angela merkel

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pelnė prestižinį Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Nanseno apdovanojimą, sulaukusi pagyrų už savo ryžtą globoti prieglobsčio prašytojus, kol ėjo pareigas. „Padėdama daugiau nei milijonui pabėgėlių likti gyviems ir atsistoti ant kojų, Angela Merkel parodė didelę moralinę ir politinę drąsą“, – pareiškime pabrėžė JT pabėgėlių reikalų agentūros vadovas Filippo Grandi.

Pirmą kartą po 16 metų trukusio vadovavimo Vokietijai buvusi ilgametė kanclerė Angela Merkel pripažino, kad, deja, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo Putino puolimo, bet priekaištų sau dėl to sako neturinti. Su Putinu nuolat bendraujanti kanclerė dabar atvirai pasakoja apie jų susitikimo užkulisius, gautas dovanas ir sako pagaliau viešai galinti papasakoti apie jo tikrąjį tikslą. Beveik 1,5 val.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus. Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Antradienį buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad eidama savo pareigas ji labai stengėsi, jog padėtis Ukrainoje nepasikeistų iki dabartinės padėties, rašo „Reuters“. A. Merkel karą Ukrainoje pavadino didele Rusijos klaida ir pridūrė, kad nekaltina savęs dėl to, jog nepakankamai stengėsi dėl to, kad situacija nesieskaluotų. „Labai liūdna, kad tai nepavyko, tačiau nekaltinu savęs dėl to, kad nesistengiau“, – sakė A. Merkel, kalbėdama apie 2014 m. Minsko susitarimą su Rusija.

Milijardierius filantropas George‘as Sorosas nupiešė niūrų Rusijos invazijos į Ukrainą paveikslą, perspėdamas, kad tai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą ir galiausiai privesti civilizaciją prie susinaikinimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą pastūmėjo Vokietijos lyderius į savistabą, paskatino nepasitikėjimą savimi ir tarpusavio kaltinimus. Po daugelio bandymų paaiškinti Vakarams, kad Rusijai suvaldyti tereikia šiek tiek Ostpolitik, Vokietijos politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas dabar kelia tik vieną klausimą – kaip mes galėjome taip klysti? Retai kada šalies pasitikėjimas savimi ir užimama vieta pasaulyje gali sugriūti per vieną naktį, rašo „Politico“. Vokietijos kancleris...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vykdyta taikinamoji politika Kremliaus atžvilgiu dabar sulaukia kritikos, penktadienį pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje. A. Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai vadovavusi 16 metų, o gruodį pasitraukusi iš politikos, sakė, kad su „dideliu susirūpinimu ir užuojauta“ stebi Ukrainos „teritorinio vientisumo ir suverenumo užpuolimą“. „Rusijos... karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – sakoma jos pareiškime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sutarusi nebekomentuoti Prezidentūros žinučių apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbį su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka temos. „Aš nieko neturiu, ką pridurti prie to, ką pasakė užsienio reikalų ministras penktadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel norėjo labai tiksliai žinoti, kas yra sutarta su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Šalies vadovas tikino, kad Vokietija nesutarė priimti migrantų ir paneigė informaciją, kurią anksčiau skelbė Minsko režimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu šalyje taikomų COVID-19 suvaržymų nepakanka siekiant suvaldyti didžiulę ketvirtą pandemijos bangą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai partijoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad žinučių iš Prezidentūros apie planuojamus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su nelegitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandro Lukašenkos negavo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius, nei pirmą, nei antrą, nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija. Pasak prezidento Aliaksandro Lukašenkos atstovės Natalios Eismant, Minskas grąžins 5 tūkst. tų atvykėlių namo, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo likusiems 2 tūkst. asmenų, stovyklaujantiems pasienyje. Berlynas tokio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną ES narę, nes tai vėl kilsteli Lukašenką kaip legitimų šios šalies vadovą. Apie tai, kokios gali būti tokio skambučio pasekmės, TV3 žinių „Dienos komentare“ su signataru, diplomatu Albinu Januška kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai neatitinka oficialios Vokietijos pozicijos, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas. „Šis pokalbis sukėlė mums visiems nuostabą, ne tik mums, bet ir mano kolegoms vokiečiams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Žygimantas Pavilionis.

