apsipirkimas

Ne vienas įsitikinęs, kad apsipirkinėti geriausia eiti vienam, nes apsipirkinėjimas su kitu žmogumi gali tapti tikru kantrybės išbandymu. Tuo įsitikino kaunietė Sigita, prieš kelerius metus pasidalijusi savo nemalonia patirtimi nuvykus apsipirkti su vyru su naujienų portalu tv3.lt. Moteris paatviravo apie nepatogią situaciją drabužių parduotuvėje, kai garsiai ištarta sutuoktinio replika privertė raudonuoti iš gėdos. „Moterys mane supras – apsipirkinėti su vyru yra tikras iššūkis.

Liepos 20–22 dienomis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), organizuoja informacinę kampaniją, kurios tikslas – priminti vartotojams, kodėl svarbu visuomet gauti ir išsaugoti pirkimą įrodantį dokumentą. Kasos kvitas, sąskaita faktūra ar kitas pirkimą patvirtinantis dokumentas – tai ne tik apskaitos formalumas. Tai yra įrodymas, kad prekė ar paslauga buvo įsigyta.

Joninės – viena seniausių švenčių ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse. Jos atėjusios iš pagoniškų laikų, kai gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su žemdirbyste, metų laikų kaita ir gamtos galia. Nors tam tikri šventės aspektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skiriasi, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šių trijų šalių pirkėjų krepšelis, ruošiantis šventei, yra gana panašus.

E. prekybos centro „Pigu.lt“ lankytojai šiandien vykstančios „E-Pirmadienio“ kampanijos nuolaidas labiausiai išnaudoja sezoninėms prekėms įsigyti. Aktyviausia prekyba fiksuojama sodo prekių, smulkios buitinės technikos, sporto, laisvalaikio ir turizmo, mobiliųjų telefonų ir baldų kategorijose. Atskleidė, ką dabar dažniausiai perka lietuviai „Didžiausią lankytojų aktyvumą stebime įvairių sezoninių produktų kategorijose, tarp kurių išsiskiria ir dominuoja sodo prekės.

E. prekybos centro „Pigu.lt“ lankytojai Velykas tikisi sutikti gryname ore – kovo mėnesį prekyba lauko baldais buvo daugiau nei keturis kartu aktyvesnė nei vasarį. Pirkėjai jau užkūrė ir grilius bei rūkyklas – jų paklausa šoktelėjo į viršų daugiau nei du kartus. „Įprasta, kad pavasarį stebime išaugusį susidomėjimą prekėmis, kurios tarnauja pramogoms ir darbui lauke. Šis sezonas nėra išimtis. Į viršų stiebiasi ne tik sodo įrankių pardavimai, mūsų lankytojai ruošiasi ir poilsiui gryname ore.

Greitas apsipirkimas parduotuvėje dažniausiai trunka vos kelias minutes – ypač kai reikia tik kelių būtiniausių produktų. Tačiau kartais net ir paprasčiausia kelionė į prekybos centrą gali baigtis visiškai netikėtai. Viena šeima tuo įsitikino, kai mama išėjo nusipirkti pieno ir duonos, bet namo grįžo su visai kitu „pirkiniu“. Ši istorija, pasidalinta internete, greitai sulaukė daugybės žmonių dėmesio ir šypsenų.

Dauguma žmonių šaldytuvą tvarko gerokai per retai – dažniausiai tik tada, kai lentynose nebelieka vietos arba netikėtai aptinkamas seniai pasibaigusio galiojimo produktas. Tačiau specialistai sako, kad netvarka šaldytuve gali turėti kur kas didesnį poveikį nei tik išmestas maistas. Ji gali lemti ir tai, ką valgome kasdien. Po ilgos darbo dienos atidarome šaldytuvą tikėdamiesi greito sprendimo.

Į Suvalkuose esantį prekybos centro „Plaza“ vakar buvo sulėkę tarnybos. „Pilna policijos automobilių ir greitosios pagalbos automobilis“, – žurnalistams pranešė prekybos centro lankytojai. Čia įvyko siaubinga nelaimė – sunkiai susižeidė mažametė mergaitė. „Jos verksmo nepamiršiu iki gyvenimo pabaigos“, – sakė moteris, buvusi gelbėjimo operacijos liudininke. „Net pėdsako jau nebėra. Viskas sutvarkyta“, – naujienų portalui „Fakt“ sakė Suvalkų prekybos centro „Plaza“ klientas.

