artimieji rytai

Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį vėl užsiminė, kad JAV karas su Iranu gali greitai baigtis, teigdamas, jog šalyje JAV pajėgoms liko nedaug taikinių.

JAV paprašė Izraelio nutraukti smūgius Irano energetikos objektams – praneša žiniasklaida. Pasak „Axios“ pranešimo, JAV paprašė Izraelio sustabdyti atakas prieš Irano energetikos infrastruktūrą. Žinutė buvo perduota aukščiausiu politiniu lygiu ir Izraelio gynybos pajėgų (IDF) generalinio štabo vadui Eyalui Zamiriui, pranešė portalas, remdamasis trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Ukrainos kariniai ekspertai šią savaitę lankysis Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Saudo Arabijoje, antradienį žurnalistams pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kur jie dalinsis patirtimi, kaip numušti Irano dronus. „Pirmosios trys šalys, į kurias mes juos išsiuntėme, pagal mūsų susitarimus, yra Kataras, Emyratai ir Saudo Arabija“, – sakė V. Zelenskis garso žinutėje, išsiųstoje reporteriams, įskaitant naujienų agentūrai AFP.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas antradienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš šalies infrastruktūrą sulauks tolygaus atsako. „Priešas turi žinoti, jog kad ir ką jie darytų, neabejotinai sulauks proporcingo ir neatidėliotino atsako“, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. B. Ghalibafas, praėjus daugiau nei savaitei Artimųjų Rytų karo, prasidėjusio JAV ir Izraelio smūgiais prieš Iraną.

Saudo Arabijos ginklų gamintoja įsigis Ukrainoje pagamintų oro gynybos raketų, be to, pasak šaltinio Ukrainos gynybos pramonėje, Rijadas ir Kyjivas derasi dėl atskiro „didžiulio sandorio“, kuris gali būti užbaigtas dar šią savaitę, praneša „The Kyiv Independent“. Persijos įlankos valstybės suskubo įsigyti karinės įrangos balistinėms raketoms ir atakos dronams „Shahed“ atremti po patirtų Teherano oro atakų, kurias Iranas surengė atsakydamas į JAV ir Izraelio karinius veiksmus.

JAV pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve’as Witkoffas pareiškė Maskvai perdavęs „griežtą“ perspėjimą nesidalyti su Iranu žvalgybine informacija apie taikinius regione. Tuo metu Kremlius atsisako aiškiai pasakyti, ar toks įspėjimas buvo gautas, o įtampa dėl karo Artimuosiuose Rytuose tik didėja. Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną, o tai paskatino atsakomuosius Irano smūgius Persijos įlankos regione.

JAV „nesitrauks tol, kol priešas nebus visiškai ir galutinai nugalėtas“, – sako JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, kalbėdamas žiniasklaidai apie karą su Iranu. „Tačiau tai padarysime mūsų pasirinktu metu“, – priduria jis.

Rusija kol kas yra vienintelė Irano karo nugalėtoja, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa, apgailestaudamas, kad Maskva pasipelnė iš smarkiai išaugusių energijos kainų, kurias sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai bei Teherano atsakas. Karinės pajėgos – ir dėmesys – nukreiptos iš Ukrainos į Artimuosius Rytus, taip pat naudingos Rusijai, sakė A. Costa.

Konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui gali netikėtai atnešti ekonominės naudos Rusijai. Naftos kainų augimas visame pasaulyje didina Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gauna papildomų išteklių, rašo „Politico“. Po to, kai Izraelis smogė Irano naftos objektams, naftos kainos staigiai išaugo ir viršijo 100 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 m. vasaros, kai rinkos greitai sureagavo ...

Aukštas Irano pareigūnas perspėjo, kad jo šalies vyriausybė yra pasirengusi ilgam karui su JAV ir užsiminė, jog yra pasiryžusi toliau atakuoti Persijos įlankos šalis, siekdama įtikinti jas daryti spaudimą prezidentui Donaldui Trumpui atsitraukti nuo konflikto.

