1947 metų gruodžio mėnesį iš 6 atskirų partizanų grupių Biržų krašte sukurta Dariaus ir Girėno apygarda, vadovaujama Petro Tupėno-Ąžuolo, g. 1911 m. Braškių kaime. Apygardos štabo nariais buvo štabo viršininkas Juozas Kučinskas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas, laikraščio „Bočių keliais“ redaktorius Baltrėnas-Anupras, štabo karinio parengimo skyriaus viršininkas J.Rastauskas.
1947 m. Šiaurės Rytų Lietuvos – Kalnų srities vadas leitenantas Jonas Kimštas buvo sujungęs keturias Aukštaitijos apygardas: Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyties ir Vytauto.
Dalis Biržų apskrities pateko į Algimanto apygardos Žaliosios rinktinę, dalis į Prisikėlimo apygardą, dalis Biržų partizanų veikė savarankiškai.
Pagrindiniai partizanų ryšiai buvo asmeniniai. Didžiausios partizanų grupės ir vadai 1947–1949 m. - J.Krivicko, A.Tindžiulio, J.Marciuko, P.Tupėno, A.Antanaičio, S.Naudžiūno, P.Žilio, A.Baltrėno, J. ir A. Šidlauskų.
Biržų krašto rezistenciniam judėjimui būdinga tai, kad jie ėmė jungtis į konkrečias struktūras jau silpstant pasipriešinimo kovai visoje Lietuvoje. Tai aiškiai matyti iš jų prisijungimo prie Žaliosios rinktinės.
Ši rinktinė buvo įkurta 1945 m. Dalis jos partizanų jau tada įsijungė į trečios Šiaurės LLA apygardą. 1947 07 01 Žalioji rinktinė prisijungė prie Algimanto apygardos, o ją sunaikinus, 1950 m. prie Vyties apygardos. 1951 m. šią rinktinę sudarė trys tėvūnijos (rajonai): Kęstučio, Gedimino ir buvo sukurta Pilėnų.
Be šių įsijungusių į apygardas partizanų dalinių, apskrityje 1948–1949 m. liko keletas jokiam aukštesniam štabui nepavaldžių partizanų būrių. 1949 02 03 žuvo vienas pirmųjų partizanų organizatorių Biržų apskrityje, daugiausia veikęs apie Salamiestį, buvęs Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis, visų vadinamas Dėde.
2005 m. Rokiškio rajono Gineišių kaime, kur ir gimė Dėdė, jo atminimui sūnėnas Rimvydas Tindžiulis su bendraminčiais pastatė medinį paminklą – stogastulpį.
Panemunio ir Papilio valsčiuose veikė Povilo Skiauterės 9 partizanų būrys. Povilas Skiauterė (1920–1948 12 30) gimė Papilio valsčiaus Raščiūnų kaime. Baigęs šešias Biržų gimnazijos klases, dirbo Žemės ūkio draugijoje. Dalyvavo 1941 m. partizaniniame sąjūdyje prieš Raudonąją armiją, 1941–1944 m. dirbo Papilio kooperatyve, vadovavo Lietuvos Laisvės Armijos organizacijai, platino pogrindinę spaudą. Įsijungęs į partizaninį judėjimą, buvo sužeistas, vėliau vadovavo būriui. Žuvo kartu su V.Tauteriu išduoti prie Ageniškio kaimo.
1948 m. gruodžio mėnesį žuvus P. Skiauterei su V. Tauteriu, vadovavimą perėmė Vytauto brolis Norbertas Tauterys. Panemunio valsčiuje dar veikė Adolfo Sakausko vadovaujamas 11 partizanų būrys. Be to, partizanavo keletas pavienių ar mažomis grupelėmis susibūrusių kovotojų.
1950 m. Pandėlio apylinkėse veikusiems partizanams vadovavo Romas Petronis-Siaubas, panemuniečiams – N. Tauterys-Norba, papiliečiams – Jonas Marciukas. Jie palaikė ryšį su Biržų krašto partizanais, vadovaujamais Stepono Giedriko-Giriečio ir poeto Broniaus Krivicko.
Antanas Seibutis
