aplinkos apsaugos komitetas

Liepos pradžioje prie Seimo skambėjo benzopjūklo garsai, kuriais Lietuvos žaliųjų partija ragino parlamentinių partijų atstovus pasirašyti jau ilgiau nei metus politikų marinuojamą Nacionalinį miškų susitarimą. Apie tai, kas trukdo pasirašyti susitarimą ir kaip sekasi saugoti Lietuvos miškus, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Pernai buvo baigtas derinti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, bet jis vis dar nepasirašytas.

Vieno namo gyventojai liko apgauti nesąžiningo nekilnojamojo turto (NT) vystytojo. Nebaigtame statyti pastate gyventojai įsigijo butus, o vėliau liko ant ledo. Statybos inspekcija ir savivaldybė spaudžia taisyti statybų broką, tačiau statytojas dingo „į krūmus“, tad pažeidimus šalinti raginami apgauti gyventojai. O jie netveria pykčiu – nuo kitų metų pasikeičianti tvarka gali juos ilgam palikti situacijos įkaitais.

Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Politikai nori plėsti taromatų tinklą. Grupė parlamentarų nori, kad gyventojai į taromatus galėtų priduoti stipriuosius gėrimus ir vyno butelius, Aplinkos ministerija siūlo pradėti nuo mažesnių užmojų. Visgi verslas būsimų reformų kratosi. Verslo atstovų teigimu, jeigu būtų plečiama taromatų sistema, kaštai, kurių pareikalautų šie pokyčiai, gali pražudyti verslus.

Seimas sumažino savivaldybių bei vartotojų finansinę naštą, keičiant elektros oro linijas kabelinėmis, taip sudarydamas sąlygas plėsti skirstomąjį tinklą.  Parlamentarai antradienį priėmė prezidento Gitano Nausėdos parengtas trijų – Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos – įstatymų pataisas.

Antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas surengė neeilinį posėdį dėl sausio pradžioje sumedžiotos stumbrės ir tos medžioklės aplinkybių. Medžioklei vadovavęs girininkas patvirtino, kad stumbrę sumedžiojo valstietis Jonas Slapšinskas, tačiau aplinkosaugininkai kol kas taško šioje istorijoje nededa. Komiteto nariai domėjosi ir konkrečia – sausio 3 dieną vykusia – medžiokle, ir visų komercinių medžioklių vykdymo tvarka bei valstybės gaunama nauda.

Toliau tęsiamos diskusijos dėl naujojo Lietuvos bendrojo plano – dokumento, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30-imt metų į priekį. Plano rengėjai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams pristatė viziją padidinti Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų plotą, tačiau politikams kyla klausimų, ar tai nekliudys žmonių gyvenimo.