Angela Merkel su oficialiu vizitu paskutinį kartą apsilankė Prancūzijoje. Ten prancūzai ją sveikino su gėlėmis ir dovanojo vyną, o prezidentas Emmanuelis Macronas įteikė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą. O ką A. Merkel planuoja veikti baigusi politinę karjerą? Prancūzijos prezidentas šiltu apkabinimu sveikina Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Vokietijos lyderė į Prancūziją atvyko paskutinio oficialaus vizito ir ją čia atlydėjo sutuoktinis, chemijos profesorius Joachimas Saueris.

Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad viena teisėsaugos darbuotoja neteisėtai perdavė informacijos žinomam sąmokslo teorijų šalininkui, agituojančiam prieš vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją, pirmadienį pranešė pareigūnai. Manoma, kad Attila Hildmannas – garsusis veganiškos virtuvės šefas, pastaruoju metu pasisakantis prieš karantiną ir vakcinaciją bei skleidžiantis įrodymais nepagrįstus teiginius – iš įtariamosios gavo informacijos, kad jam yra iškelta byla.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad palieka valdžią „tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“ dėl Europos Sąjungos, susiduriančios su virtine problemų. „Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo. Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalyje besiformuojanti nauja proeuropietiška koalicija yra svarbi žinutė Europos Sąjungai.

Vienas skulptorius įamžino kadenciją baigiančią kanclerę Angelą Merkel. Jos skulptūra – ne ant pjedestalo, o ant žirgo. Toks sprendimas daliai vokiečių sukėlė nuostabą – jie nė nežino, ar Merkel moka jodinėti.  Ant žirgo sėdinčios kanclerės Angelos Merkel skulptūra papuošė muziejaus kiemą viename Bavarijos regione.

 Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“  sertifikavimo procesas kol kas nėra baigtas, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Sertifikavimo procesas vyksta. Jis dar nebaigtas“, – trečiadienį sakė A. Merkel, kalbėdama spaudos konferencijoje po Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Slovėnijoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.

Angela Merkel, vadinta „laisvojo pasaulio lydere“, kai Europoje ir Jungtinėse Valstijose stiprėjo autoritariški populistai, po istorinių 16 valdymo metų traukiasi iš politikos scenos, palikdama kol kas sunkiai įvertinamą palikimą savo šalyje ir užsienyje. 67 metų A. Merkel valdė taip ilgai, kad buvo praminta „amžinąją kanclere“, o jos populiarumas yra toks nesugriaunamas, kad ji tikriausiai būtų laimėjusi ir rekordinę penktą kadenciją šiame poste, jei būtų nusprendusi jos siekti.

Vokietijos įstatymų leidėjai pirmadienį apklausė finansų ministrą Olafą Scholzą, rinkimų favoritą, siekiantį pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, vykstant tyrimui dėl jo ministerijos prižiūrimos kovos su pinigų plovimu agentūros. Vietos žiniasklaidos manymu, skandalas sukėlė nerimą sąjungininkams jo centro kairiųjų socialdemokratų partijoje (SPD), O. Scholzui prieš Vokietijos parlamento finansų komitetą stojus mažiau nei savaitė iki rugsėjo 26 dieną numatytų parlamento rinkimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kadenciją baigiančią Vokietijos Kanclere Angela Merkel. Atsisveikinimo vizito metu Europos politikos grandė su mūsų prezidentu diskutavo apie aštrėjančią nelegalios migracijos problemą. Anot Gitano Nausėdos, Baltarusijos diktatoriui užsiimant nelegalų konrabanda – būtina keisti visos Europos migracijos politiką.