Paaštrėjus situacijai tarp jo šalies ir Izraelio, Libano prezidentas Josephas Aounas siūlo tiesiogines derybas su kaimynine šalimi. Jis atitinkamą iniciatyvą pristatė vaizdo konferencijoje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa, teigiama vyriausybės pranešime.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra „tironas“, kaip ir jo nužudytas tėvas, ir tęs Irano „režimo žiaurumą“. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše, prie kurio pridėta M. Khamenei ir jo tėvo ajatolos Ali Khamenei nuotrauka, kurioje jie laiko ginklus, ministerija parašė: „Mojtaba Khamenei. Koks tėvas, toks ir sūnus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė laikraščiui „New York Post“, kad jis nėra patenkintas, jog Irano aukščiausiuoju lyderiu vietoj savo nužudyto tėvo buvo paskirtas ajatola Mojtaba Khamenei. „Nesakysiu. Nesu juo patenkintas“, – „New York Post“ iš savo Doralo golfo klubo netoli Majamio sakė D. Trumpas, paklaustas apie savo planus dėl jaunesniojo Khamenei.

Po plakatu su nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei portretu ir žodžiais „tavo kelias tęsis“ minios Teherane susirinko prisiekti ištikimybę jo sūnui ir įpėdiniui. 56 metų Mojtaba Khamenei buvo paskirtas naujuoju Islamo respublikos lyderiu pirmadienį, dešimtąją karo, prasidėjusio Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui sudavus smūgius Iranui ir nuo to laiko įtraukusio Artimuosius Rytus, dieną.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį pareiškė, kad blokas yra pasirengęs stiprinti savo jūrų operacijas Artimuosiuose Rytuose, siekiant apsaugoti laivybos kelius, praėjus deryboms su regiono lyderiais. ES aptarinėjo galimybę sustiprinti savo karinio jūrų laivyno misiją Raudonojoje jūroje po to, kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė platesnį regioninį karą, dėl kurio laivyba Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo.

Geopolitiniai santykiai tarp JAV ir Europos šalių pasiekė naują lygmenį, kai Ispanija ir Didžioji Britanija reaguoja į Trumpo politiką. Ispanija, nepaisydama vidaus kritikų, siunčia karinį laivą į Viduržemio jūrą, demonstruodama paramą NATO sąjungininkams. Tačiau ne visi Europos lyderiai vienodai vertina šią situaciją – kai kurie ragina JAV sustabdyti agresiją.

Ukraina gavo 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos ir JAV dėl saugumo paramos kovojant su „Shahed“ dronais ir panašiomis grėsmėmis. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė, į kuriuos prašymus galima atsakyti nesusilpninant savo gynybos.

Karas Artimuosiuose Rytuose greičiausiai nesukels pasaulinės ekonomikos krizės, panašios į 2008 m. pasaulinę finansų krizę, pirmadienį pareiškė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe'as Aghion. „Jei karas truks ilgiau nei kelias savaites, jei naftos kaina viršys 150 JAV dolerių už barelį ir matysime didelį infliacijos augimą, tada susidursime su situacija, panašia į 1973 m. naftos krizę“, – RTL radijui sakė jis.

Pernai vasarą Lietuvos kariuomenės orlaivis „Spartan“, grįždamas iš Turkijos, pakeliui paėmė iš kito, evakuacinio skrydžio išlaipintą apžvalgininką Marių Laurinavičių. Dabar evakuoti Lietuvos piliečius iš neramumų krečiamų Artimųjų Rytų Lietuva nekėlė „Spartano“ – valdžia suplanavo skrydžius komercinėmis avialinijomis.  Tiesa, „Spartan“ šiomis dienomis yra paruoštas kitam reikalui. Juo iš Vatikano grįš premjerės Ingos Ruginienės šeima.