Internetu apsipirkusi kėdainietė liko stipriai nusivylusi – nors siuntą ir gavo, preke naudotis negali. Moteris kreipėsi į „Rinkos aikštės“ redakciją, norėdama įspėti kitus gyventojus būti atidesniems renkantis, iš kur užsisakyti prekes. Kėdainių gyventoja pasakoja internetinėje platformoje užsisakiusi veliūrinį sportinį kostiumą. Tačiau sulaukusi siuntos ir ją atidariusi moteris liko apstulbusi – vietoje užsakytos prekės rado vaikiško dydžio kostiumėlį.

Kai netiko kelnės, nepatiko batų modelis ar spalva, retai nusimename, nes prekės grąžinimas yra bene dažniausia vartotojų pasinaudojama teisė. Nepaisant to, ji vis dar apipinta įvairiausiais mitais, nuo įsitikinimo, kad bet kurią prekę galima grąžinti be papildomų sąlygų, iki spėlionių, koks gi yra tikrasis prekės grąžinimo terminas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) griauna populiariausius mitus ir primena, kaip yra iš tikrųjų, rašoma VVTAT pranešime.

Lietuvą užgriuvus rekordiniam snygiui, gyventojai suskubo ruoštis kasdieniams iššūkiams – internetinėse parduotuvėse fiksuojamas ženklus sniego valymo priemonių paklausos šuolis.  Sniego kastuvai, rankiniai ir elektriniai sniego valytuvai šiuo metu šluojami tiesiogine prasme. Lietuviai šluoja sniego kastuvus, sniego valytuvus Pasak prekybos centro internete „Varle.lt“ eksperto Aivaro Saniuko, pastarosiomis dienomis sniego valymo prekių pardavimai išaugo kelis kartus.

Artėjant Kalėdoms ir svarbiausiems metų apsipirkimams, pirkėjų srautai parduotuvėse pastebimai išauga. Prekybos tinklas „Iki“ kviečia pirkėjus planuoti vizitus išmintingai – taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo komunikacijos vadovės, statistika atskleidžia, kuriomis dienomis ir valandomis prieššventiniai pirkėjų srautai išauga labiausiai, o kada galima tikėtis mažiau žmonių ir greičiau rasti viską, ko reikia.

Jei pirkdami kiaušinius tikrinate pirmąjį ant jo užrašyto kodo skaičių – šis įprotis taps paprastesnis. Prekybos tinklas „Iki“ lentynų nebepildys 3 numeriu pažymėtais vištų kiaušiniais – parduotuves šią savaitę pasiekia paskutinė tokia partija. Ją išpardavus, daugiau narvuose laikomų vištų kiaušinių minėtas prekybos tinklas į asortimentą netieks – ir jie nuo sausio 1 dienos pranyks iš prekybos, rašoma pranešime spaudai.

Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria asmeniniams ir šeimos finansams – stebi, kiek, kaip ir kur išleidžia pinigus. Nors daugelis stengiasi planuoti savo išlaidas, vis dar pasitaiko klaidų, dėl kurių pirkinių krepšelis išauga labiau, nei norėtųsi. Ekspertai teigia, kad išmanus planavimas ir technologijų pagalba gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti stresą kasdien apsiperkant.

Nuo lapkričio 10 dienos Lietuvos keliuose privaloma naudoti žiemines arba universalias padangas. Artėjant šiai datai, e. prekybos centre „Pigu.lt“ auga žieminių padangų pardavimai, rašoma pranešime spaudai. Padangų paklausa išaugo kelis kartus Jų paklausa pirmąsias dvi spalio savaites buvo net penkiskart didesnė, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu rugsėjo mėnesį, rašoma pranešime spaudai.

Nuo spalio 1 d. keičiamas dalies prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios 14 tinklo parduotuvių, o likusios ir toliau dirbs įprastu darbo grafiku.   Anot parduotuvių tinklo prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, toks pokytis vykdomas atsižvelgiant į pirkėjų srautus rudens bei žiemos sezonais, rašoma pranešime spaudai.

Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šioje šalyje lietuviai 2024 m. išleido 370,4 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei užpernai, kai šios išlaidos siekė 359 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Portalo skaičiavimu, pagal naujausią statistiką, Lietuvos gyventojai Lenkijoje nuo 2014 m. perka vis daugiau, ši srautai buvo sumažėję tik per pandemiją – tuomet Lenkijoje lietuviai išleido trečdaliu mažiau nei prieš tai.

Velykoms artėjant, lietuviai nuo pat ryto šturmuoja parduotuves ir turgus. Šluoja nuo lentynų mėsą, žuvį, majonezą, daržoves ir saldėsius. Kai kurie sako švęsiantys kukliau – be įmantrių patiekalų ir margindami iki 10 kiaušinių. Tačiau kiti perka daugiau nei pusę šimto kiaušinių, kilogramus mėsos ir kalnus desertų bei švenčių stalui ketina išleisti kelis šimtus eurų. Vilnietis Arvydas viename Vilniaus turgų apsipirkinėja Velykoms.

Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba, todėl ieško būdų, kaip kasdienius reikalus atlikti greičiau ir patogiau. Sutaupyti laiko norisi ir apsiperkant, todėl vis daugiau pirkėjų renkasi savitarnos kasas. Kad ši patirtis būtų sklandi, „Lidl“ prekybos tinklas dalinasi patarimais, kuriuos aktualu žinoti atsiskaitant savitarnos kasose.

Sinoptikams prognozuojant dviženklę oro temperatūrą, e. prekybos centras „Pigu.lt“ pastebi kovo viduryje į viršų pašokusius sodo ir lauko prekių pardavimus. Lyginant šių metų kovo ir vasario mėnesius, bendri sodo ir lauko prekių pardavimai Lietuvoje padidėjo beveik 170 proc., o lauko baldų prekyba augo net 4 kartus, rašoma pranešime spaudai.

E. prekybos centro „Pigu.lt“ lankytojai 2025-uosius metus pradėjo aktyviai – augo pirkėjų susidomėjimas sporto, laisvalaikio ir turizmo kategorijos prekėmis. Tarp žiemos laisvalaikio produktų gausūs rogučių pardavimai rodo, kad pirkėjai laukia ir tikros žiemos su sniegu. „Per pirmąsias dvi sausio mėnesio savaites aktyviausią prekybą sporto, laisvalaikio ir turizmo produktų kategorijoje fiksavome gimnastikos ir fitneso prekėmis.

Socialiniame tinkle „Tiktok“ ėmė plisti vaizo įrašas, kuriame vyras apsipirkinėja sostinės maisto prekių parduotuvėje, bet štai prekes deda ne į prekių vežimėlį, o į kone savo ūgio kalėdinę kepurę. Situacija sukėlė daug juoko ir klausimų socialinio tinklo naudotojams. Internautai ėmė spėlioti, kas ir kodėl trečiadienio vakarą nusprendė taip pajuokauti. Kalėdų karštinė Lietuvoje, matyt, pasiekė piką, pastebėjo ir į naujienų portalą tv3.lt  kreipęsis Vladas.

Artėjant žiemos sezonui, automobilių vairuotojai skuba keisti vasarines padangas į žiemines. Pasak e. prekybos centro „Pigu.lt“ atstovo, pastarųjų pardavimai spalį, lyginant su rugsėjo mėnesiu, išaugo daugiau nei 4 kartus. Lietuvių mėgstamiausios – 50 eurų už vieną padangą kiek viršijančios ekonominės klasės padangos, rašoma pranešime spaudai. Pardavimai išaugo ženkliai Ženklūs spalio mėnesio žieminių padangų pardavimai pastebimi ir kitose Baltijos šalyse bei Suomijoje.

Lietuviai jau ruošiasi Kalėdoms – pastarosiomis savaitėmis advento kalendorių paklausa e. prekybos centre „Pigu.lt“ šovė į viršų ir nurungė „iPhone“ išmaniųjų telefonų pardavimus. „Prekybos suaktyvėjimą advento kalendoriais, kurie pagyvina artėjančių švenčių laukimą, fiksavome jau spalio mėnesio pradžioje.

