antanas seibutis

2009 metų spalio 19-21 dienomis  teko lankytis keletą dienų mūsų kaimyninėje šalyje – Baltarusijoje. Buvau pakviestas dalyvauti Nesvyžiuje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų rezidencijai. Kadangi dabar vyksta didžiulė rūmų pertvarka, restauracija, tai baltarusiams yra labai naudingas bet koks kaimynų patyrimas panašiose srityse, pritaikant buvusias pilis, rūmus šių dienų poreikiams.

Birželio 19-21 dienomis Biržų krašte vyko autožygis-ralis „Šeima–2009“. Renginio tikslas – populiarinti keliautojų sportą autoturizmą, kelti komandų meistriškumą, didinti varžybų masiškumą, atrinkti komandas Lietuvos čempionatui, propaguoti sveiką gyvenseną. Žygį rengė Kauno turistų klubas (KTK) kartu su Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriumi.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ lankėsi svečiai iš Vilkaviškio Dalia Stanislova Vaišnoraitė - Monkevičienė ir Edmundas Monkevičius. Gerbiama Dalia muziejininkams nemažai suteikė žinių, prisiminimų, nuotraukų apie savo tėvelį, gana įdomios, specifinės, stiprėjančiai jaunai Lietuvos valstybei labai reikalingos profesijos atstovą – ilgametį Biržų apskrities politinės policijos viršininką Kazį Vaišnorą.

Vokietijai 1941 06 22 užpuolus Tarybų Sąjungą ir okupavus kartu Lietuvą, Biržuose buvo pradėtos leisti „Naujosios Biržų žinios“. Jau pirmame numeryje 1941 07 19  greta kitos įvairiapusės informacijos yra įdėtas toks straipsnelis, aprėmintas juodai. Jie mirė, kad kiti gyventų! Birželio mėn. 30 d. Biržų miesto katalikų kapinėse palaidotas partizanas Jonas Valunta. Jis krito nuo bolševikų rankos Pasvalyje birželio 28 dieną, teturėdamas tik trisdešimt metų amžiaus.

Prieš 80 metų 1923 09 02 Biržuose buvo atidengtas skulptorės N. Gronskajos paminklas Biržų krašto šviesuoliui, mokytojui, rašytojui, poetui, „Aušros“ bendradarbiui, vertėjui, „Lietuviško šiupinio“ leidėjui Stanislovui Dagiliui. „Biržų žinios“ 1923 09 15 Nr 30 rašė: „Drąsiai galima sakyti, kad nuo kunigaikščių Radvilų laikų, t. y. kokius 300 metų Biržai nematė tokių iškilmių.

Biržų pilyje vykusiame Juodojo kaspino dienos minėjime kalbėta apie Rusijos norą perrašyti istoriją, raginta neprarasti atminties ir budrumo. V. Putino valdoma Rusija revizuoja istorinius faktus „Dabartinė Rusijos politika - akivaizdžių faktų ignoravimas", - taip istorikas Antanas Seibutis vertino V. Putino valdomos šalies bandymą „revizuoti" mokslą ir neigti istorinius faktus.

1861 m. birželio 21 d. vyskupas Motiejus Valančius pašventino dar ne visai baigtą statyti Biržų katalikų bažnyčią, nes baiminosi, kad caro valdžia jos nepaverstų pravoslavų cerkve. Knygoje „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla“ (1998 m. Vilniuje išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija) 103 psl. rašoma: …Kada 1861 06 21 vyskupas M.Valančius atvyko į Biržus antrą kartą, bažnyčia buvo iš oro pusės baigta, tik dar neįrengtas vidus.

Garsieji Biržų Astravo liūtai išlieti iš ketaus Sankt Peterburge XIX a. viduryje. Grafas Jonas Tiškevičius užsisakė liūtus Astravo dvaro rūmų papuošimui. 1851 m. už statulų atgabenimą į Biržus grafas sumokėjo vežikui 79 rublius ir 10 kapeikų sidabru, be to, dar davė 3 rublių premiją. Astrave liūtai išbuvo iki 1938 m., kada paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Prancūzijos pilietis grafas Jonas Jurgis Tiškevičius, apsilankęs Biržuose, padovanojo liūtų skulptūras Vytauto Didžiojo karo muziejui.

1923 06 17 „Biržų žinios“ Nr 20 paskelbė „Domėn...Birželio 25 d. pradeda kursuoti keleivinis automobilis Biržai – Pasvalys – Panevėžys. Išeina iš Biržų 6 val. ryto“. Ant keleivinio automobilio užrašas – BIRŽAI – PASVALYS – PUMPĖNAI - PANEVĖŽYS Ir taip ir Biržų „keleivinė eina“ jau 85 metus.