Kaip pasaulinės galios žvelgia į Iraną ir kokias pasekmes tai gali turėti mūsų regionui? Nors JAV išlieka stipriausia karine jėga pasaulyje, užsitęsęs konfliktas gali ne tik įtakoti geopolitinę situaciją, bet ir atnešti ekonominių iššūkių. Tiesa, net ir su milžiniška karine galia, stabilumo sukūrimas – neįtikėtinai sudėtingas uždavinys.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, regione yra likę mažiau nei 1 tūkst. Lietuvos piliečių, jie raginami greitai reaguoti į atsirandančias išvykimo galimybes, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos duomenimis, į komercinį bendrovės „GetJet Airlines“ kovo 7-osios skrydį į Lietuvą dar buvo maždaug 70 laisvų vietų. Savo ruožtu, apie 100 keliautojų nusprendė nepasinaudoti pasiūlytais alternatyviais skrydžiais ir išvykti į saugias šalis.

Visi Europos Sąjungos (ES) susitikimai, turėję vykti Kipre kovo mėnesį, bus perkelti į internetinę erdvę arba atidėti dėl Artimuosiuose Rytuose siaučiančio konflikto, penktadienį pranešė vienas kipriečių pareigūnas. Kipras, pirmininkaujantis ES, tiesiogiai nukentėjo nuo Teherano atsakomųjų išpuolių į JAV ir Izraelio smūgius, kai šią savaitę Irano gamybos dronas pataikė į saloje esančią Britanijos bazę.

Dubajaus oro uostas, judriausias pasaulyje pagal tarptautinį eismą, šeštadienį pranešė laikinai sustabdęs veiklą po to, kai virš teritorijos oro gynyba perėmė tam tikrą objektą. „Keleivių, oro uosto darbuotojų ir orlaivių įgulos saugumui užtikrinti, Dubajaus tarptautinio (DXB) oro uosto veikla laikinai sustabdyta. Visos procedūros valdomos pagal nustatytus saugumo protokolus“, – pranešė vyriausybės Dubajaus žiniasklaidos biuras.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

Prancūzija, reaguodama į karą Artimuosiuose Rytuose į Viduržemio jūrą pasiuntė sraigtasparnių nešėją, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė Prancūzijos kariuomenė. „Siekiant sustiprinti Prancūzijos ginkluotąsias pajėgas Artimųjų Rytų krizės kontekste, Viduržemio jūroje dislokuotas desantinis sraigtasparnių nešėjas“, – pasakė kariškių atstovė spaudai, Prancūzijai šią savaitę jau priėmus sprendimą regione dislokuoti savo flagmaną lėktuvnešį ir fregatą.

Nuo karo Irane pradžios „beveik 24 tūkst. JAV piliečių saugiai grįžo į Jungtines Valstijas“, teigia valstybės departamento pareigūnas. „Keletas skrydžių saugiai parvežė šimtus amerikiečių į Jungtines Valstijas, o artimiausiomis dienomis, jei saugumo sąlygos leis, numatyti papildomi skrydžiai“, – CNN cituoja JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją globaliems viešiesiems reikalams Dylaną Johnsoną. Pareigūnas priduria, kad į 24 tūkst.

Penktadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai „sugriovė“ požeminį bunkerį, kuriame veikė nužudytojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vadavietė. „Požeminis karinis bunkeris, kuris buvo įrengtas po režimo vadovybės kompleksu Teherano centre, buvo skirtas Irano režimo aukščiausiajam lyderiui, jame veikė saugi atsarginė vadavietė“, – teigė kariuomenė.

Pasak trijų su žvalgybos duomenimis susipažinusių pareigūnų, Rusija teikia Iranui informaciją apie taikinius, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad yra pasirengęs kariauti su Iranu amžinai, tačiau jo aplinka jau ragina sustoti. Kuo viskas baigsis ir kaip toliau vystysis ši situacija? Daugiau apie tai, koks yra Trumpo planas ir kada baigsis vienas įtempčiausių konfliktų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Tikimasi, kad Ukrainos kariškiai netrukus atvyks į Persijos įlankos regioną padėti valstybėms atremti Irano bepiločių orlaivių atakas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas. „Ukrainos kariškių atvykimo į Persijos įlankos (regioną) laukiama artimiausiu metu“, – agentūrai AFP nurodė šaltinis. Jis pabrėžė, jog vis dar vyksta derybos siekiant „nustatyti, kaip tai įgyvendinti“, ir pridūrė: „Šiuo metu viskas sprendžiama.