Lietuvoje apsipirkimas fizinėse parduotuvėse vis dar yra populiariausias apsipirkinėjimo būdas – rečiau nei kartą per savaitę fizinėje parduotuvėje lankosi tik 3 proc. žmonių, rodo naujausias tyrimas.  „Iki Lietuvos“ užsakymu bendrovės „Intra research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų žmonių fizinėse parduotuvėse lankosi du arba tris kartus per savaitę.  „Daugiau nei pusė apklaustų fizinėse parduotuvėse apsiperka 2-3 kartus per savaitę, kasdien apsiperka 19 proc.

Įprasta, kad atvykę į prekybos centrą automobilį paliekame nemokamoje stovėjimo aikštelėje, kol apsiperkame. Kai kuriose aikštelėse stovėjimas laikas yra ribotas, pavyzdžiui, apsipirkimui skiriamos 2 valandos. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad ne visuose prekybos centruose jie laukiami su automobiliais. O jeigu ir pageidaujami, stovėjimo laiko trukmė priklauso nuo prekybos centre išleistos sumos.

Nors vis labiau skubančiame pasaulyje dažnai kartojame frazę, kad laikas – pinigai ir stengiamės viską atlikti kuo greičiau, norint sutaupyti kartais labai pravartu stabtelti ir skirti laiko planavimui.

Dažnam kyla klausimas, ką rinktis pietums biure, kad netektų išleisti nemenkos sumos kavinėje ar restorane, o maistas būtų kokybiškas ir subalansuotas. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, siekiantiems taupiau ir greičiau pavalgyti siūloma itin plati kulinarijos produktų linija „Pagaminta IKI“. Joje gausu tradicinių, vegetariškų ar fleksitarinei mitybai pritaikytų patiekalų. Šiai linijai galioja ir speciali akcija: skubantieji į darbą iki 10 val.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) Ukrainos žmonėms, esantiems pažeidžiamose grupėse ir dėl karo savo šalyje atvykusiems į Lietuvą, vasaros pradžioje pradėjo dalinti 130 Eur vertės korteles apsipirkimui prekybos centruose. Iš viso pirmojo etapo metu LRK išdalino 7565 korteles. Gruodžio 5 dieną prasidėjo antrasis kortelių dalinimo etapas, kurio metu planuojama išdalinti dar 3675 korteles, rašoma pranešime spaudai.

„OnlyFans“ modelis iš Škotijos papasakojo, kad negali net nueiti į parduotuvę ir nupirkti žaislų savo vaikams, nes ją nuolat užkalbina jos dėmesio trokštantys vyrai. Bonnie Slayed iš Glazgo neseniai vaidino „Channel 4“ filme „My Massive C**k“, kuriame atskleidė, kad nemiega su vyrais, kurių varpos ilgis mažesnis nei 23 centimetrai, rašo thesun.co.uk.

Vieno vienintelio patarimo, kuris padėtų apsaugoti šeimos biudžetą nuo infliacijos, nėra, tačiau šiek tiek pakeitus savo įpročius laikui bėgant net ir iš pažiūros nedideli kasdieniai pokyčiai gali virsti gana reikšminga sutaupyta suma. Kokios taupymo taktikos veikia, o ko reiktų vengti, einant apsipirkti? Infliacija ir padidėjusios kasdienės išlaidos gyventojus skatina įdėmiau įvertinti savo finansines galimybes ir atrasti būdų apsipirkti pigiau.

Augant kainoms, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti, ieško didesnių nuolaidų ar geresnių pasiūlymų. „Instagram“ subūrusi 55 tūkstančių sekėjų auditoriją, vilnietė Renata, kurią drąsiai galima vadinti nuolaidų eksperte, kasdien dalinasi geriausiais prekybos centruose ar internetinėse parduotuvėse aptinkamais pasiūlymais. Beveik dviejų metų patirtį akcijų paieškose turinti vilnietė, paskyros @akcija.

Nors nuo rugsėjo 13 dienos daugiausia kalbama tik apie maisto prekių parduotuves, kurias paveikė Vyriausybės ribojimai ir kur reikia rodyti galimybių pasą, tačiau liko gerokai daugiau parduotuvių, kuriose šie ribojimai netaikomi. Iš 251 parduotuvių galimybių paso prireiks tik 75-iose. Tuo metu į 173 parduotuves pirkėjai ir toliau gali ateiti apsipirkti be galimybių paso ar kitų jam prilyginamų dokumentų.

