A. Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai vadovavusi 16 metų, o gruodį pasitraukusi iš politikos, sakė, kad su „dideliu susirūpinimu ir užuojauta“ stebi Ukrainos „teritorinio vientisumo ir suverenumo užpuolimą“.
„Rusijos... karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – sakoma jos pareiškime.
A. Merkel sakė, kad nėra „jokio pateisinimo“ šiam „baisiam tarptautinės teisės pažeidimui“ ir kad ji tai „griežčiausiai smerkia“.
A. Merkel pasiūlė savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vyriausybe, ir savo „visišką paramą“ kanclerio poste ją pakeitusiam Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), drauge su partneriais Vakaruose bandančiam „kuo greičiau sustabdyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Paaiškėjus V. Putino ketinimams dėl Ukrainos, A. Merkel sprendimas nepaisant daug metų trukusių provokacijų palaikyti glaudžius diplomatinius ir ekonominius ryšius su Rusija pastarosiomis dienomis kritikuojamas ir vadinamas naiviu.
O. Scholzas šią savaitę kaip sankciją Maskvai paskelbė planus sustabdyti rusiškų gamtinių dujų eksporto į Vokietiją projektą „Nord Stream 2“.
A. Merkel rėmė šį dujotiekio projektą ir vadino jį labai svarbiu Vokietijos energijos strategijai, nes šalis palaipsniui atsisako atominės energijos ir anglių.
Jos pirmtakas kanclerio poste Gerhardas Schroederis nuo 2005 metų, kai pasitraukė iš šio posto, buvo Rusijos energijos sektoriaus lobistas ir sulaukė daug kritikos Berlyne.
Ketvirtadienį jis Rusijos invaziją pavadino nepateisinama, bet ragino palaikyti „politinius, ekonominius ir pilietinės visuomenės ryšius“ su Maskva.