Prezidentas Gitanas Nausėda vizito Vokietijoje metu ketvirtadienį su kadenciją baigiančia šalies kanclere Angela Merkel aptarė migracijos ir saugumo klausimus. „Migracija šiandien yra aktualija numeris vienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta dviejų dienų vizito į Vokietiją, kur susitiks su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel. Nuo 2005 metų šalį valdanti A. Merkel dar prieš kelerius metus pranešė, kad nebesieks penktos kadencijos kanclerės poste. Pareigas ji paliks po rugsėjo pabaigoje vyksiančių Vokietijos parlamento rinkimų paskyrus naują Vyriausybės vadovą. G. Nausėda taip pat dalyvaus keturšaliame susitikime su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gyrė savo partijos kandidatą Arminą Laschetą kaip geriausią pretendentą tapti jos įpėdiniu, viešosios nuomonės apklausoms rodant, kad į neapgalvotus poelgius linkęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras smarkiai atsilieka nuo savo varžovų prie vėliau šį mėnesį vyksiančius rinkimus.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį aptarė padėtį Afganistane, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi leidiniu „The Guardian“. „Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas ir Vokietijos kanclerė nusprendė bendradarbiauti su kitomis Didžiojo septyneto (G7) narėmis, kad būtų parengtas bendradarbiavimo su nauja Afganistano vyriausybe, kokia jis bebūtų, planas, kuris buvo aptartas grupės lyderių s...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atšaukė vizitą į Izraelį dėl padėties Afganistane, ketvirtadienį pranešė jos atstovas Steffenas Seibertas. „Rugpjūčio 28–30 dienomis planuota federalinės kanclerės kelionė į Izraelį sutarus su izraeliečių ministru pirmininku atšaukiama dėl padėties Afganistane“, – nurodė A. Merkel atstovas. Jo teigimu, vizitas įvyks vėliau, tačiau jo data kol kas neskelbiama.

Tarptautinė bendruomenė turi palaikyti dialogą su Talibanu, kad apsaugotų bet kokius pasiekimus, padarytus Afganistane per pastaruosius du dešimtmečius, kol ten buvo dislokuotos tarptautinės pajėgos, trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mūsų tikslas turi būti kiek įmanoma išsaugoti tai, ką pasiekėme per pastaruosius 20 metų, kalbant apie Afganistano pokyčius. Apie tai tarptautinė bendruomenė turi kalbėtis su Talibanu“, – sakė A. Merkel savo kalboje parlamentui.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl grasina Vakarams migrantais. Talibanui pradėjus susidorojimą su afganistaniečiais, Lukašenka pareiškė, kad tūkstančiai pabėgėlių į Vakarus keliaus būtent per Baltarusiją.  Lietuvą ir Lenkiją greitai vėl gali užplūsti nauja pabėgėlių banga, tik šį kartą iš Afganistano.

Dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris netrukus bus baigtas tiesti ir kuriuo Europai bus tiekiamos rusiškos dujos, Ukraina laiko „pavojingu geopolitiniu ginklu“, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis pareiškė per sekmadienį Kijeve įvykusią bendrą spaudos konferenciją su Kijeve viešinčia Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Į šį projektą žvelgiame išimtinai per saugumo prizmę ir manome, kad tai yra pavojingas geopolitinis Kremliaus ginklas“, – sakė jis. 12 mlrd.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį Rusijoje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu – per dabar šioje šalyje kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, po kurio jis buvo gydomas Berlyne, metines. Lyderiai turi aptarti Talibano sugrįžimą į valdžią Afganistane, rusenantį karą Rytų Ukrainoje ir autoritarines priemones Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kitą penktadienį vyks į Maskvą, kur viešės likus dviem dienoms iki jos planuojamo vizito Ukrainoje, pranešė jos atstovas, bet daugiau detalių nepateikė. Atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) sakė, kad rugpjūčio 20 dieną Maskvoje vyksiančio A. Merkel vizito priežastys ir detalės bus paskelbtos ateinančią savaitę.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apsilankymas Baltuosiuose rūmuose ketvirtadienį pabrėžia karjerą baigiančios lyderės reikšmę transatlantiniams santykiams, tačiau taip pat paryškins klausimus, kuriuos ji paliks neatsakytus. Su keturiais JAV prezidentais per savo kanclerės karjerą bendradarbiavusi ir vėliau šiais metais iš posto pasitrauksianti A. Merkel atvykusi darbo vizito į JAV susitinka su prezidentu Joe Bidenu.

