, anot Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso, Akrotirio bazėje sudužo Irano dronas „Shahed“, padarydamas nedidelę žalą. Naujienų agentūros AFP korespondentas apie vidurdienį vietos laiku (10.00 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Artimųjų Rytų šalims pagalbą numušant Irano gamybos „Shahed“ dronus, tačiau su viena sąlyga. Interviu „Bloomberg“ jis pareiškė, kad Ukraina galėtų padėti, jei arabų šalių lyderiai įtikintų Maskvą sutikti su paliaubomis. „Siūlyčiau štai ką: Artimųjų Rytų lyderiai palaiko gerus santykius su rusais. Jie galėtų paprašyti Rusijos įgyvendinti mėnesio trukmės paliaubas“, – sakė Ukrainos vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas savo spaudos konferenciją, teigė, kad JAV yra „gerokai priekyje mūsų laiko prognozių“, kurios siekė keturias-penkias savaites, rašo „Sky News“. Jis sako, kad JAV turi „galimybių tęsti tai [karą] gerokai ilgiau“, atsakydamas į teiginius, esą jis nori užbaigti konfliktą „labai greitai“. „Man nebūna nuobodu, čia nėra nieko nuobodaus“, – priduria D. Trumpas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį išvyko į Vašingtoną, kur taps pirmuoju Europos lyderiu, apsilankiusiu pas prezidentą Donaldą Trumpą po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną. Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Prieš pasirodysiant Donaldo Trumpo kalbai, JAV prezidentas interviu CNN žurnalistui Jackui Tapperiui atskleidė daugiau apie vykdomą kampaniją prieš Iraną, rašo „Sky News“. „Mes jų dar net nepradėjome stipriai smogti. Didžioji banga dar net neprasidėjo. Didžioji ataka netrukus ateis“, – apie karinę operaciją sakė D. Trumpas. Numušė 2 rusiškus lėktuvus Tuo tarpu Kataras teigia numušęs du rusiškos gamybos lėktuvus iš Irano.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Energetikos rinkas sudrebino nauja krizės banga – po Irano atakų Katarui sustabdžius dalį gamybos, kainos šoktelėjo dešimtimis procentų. Ekspertai įspėja, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose gali sukelti naujus tiekimo sutrikimus, o užsitęsęs brangimas ilgainiui gali pasiekti ir vartotojų sąskaitas Europoje. Kaip rašo „Sky News“, buvo daug nurodyta apie iki 13 proc. išaugusias naftos kainas dėl konflikto su Iranu.

Vokietijos įmonių grupė „Lufthansa“ pirmadienį pranešė, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose vengs skristi per šio regiono oro erdvę. Įmonių grupei priklausančios oro linijos iki kovo 8 d. nesinaudos oro erdve virš Izraelio, Irano, Libano, Jordanijos, Irako, Kataro, Kuveito, Bahreino ir Saudo Arabijos Damamo oro uosto.

Saudo Arabijos kariuomenė padidino parengties lygį po kelių Irano įvykdytų atakų prieš jos teritoriją, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, artimas kariuomenei. Taip pat Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis teigė, kad koordinuotas Irano puolimas prieš naftos objektus gali išprovokuoti Saudo Arabijos karinį atsaką. „Saudo Arabijos kariuomenė paskelbė visišką kovinę parengtį“, – AFP sakė artimas kariuomenei šaltinis.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas nuo pirmadienio laikinai stabdo visų siuntų – laiškų, atvirlaiškių bei pašto siuntinių – siuntimą į 11-ka Artimųjų Rytų šalių. Siuntimas stabdomas į Jungtinių Arabų Emyratus, Izraelį, Jordaniją, Katarą, Saudo Arabiją, Libaną, Iraką, Kuveitą, Bahreiną, Iraną ir Omaną, pirmadienį pranešė Lietuvos paštas.

Rusijos Valstybės Dūmos Energetikos komitete raginama neskubėti džiaugtis kylančiomis naftos kainomis, kurias išprovokavo krizė aplink Iraną, rašoma „Podjom“. Teigiama, kad bendrą situaciją gali paveikti JAV turimos Venesuelos naftos atsargos ir galimas dolerio kurso kritimas. Agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad dėl apšaudymų sustabdžius žaliavos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, naftos kaina šoktelėjo maždaug 8 proc. Šiuo metu ja prekiaujama pasiekus 80 dolerių (apie 73,8 eurų) už barelį ribą.