Latvijoje siuntų pristatymo bendrovės „Venipak“ atliktas gyventojų apsipirkimo internetu įpročių tyrimas parodė, kad latviai internetu apsiperka kartą per mėnesį, o drabužiams, avalynei ir aksesuarams, įskaitant krepšius ir pinigines, išleidžia nuo 301 iki 500 eurų per metus. Paklausti, kaip dažnai per pastaruosius metus apsipirkdavo internetu, 52 proc. respondentų teigė, kad internetu apsipirkinėjo kartą per mėnesį arba rečiau.  32 proc. apsipirko kelis kartus per mėnesį, o 16 proc.

Apsipirkimas internetu iš abejonių keliančių svetainių – visuomet rizikingas. Tuo įsitikino ir Natalie Tyson, už 22 svarus (25 eurus) tikėjosi nusipirkti ilgą ir puošnią suknelę. Deja, gautas siuntinys sukėlė tik juoko bangą. Nuotraukoje pavaizduoto drabužio neatitinkanti suknelė, pasak moters, atrodė tragiškai. Sukritusi, apsmukusi, be jokio dailaus pasiuvimo ir dar iš neaiškios medžiagos. Suknelė neturėjo žadėto tvirto korseto ar dailiai glundančių pūstų rankovių, ji nebuvo įliemenuota.

Kasdieną tūkstančiams žmonių susergant koronavirusu vyriausybės žvilgsnis vis labiau krypsta į prekybos vietas ir ten besigrūdančius pirkėjus. Vyriausybė jau reikalauja prekybininkus naikinti dalį akcijų ir išpardavimų. Tad ar prieš Kalėdas dar galėsime įsigyti prekių pigiau? Iki Kalėdų liko 3 savaitės. Prekybininkai iš kailio neriasi puošdami parduotuves ir viliodami pabėgti nuo koronaviruso sukaustytos Lietuvos nykumos perkant.

Seimas imasi netikromis akcijomis ir nuolaidomis pirkėjus viliojančių verslininkų. Esą prekybininkai sukuria nuolaidų iliuziją, kai dienai kitai gerokai kilstelėję kainas, vėliau jas sumažina ir skelbia apie išpardavimus. Tokius triukus jau yra pastebėję tiek pirkėjai, tiek ir valstybinės institucijos, tad siūloma tvarką griežtinti. Patys prekybininkai sako, kad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kainų pakėlimai prieš nuolaidas – žmogiškos klaidos.

Kiekviena moteris savo vestuvių dieną nori atrodyti nepakartojamai. Todėl prieš šventę išsimatuoja dešimtis suknelių, o paieškos trunka ir kelis mėnesius. Tačiau dėvėtų drabužių parduotuvėse apsipirkinėjanti Gabrielė savo svajonių suknelę nusipirko net nesimatavusi. Ji teigia nematanti tikslo išleisti krūvos pinigų drabužiui, kurį vilkės tik kartą gyvenime. Mergina vestuvinę suknelę už 6 eurus rado apsipirkinėdama dėvėtų drabužių parduotuvėje.

Mama iš Australijos pasidalino sumaniu būdu matuoti vaikų pėdos dydį, kad nereikėtų jų kartu vestis pirkti batų. Planuojama, kad vaikai nuo rugsėjo grįš į mokyklas. Nors reikės turėti omenyje daugelį naujų apribojimų, išlieka viena sena problema. Batai mokyklai.

Stiklą parduotuvėje užsisakęs ir jo pasiimti atvykęs vilnietis negalėjo atsiimti prekės – parduotuvės kasininkė jo pareikalavo asmens dokumento. Vyras stebisi, kodėl apmokant prekę parduotuvei prireikė jo asmens dokumento. Vilnietis Paulius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) su portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, kai Vilniuje esančioje parduotuvėje „Depo“ buvo paprašytas pateikti asmens dokumentą, norėdamas atsiimti jau apmokėtą prekę.

