aplinkos apsaugos komitetas

Liepos pradžioje prie Seimo skambėjo benzopjūklo garsai, kuriais Lietuvos žaliųjų partija ragino parlamentinių partijų atstovus pasirašyti jau ilgiau nei metus politikų marinuojamą Nacionalinį miškų susitarimą. Apie tai, kas trukdo pasirašyti susitarimą ir kaip sekasi saugoti Lietuvos miškus, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Pernai buvo baigtas derinti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, bet jis vis dar nepasirašytas.

Vieno namo gyventojai liko apgauti nesąžiningo nekilnojamojo turto (NT) vystytojo. Nebaigtame statyti pastate gyventojai įsigijo butus, o vėliau liko ant ledo. Statybos inspekcija ir savivaldybė spaudžia taisyti statybų broką, tačiau statytojas dingo „į krūmus“, tad pažeidimus šalinti raginami apgauti gyventojai. O jie netveria pykčiu – nuo kitų metų pasikeičianti tvarka gali juos ilgam palikti situacijos įkaitais.

Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Politikai nori plėsti taromatų tinklą. Grupė parlamentarų nori, kad gyventojai į taromatus galėtų priduoti stipriuosius gėrimus ir vyno butelius, Aplinkos ministerija siūlo pradėti nuo mažesnių užmojų. Visgi verslas būsimų reformų kratosi. Verslo atstovų teigimu, jeigu būtų plečiama taromatų sistema, kaštai, kurių pareikalautų šie pokyčiai, gali pražudyti verslus.

Seimas sumažino savivaldybių bei vartotojų finansinę naštą, keičiant elektros oro linijas kabelinėmis, taip sudarydamas sąlygas plėsti skirstomąjį tinklą.  Parlamentarai antradienį priėmė prezidento Gitano Nausėdos parengtas trijų – Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos – įstatymų pataisas.

Antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas surengė neeilinį posėdį dėl sausio pradžioje sumedžiotos stumbrės ir tos medžioklės aplinkybių. Medžioklei vadovavęs girininkas patvirtino, kad stumbrę sumedžiojo valstietis Jonas Slapšinskas, tačiau aplinkosaugininkai kol kas taško šioje istorijoje nededa. Komiteto nariai domėjosi ir konkrečia – sausio 3 dieną vykusia – medžiokle, ir visų komercinių medžioklių vykdymo tvarka bei valstybės gaunama nauda.

Toliau tęsiamos diskusijos dėl naujojo Lietuvos bendrojo plano – dokumento, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30-imt metų į priekį. Plano rengėjai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams pristatė viziją padidinti Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų plotą, tačiau politikams kyla klausimų, ar tai nekliudys žmonių gyvenimo.

Lietuvoje esant šimtams tūkstančių sodų sklypų, kyla daugybė ginčų tarp sodininkų bendrijų ir jiems nepriklausančių sodininkų. Seimas ėmėsi tvarkyti sodų bendrijas, norėdamas teisiškai reglamentuoti santykius tarp sodininkų bei nepaleisti vėjais milijonų, skirtų sodų bendrijų kelių remontams.  Aplinkos apsaugos komitete vyko Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo svarstymas.

  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sutinka, kad miškų urėdijų reforma pertvarka vyktų etapais, o ne pagal Vyriausybės siūlomą scenarijų. Jei komiteto pasiūlymui Seimas pritartų, vietoj 42-jų veiktų 15-25 urėdijos.   Komitetas penktadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui reformą įgyvendinti dviem etapais. Lemtingas buvo Bacvinkos balsas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nesutinka su kaltinimais, esą jis suklastojo komiteto apsvarstytą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektą. Jo teigimu, sąmata buvo suredaguota pagal Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje priimtus sprendimus. J. Šimėno teigimu, tai aiškiai galima matyti palyginus aplinkos ministro patvirtintą ir komiteto siūlomą projektų lyginamuosius variantus.

„Parlamento vadovė Irena Degutienė elgiasi keistai ir nesolidžiai. Tai reiškia arba Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vidaus kovas, arba norą kažkaip pridengti jų bendrapartietį, Aplinkos apsaugos komiteto vadovą Joną Šimėną“, – teigia Seimo ekonomikos komiteto vadovas D. Budrys. Seimo pirmininkė I. Degutienė penktadienį viešai pareiškė, kad reikia keisti Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų pirmininkus. „Matau problemų ne tik su Aplinkos komiteto pirmininku.

Paskutinę sesijos dieną kritikavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto veiklą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė reiškia nepasitenkinimą ir Seimo Ekonomikos komiteto darbu. Jam vadovauja Jungtinės frakcijos narys Dainius Budrys. „Aš matau problemų ne tik su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku. Reikėtų susėsti dviem koalicijos frakcijoms, tai yra TS–LKD ir Jungtinei frakcijai, nes dar daugiau problemų yra Ekonomikos komitete“, – penktadienį žurnalistų kalbinta sakė I. Degutienė.

Prezidentė dalia Grybauskaitė leidžia suprasti akylai stebinti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiklą. Ar jis liks komiteto pirmininku, paaiškės jau netrukus - po konservatorių suvažiavimo, rašo "Kauno diena". Prezidentė tvirtina, kad tik Seimas gali apsispręsti dėl to, kas vadovauja komitetams. "Čia prezidentė tikrai negali kištis ir vertinti",- ketvirtadienį sakė valstybės vadovė.

Valdantieji koalicijos partneriai sutarė ieškosią būdų, kaip spręsti problemas, susijusias su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu. Neatmetama, kad gali būti keičiamas ir komiteto pirmininkas.

„Nedeklaruodamas su atsinaujinančių išteklių energetika susijusių savo rėmėjų ir šioje srityje dirbančio savo sūnaus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurias nuostatas“, – nusprendė Seimo etikos sargai. Jie taip pat rekomendavo J.Šimėnui nusišalinti nuo Atsinaujinančių išteklių energeti kos įstatymo straipsnių, susijusių su biokuro gamyba, priėmimo.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Jonas Šimėnas kol kas nesėkmingai bando atmesti kaltinimus, kad į vieną įstatymą įtraukė parlamentarų nepatvirtintą svarbią pataisą, rašo „Kauno diena“.Tačiau ar tikrai J. Šimėnas nekaltas ir nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi, mėgindamas „nelegaliai prastumti“ daugumos Seimo narių nesankcionuotą pataisą, turės atsakyti parlamento etikos sargai.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys pareiškė žadantis tikrinti, ar Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, siekdamas naudos sau, nesuklastojo dokumentų. „Svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą priėmimo stadijoje pastebėta, kad pirmininkas parlamentui pateikė ne tą įstatymo redakciją, kuri buvo patvirtinta balsuojant komitete. Pateikta kitokia 13 straipsnio 4 dalies formuluotė. Neatitikimų yra ir kitų straipsnių redakcijoje.