Pavasario kelionių planus į šiltuosius Artimųjų Rytų kurortus temdo beprecedentė karo grėsmė. Po pastarųjų dienų karinių išpuolių ir masinių atakų Persijos įlankos regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino skubius perspėjimus visiems keliautojams. Portalas „MadeinVilnius.lt“ apžvelgia naujausią saugumo situaciją ir detaliai pristato kryptis, kurių Lietuvos piliečiams šiuo metu privalu vengti.

Kipro prezidentas Nikas Christodulidis pranešė, kad pirmadienį į šioje Viduržemio jūros saloje esančią britų bazę rėžėsi Irano dronas, Izraelio ir JAV karui su Iranu plintant visame regione. Praėjus kelioms minutėms po vidurnakčio (ir Lietuvos laiku), „bepilotis orlaivis „Shahed“ rėžėsi į britų bazių karinius objektus Akrotyryje, padarydamas nedidelę materialinę žalą“, sakė jis.

Po to, kai vasario 28-osios naktį Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane buvo girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu vyrauja neramumai visuose Artimuose Rytuose, Iranui nusprendus plėsti savo atsakomuosius veiksmus. Apie šią situaciją daugiau informacijos pateikė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. K. Budrys ragino visus piliečius sekti viešai prieinamą informaciją.

JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinė vadovybė pranešė apie rimtą incidentą Kuveite, kur dėl „draugiškos ugnies“ buvo numušti trys amerikiečių naikintuvai „F-15“. Remiantis oficialiu pranešimu, JAV naikintuvus per klaidą numušė Kuveito oro gynybos sistema Irano atakos metu. Pentagono teigimu, visi šeši įgulų nariai sėkmingai katapultavosi. Jie buvo operatyviai evakuoti, o jų sveikatos būklė šiuo metu apibūdinama kaip stabili.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį telefonu kalbėjosi su Latvijos kolega Edgaru Rinkevičiumi. Pokalbio metu aptarti saugumo iššūkiai Artimųjų Rytų regione, Rusijos karas prieš Ukrainą ir tarptautinės pastangos siekiant teisingos ir tvarios taikos, taip pat padėtis Baltarusijoje.

Artimuosiuose Rytuose tvyrant įtampai ir tebesitęsiant raketų smūgiams, pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Aistė Stakėnienės, įvairiose šalyse yra įstrigę per tūkstantį Lietuvos piliečių. Nors kai kurie jų kreipėsi pagalbos dėl išvykimo, ji kol kas nebus teikiama.  Anot A. Stakėnienės, daugiausia Lietuvos piliečių – virš 1000 – šiuo metu yra Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE). Apie 400 jų yra registravęsi URM sistemoje. Iš jų 80 paprašė pagalbos išvykti iš šios šalies.

Tūkstančiai skrydžių buvo atidėti arba atšaukti kilus didžiausiems pasaulinio oro transporto sutrikimams nuo pat COVID-19 pandemijos laikų, oro linijoms stabdant paslaugas Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną. Iranas, Irakas, Izraelis, Sirija, Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) paskelbė apie bent dalinį savo dangaus uždarymą po šeštadienio smūgių ir Irano paleistų raketų į sostines visame turtingame Persijos įlankos regione.

Arabų ir islamo šalys sekmadienį bendrai išplatintame pareiškime pasmerkė JAV ambasadoriaus Izraelyje Mike'o Huckabee'o teiginius, kad žydų valstybė turi biblinę teisę į didžiąją dalį Artimųjų Rytų teritorijos. Šiuos komentarus M. Huckabee'as išsakė dešiniųjų komentatoriaus ir Izraelio kritiko Tuckerio Carlsono tinklalaidėje.

JAV karinės pajėgos pirmadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus atvyko karinio laivo „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė, kuri žymiai sustiprino Amerikos karinę galią šiame regione. Lėktuvnešis ir jį lydintys laivai į regioną buvo nusiųsti, kai Iranas ėmėsi griežtų priemonių malšinti masinius protestus. Nors prezidentas Donaldas Trumpas po to pareiškė, kad karinių veiksmų prieš Teheraną nesiims, jis toliau tvirtina, kad tebėra svarstomos visos galimybės.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė padėką Donaldui Trumpui ir jo komandai už indėlį į taikos procesą Artimuosiuose Rytuose, pabrėždamas bendrų pastangų svarbą įkaitų išlaisvinimui ir paliaubų susitarimui.