Globos namuose dirbanti Kimberly pasidalijo nemaloniu incidentu. Ši pasakoja, kad užsuko į parduotuvę po darbo. Ji vis dar buvo apsirengusi darbo uniforma. Deja, sulaukė akibrokšto. Pirkėja ją sekiojo ir liepė išeiti, nes anot moters, globos namų darbuotoja skleidžia virusą. Nuėjusi į automobilį moteris neatlaikė: pravirko ir paaiškino, kad jos darbas ir taip yra be galo sunkus, tačiau nei vienam iš jos slaugomų senjorų nėra nustatytas virusas ir ji laisvai gali vaikščioti ten, kur nori.

Parduotuvėje dirbantis vaikinas liko šiek tiek nustebęs, kai išvydo moterį su apsaugine kauke, kuri prie nosies ir burnos ertmės buvo prakirpta. Jis sumanė viską užfiksuoti vaizdo kamera ir paklausti tiesiai šviesiai, kodėl moteris taip pasielgė. Ir tikrai ne veltui – internete įrašas tapo sensacija. Joe Samaan kiekvieną dieną dirbdamas susiduria su įvairiais pirkėjais, tačiau to matęs dar nebuvo. Paklausęs moters, kodėl ši prasikirpo savo kaukę, sulaukė itin paprasto atsakymo.

Pirkti internetu yra išties lengva ir patogu. Nepakylant nuo sofos per pusvalandį galite aplankyti ne vieną elektroninę parduotuvę, palyginti kainas ir įsigyti išskirtinių daiktų pigiau. Bene vienintelis tokio apsipirkimo trūkumas yra glaudžiai susijęs su didžiausiu privalumu – kai pirkti paprasta, dažnai pirkinių krepšelyje atsiduria daugiau prekių nei planavote.

Technologijos mūsų kasdieniame apsipirkinėjime tiek parduotuvėse, tiek internetu daro revoliuciją. Parduotuvių tinklai siekia dar labiau patobulinti, palengvinti patį apsipirkinėjimo procesą tam, kad pritrauktų dar daugiau pirkėjų, rašoma portale businessinsider.com. Laikas, reikalingas užsakymui įvykdyti, tapo trumpesnis nei bet kada anksčiau, nes parduotuvėse ir sandėliuose atsiranda vis daugiau robotų.

Koronaviruso išplitimo akivaizdoje Vyriausybė svarsto laikinai apriboti dalies vaistų, kaukių, respiratorių ar medicininių pirštinių išvežimą iš šalies. Taip pat sveikatos apsaugos ministerija saugantis koronoviruso užkrato savivaldybėms nurodė skelbti gripo epidemiją. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija gyventojams ir toliau rekomenduoja nevykti į Šiaurės Italijos regionus, Kiniją, Pietų Korėją, o štai vykstant į kaimyninę Baltarusiją imtis atsargos priemonių.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, šiemet sausį siekė 955 mln. eurų (be PVM) – 5,5 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei 2019-ųjų sausio mėnesį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 7,6 proc. didesnė nei pernai sausį, pranešė Statistikos departamentas.

Mėgstantiems apsipirkti internete valdžia primena, kad nuo rugsėjo Lietuvoje pradeda veikti naujosios vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios leis tarnyboms blokuoti nepatikimas internetines parduotuves. Kol vartotojų teisių apsauga aiškina, kad ši interneto cenzūra bus naudojama tik kraštutiniais atvejais, rinkos ir informacinių technologijų ekspertai bijo, kad sergėtojų taikinyje gali atsidurti lietuvių pamėgtos internetinės parduotuvės.

Nuo Naujųjų metų Lenkijoje dar labiau apribojamas parduotuvių darbas savaitgaliais – prekiauti bus leidžiama tik paskutinį mėnesio sekmadienį, išskyrus balandį ir gruodį. Nuo šių metų kovo Lenkijoje prekybos tinklams uždrausta prekiauti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, išskyrus pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienius, o šeštadieniais prieš Velykas ir Kūčių dieną parduotuvės užsidaro po 14 val. Nuo 2019 m. sausio 1 d. apribojimai prekybininkams griežtėja dar labiau.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos per devynis šių metų mėnesius ten išleido 782 mln. eurų – 11,7 proc. daugiau nei 2017 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Skaičiuojama, kad po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 157,2 mln. eurų, arba 6,6 proc. daugiau nei per devynis 2017-ųjų mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.