Azerbaidžanas penktadienį pranešė atšaukiantis diplomatinius darbuotojus iš kaimyninio Irano, praėjus dienai po to, kai iraniečių dronai atakavo oro uostą ir mokyklą Azerbaidžano pasienio regione. „Azerbaidžanas evakuoja savo diplomatinį personalą iš Irano. Procesas taikomas tiek ambasadai Teherane, tiek konsulatui Tabrize“, – sakė užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas.

Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas penktadienį perspėjo, kad dėl Izraelio nurodymų evakuotis, sukėlusių masinį gyventojų persikėlimą, artėja humanitarinė katastrofa. „Šio persikėlimo humanitarinės ir politinės pasekmės gali būti beprecedentės“, – užsienio ambasadoriams sakė N. Salamas. Beiruto pietinių priemiesčių ir šalies pietų – „Hezbollah“ bastionų – gyventojai masiškai bėga po Izraelio kariuomenės paskelbtų beprecedenčio masto nurodymų evakuotis.

Dubajaus gyventojai penktadienį gavo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vidaus reikalų ministerijos perspėjimą į savo telefonus, raginantį slėptis nuo galimų raketų grėsmių, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai, Iranui tęsiant atsakomųjų veiksmų kampaniją Persijos įlankoje. „Dėl dabartinės situacijos, galimų raketų grėsmių, nedelsiant ieškokite prieglobsčio artimiausiame saugiame pastate ir venkite langų, durų bei atvirų vietų“, – rašoma perspėjime.

Atsižvelgdamas į įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose dėl kartu su JAV pradėtų karinių veiksmų Irane, Izraelis įspėjo savo piliečius apie galimus išpuolius užsienyje. Izraelio Nacionalinio saugumo taryba ketvirtadienį įspėjo, kad nuo karinių veiksmų pradžios šeštadienį padidėjo pavienių asmenų ir Irano valdžios institucijų keliamas pavojus. Tarybos teigimu, pastarosiomis dienomis buvo užkirstas kelias planuotoms teroro atakoms prieš izraeliečius.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) anksti penktadienį pranešė, kad pradėjo atakuoti Irano infrastruktūrą. „IDF pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“, – sakoma kariuomenės pranešime „Telegram“ tinkle. Izraelis, nuo šeštadienio bombarduojantis Iraną, ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę. „Šioje fazėje toliau naikinsime režimą ir jo karinius pajėgumus“, – sakė Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyalas Zamiras.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė. „Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas (Martinas O'Donelas), pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.

Per pirmąsias tris konflikto Artimuosiuose Rytuose dienas Irano smūgiams atremti buvo panaudota daugiau nei 800 raketų, skirtų oro gynybos sistemai „MIM-104 Patriot“, tuo tarpu Ukraina tiek jų neturėjo per visą karą su Rusija, ketvirtadienį pasitarime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes konsultuojamės su visais Artimųjų Rytų lyderiais – Kataru, Jungtiniais Arabų Emyratais, Bahreinu, Jordanija, o šiandien kalbėsime ir su kitais.

NATO neplanuoja taikyti 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos po to, kai buvo numušta balistinė raketa, skridusi Turkijos kryptimi. Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, kilus baimėms, kad NATO gali būti įtraukta į karą tarp JAV ir Irano.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas apkaltino Iraną terorizmu ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais po to, kai ketvirtadienį per dronų atakas prieš oro uostą ir netoli mokyklos buvo sužeisti keturi žmonės. I. Aliyevas dėl šių išpuolių apkaltino kaimyninę šalį. „Šiandien iš Irano pusės prieš Azerbaidžano teritoriją buvo įvykdytas teroro aktas“, – saugumo tarybos posėdyje pareiškė prezidentas.