Jordanijos karalius Abdullah II pareiškė, kad jei nebus taikos proceso, kurio metu būtų sukurta Palestinos valstybė, Artimieji Rytai yra „pasmerkti“. Pirmadienio vakarą transliuotame interviu transliuotojui BBC monarchas pabrėžė, kad neišsprendus šio klausimo konfliktas vėl įsiplieks. Šias remarkas jis išsakė prieš išvykdamas į Egiptą, kur turėjo susitikti su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu Gazos karo pabaigai pažymėti.

Recepas Tayyipas Erdoganas JAV prezidentui Donaldui Trumpui penktadienį pareiškė, kad bet kokios taikos iniciatyvos sėkmė Artimuosiuose Rytuose priklauso nuo to, ar Izraelis nutrauks savo atakas, pranešė Turkijos prezidento biuras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsiminė, kad Artimųjų Rytų krizėje gali įvykti proveržis, Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse paskelbdamas, kad „visi susitarėme dėl kai ko ypatingo“. „Turime realią galimybę padaryti kažką DIDINGO ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. – PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOJE VISI SUSITARĖME DĖL KAI KO YPATINGO.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šeštadienį apkaltino Izraelį, esą šis veda Artimuosius Rytus į „visišką katastrofą“, birželio 13 d. užpuolęs Iraną. „Izraelis dabar veda regioną link visiškos katastrofos, užpuolęs mūsų kaimyną Iraną“, – sakė jis Islamo bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Stambule. „Nėra Palestinos, Libano, Sirijos, Jemeno ar Irano problemos, bet aiškiai yra Izraelio problema“, – sakė H. Fidanas.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs Izraelio ir Irano konfliktas kelia nerimą visam pasauliui. Svarstoma, ar į karinę eskalaciją įsitrauks ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Nors Izraelis tikėjosi sąjungininkų paramos, Vašingtonas kol kas laikosi atsargios pozicijos. Šis konfliktas kelia skandalus ir Lietuvoje – nuo stringančios lietuvių evakuacijos, iki netikėtai iš lėktuvo išlaipinamo politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus.

Reaguodama į situaciją Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos žydų bendruomenė sako palaikanti prieš Iraną nukreiptus Izraelio veiksmus bei tą padaryti Lietuvą bei kitas valstybes. Jos teigimu, Iranas kelia tiesioginę grėsmę Izraeliui, todėl pastarojo veiksmai vertinami kaip būtinoji gynyba. „Besąlygiškai palaikome Izraelį jo kovoje dėl išlikimo ir raginame visas pasaulio valstybes suremti pečius prieš aukščiausio lygio terorizmą.

Vos šešias dienas – tiek laiko, pasak ekspertų, Iranas užtruktų branduoliniam ginklui pasigaminti. Dabar nusodrinto urano atsargų Irano režimas turi tiek, kad užtektų keliems užtaisams. Dėl to žaibais svaidytis pradėjo Donaldas Trumpas. Jis žada pradėti bombarduoti Iraną, jei šis neatsisakys savo branduolinių ambicijų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irano branduolinis laikrodis tiksi vis pavojingiau.

Valstybės saugumo departamentui, taip pat ir Lietuvos vadovams nerimą kelia į Lietuvą atvykę imigrantai iš Centrinės Azijos. Dabar jau buvęs VSD vadovas sako, kad užfiksuota maždaug 10 atvejų, kai į Lietuvą bandė atvykti, arba jau buvo atvykę, radikalūs musulmonai, turintys ryšių su teroristinėmis organizacijomis. Valstybės vadovai problemą pripažįsta ir sako, kad reikia rūpintis atvykėlių integracija.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, JAV perkelia į regioną daugiau karių ir karinės technikos. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas pritarė papildomų karo laivų, skirtų priešraketinei gynybai, taip pat naikintuvų eskadrilės nusiuntimui, pranešė Pentagonas.

Baiminantis Izraelio puolimo, galinčio sukelti visuotinį karą Artimuosiuose Rytuose, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje pirmadienį paragino Iraną atsisakyti nuolatinių grasinimų užpulti žydų valstybę.  Įtampa regione didėja, o pirmadienį JAV paskelbė, kad savo pagrindiniam sąjungininkui Izraeliui kuo greičiau pristatys raketinį povandeninį laivą ir lėktuvnešių grupę.

Jungtinės Valstijos dar labiau stiprina savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, sekmadienį pranešė Pentagonas. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas pasikalbėjo su Izraelio gynybos ministru Yoavu Gallantu, pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis. „Sekretorius Ll.