Ir garsiausi politikai gali įsivelti į gėdingas situacijas. Štai Angela Merkel prieš kameras knapsi, o Brazilijos prezidentas negalėjo liautis žagsėti. Vaizdo konferencija su Vokietijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis būtų nesulaukusi didesnio dėmesio, jei ne kanclerė Angela Merkel. Ji, nors ir bando dalyvauti pokalbyje, prieš kameras knapsi ir vis labiau įminga. Pavargusi lyderė vos atmerkia akis, o kamerai atsitraukus, ji tiesiog sėdi prisnūdusi.

Vokietija neplanuoja sekti Prancūzijos ir kitų šalių, įvedančių privalomą skiepijimą nuo COVID-19 tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiu, antradienį sakė kanclerė Angela Merkel. „Neketiname eiti šiuo keliu“, – Berlyne sakė A. Merkel, apsilankiusi Roberto Kocho institute (RKI). „Pradedame fazę, kai toliau propaguojame [skiepijimąsi], kai turime daugiau vakcinų nei pasiskiepyti norinčių žmonių“, – sakė ji.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad gamtinių dujų tranzitas per Ukrainą tęsis net tuomet, kai bus užbaigtas prieštaringai vertinamas dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream 2“. „Mums Ukraina yra ir liks tranzito šalimi, net kai bus užbaigtas „Nord Stream 2“, – per Berlyne su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtą bendrą spaudos konferenciją kalbėjo A. Merkel.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai pirmadienį švenčia didelę pergalę prieš kraštutinius dešiniuosius svarbiuose regioniniuose rinkimuose, taip pat parodžiusiuose žaliųjų – pagrindinių kanclerės centro dešinės partijos varžovų nacionaliniu lygiu – silpnumą. Vokietijos rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje sekmadienį įvykę rinkimai buvo paskutinis svarbus išbandymas prieš rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuose 16 metų dirbanti kanclerė nebedalyvaus.

Angelos Merkel konservatoriai antradienį patvirtino Armino Lascheto paskyrimą kandidatu į kanclerius rugsėjį įvyksiančiuose rinkimuose, o jo varžovas po įnirtingos kovos galiausiai visgi nusileido. „Kauliukas iškrito. Arminas Laschetas yra kandidatas į kanclerius“, – antradienį sakė Markusas Soederis. Po daugiau kaip šešias valandas trukusių derybų 46 Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vykdomosios valdybos nariai surengė slaptą balsavimą internetu ir jo metu 77,5 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog dujos iš „Nord Stream 2“ – ne ką blogesnės už kitaip iš Rusijos gaunamas dujas, o prieštaravimus dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto sukėlė politinė kova. „Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad dujos iš „Nord Stream 2“, kurios dar neteka, nėra blogesnės už per „Nord Stream 1“ arba iš Rusijos per Turkiją gaunamas dujas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį buvo paskiepyta pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai vokiečių pareigūnai rekomendavo šiais skiepais skiepyti tik 60 metų ir vyresnius žmones. „Džiaugiuosi, kad šiandien buvau paskiepyta savo pirmąja „AstraZeneca“ doze. Dėkoju visiems, dalyvaujantiems vakcinacijos kampanijoje, ir visiems, kurie skiepijasi.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel iš 16 žemių lyderiai ketina atšaukti savo planus per Velykas sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos taikomus suvaržymus, trečiadienį naujienų agentūra AFP citavo neįvardytą šaltinį vyriausybėje. Per pirmadienį vykusį susitikimą lyderiai susitarė, kad balandžio 1–5 dienomis bus uždarytos beveik visos parduotuvės. Šeštadienį, balandžio 3-ąją būtų leista atsidaryti tik maisto parduotuvėms.