Kai kuriems Vakarų diplomatams Saudo Arabijos sostinėje Rijade ketvirtadienį buvo nurodyta slėptis ten, kur jie yra, naujienų agentūrai AFP pranešė patys užsienio šalių atstovai. Vienas liudininkas teigė, jog miesto diplomatinis kvartalas taip pat buvo uždarytas. Dėl šios situacijos jautrumo tiek minėtas asmuo, tiek diplomatai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Pranešimai pasirodė Iranui tęsiant atsakomųjų smūgių kampaniją, per kurią buvo pataikyta ir į JAV ambasadas Persijos įlankos regione.

Artimuosiuose Rytuose kaista situacija: Iranas skuba skirti naują lyderį, Saudo Arabija numušinėja Irano dronus, o naftos ir dujų kainos šauna aukštyn – tai jau jaučia ir Lietuvos vairuotojai. Tuo metu Lietuvoje verda diskusija dėl imigracijos: prezidentas siūlo naują laikinosios migracijos modelį, kuris leistų į šalį greičiau įsileisti darbuotojus, bet ribotų jų galimybes likti ilgam.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį svyruoja ties 1,16 JAV dolerio ribos ir siekia žemiausią lygį sausio 16 d., nes investuotojai vertina galimas konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmes, augančią infliacijos riziką ir mano, kad Europos Centrinis Bankas gali griežtinti politiką.

Artimuosiuose Rytuose esantys Lietuvos piliečiai, norintys išvykti iš karo zonos, visą reikalingą informaciją apie išvykimą gali rasti specialiame puslapyje internete, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Pradėjo veikti specialus puslapis, kuriame piliečiai ras visą reikalingą informaciją (...) https://www.estravel.lt/pagalba-klientams-artimuosiuose-rytuose/“, – pranešime nurodo ministerija.

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį nusileido iš Dubajaus Lietuvos piliečius skraidinęs užsakomasis oro linijų bendrovės „FlyDubai“ reisas. 5.35 val. sostinėje nusileidęs lėktuvas yra pirmasis, parskraidinęs lietuvius po prasidėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose, šiuo reisu grįžo žmonės, turėję bilietus grįžti į Lietuvą.

Jungtinės Valstijos tikisi artimiausiomis valandomis įgyti „visišką“ Irano oro erdvės kontrolę, trečiadienį, penktąją JAV ir Izraelio operacijų prieš Islamo Respubliką dieną, pranešė Baltieji rūmai. „Tikimės, kad artimiausiomis valandomis įgysime visišką ir visapusišką dominavimą Irano oro erdvėje“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Ukrainos dronų specialistai dirbs Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina padės Artimųjų Rytų šalims gintis nuo Irano dronų atakų, tačiau tai neturėtų paveikti Ukrainos kariuomenės gynybinių pajėgumų, pridūrė jis. Valstybės vadovas surengė pasitarimą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Susitikimo dalyviai aptarė iššūkius Ukrainai, Ukrainos partneriams ir galimus būdus, kaip padėti apsaugoti žmonių gyvybes.

Baltieji rūmai teigia, kad „veiksmų žmogus“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas „visam laikui gesina“ Irano branduolinius siekius, rašo „Sky News“. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad Irano režimas buvo „sutriuškintas“ ir vadina jį „pagrindiniu pasaulyje valstybiniu terorizmo rėmėju“. „Ankstesni lyderiai buvo per silpni ir neveiksmingi, kad galėtų spręsti šią grėsmę“, – sako ji, prieš pradėdama girti D. Trumpą kaip „veiksmų žmogų“. „Prezidentas Trumpas verčia šiuos monstru...

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad dronas, kuris smogė Jungtinės Karalystės bazei Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, rašo „Sky News“. Dronas, sekmadienio vakarą pataikęs į JK Karališkųjų oro pajėgų „RAF Akrotiri“ oro bazę Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, pranešė Gynybos ministerijos atstovas. Tačiau jis pridūrė, kad dronas buvo „panašus į Shahed“, turėdamas omenyje Irano pigiai gaminamus dronus, kuriuos Rusija masiškai naudoja Ukrainoje.