andrius kubilius

Populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nesikeičia jau ilgus mėnesius - gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Tačiau į ketvirtąją vietą įkopė naujas veidas - neseniai Seimo pirmininku tapęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Kaip rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis "Lietuvos rytas", keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 23,8 proc. apklaustųjų.

Parlamentaras Jurgis Razma tvirtina, kad prezidento iniciatyva pirštu parodyti į įpėdinį būtų „nemaloni praktika“. Konservatoriai, anot politiko, pasirinkdami kurį kandidatą remti, į tokias „rekomendacijos“ nesiorientuos. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog savo „įpėdiniu“ prezidentas Valdas Adamkus norėtų matyti vieną iš savo visuomeninių patarėjų finansų analitiką, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, jau susilaukė įvairių komentarų.

Prezidentas Valdas Adamkus – patikimiausias politikas. Pasibaigus jo kadencijai daugiausia gyventojų jo vietoje norėtų matyti eurokomisarę Dalią Grybauskaitę. Tai rodo pagal bendrą Alfa.lt bei Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ projektą atlikta gyventojų apklausa. Ji vyko šių metų kovo 14–21 dienomis, apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų iš 100 šalies vietovių.

Parlamentarams antradienį bus oficialiai pateikta socialliberalės Nijolės Steiblienės kandidatūra į Seimo vicepirmininkus. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė sakė Seimo vadovas Česlovas Juršėnas po susitikimo su šalies vadovu. Pasak Č.Juršėno, po kandidatūros pateikimo ir pačios kandidatės prisistatymo taip pat antradienį turėtų vykti ir slaptas balsavimas dėl paskyrimo.

Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikė valdžią ir klausėsi jos prašymų elgtis racionaliai. „Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė“, - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas.

Seime antradienį mokytojai galėjo išgirsti daugybę politikų paramos kalbų. Seimūnai porino apie infliaciją, prastą padėtį mokyklose, nežabotas vaikų teises ir minimalias pareigas, tačiau sprendimas dėl pedagogų atlyginimų didinimo kelią į šviesą skynėsi lėtai.

Seime svarstoma, ar opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas Andrius Kubilius turi trauktis iš parlamento vadovo kėdės. Nepasitikėjimą A.Kubiliumi išreiškė 41 valdančiosios koalicijos narys, nes konservatorius esą pažeidė Seimo procedūras, tačiau TS lyderis sako, kad iš posto yra metamas dėl to, kad trukdė „buldozeriu“ priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius piktinasi, kad Vyriausybė bando neigti, kad jos ir „NDX energija“ sutarčių projektuose dėl „Leo LT“ sukūrimo nėra įtvirtintos Seimo nurodytos nuostatos dėl nacionalinio investuotojo tikslo.

Iki Seimo rinkimų premjeras Gediminas Kirkilas galės miegoti ramiai. Jo vadovaujamą Vyriausybę atstatydinti ketinusi opozicija sudeda ginklus. Po nepavykusios interpeliacijos premjerui G.Kirkilui apie galimą nepasitikėjimą visa Vyriausybe prabilusi Seimo opozicija realių veiksmų veikiausiai nesiims.

Atsistatydino švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Premjeras Gediminas Kirkilas pirmadienį sakė dar nepasisprendęs, ar pareiškimą patenkinti. „Pareiškimą jau turiu, dar galvoju“, - po žurnalistams teigė premjeras. Pasak jo, dėl pasitraukimo R.Žakaitienė apsisprendė asmeniškai. „Daug kam sunku dirbti, įskaitant ir mane, šioje Vyriausybėje.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą. Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą. Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį.

Kovo mėnesį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Europos Komisijos narę Dalią Grybauskaitę. Viešosios nuomonės apklausoje eurokomisarė, pelniusi 74 proc. palankių vertinimų, 3 procentiniais punktais aplenkė Prezidentą Valdą Adamkų. Valstybės vadovui simpatizavo 71 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pasitikėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte, skirdami jai 60 proc. palankių vertinimų.

Seime nepritarta interpeliacijai Gediminui Kirkilui. Parlamentarai pripažino patenkinamais ministro pirmininko atsakymus į interpeliacijos klausimus ir nusprendė dėl nepasitikėjimo slaptai nebalsuoti. Atsakymams pritarė 68 parlamentarai, 65 - ne. Opozicija liko nepatenkinta balsavimo procedūromis ir žada inicijuoti nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Video reportažas apie Seime nepritartą interpeliaciją G. Kirkilui straipsnio pabaigoje.

Seimo nariai trečiadienį portalui “Balsas.lt“ reiškė nuomonę, jog būtina ištirti galimą Viktoro Muntiano šantažavimo faktą. Antradienį atsistatydindamas iš Seimo pirmininko pareigų V. Muntianas nepaneigė Seimo salėje nuskambėjusių teiginių, jog jį galėjęs šantažuoti socialliberalas Antanas Valionis ar dar kažkas iš valdančiosios koalicijos. Pats socialliberalas tuoj pat paskelbė kreipęsis į prokurorus ir reikalausiąs išaiškinti, ar jam metami kaltinimai teisingi.

Pirmadienį atsistatydinimo pareiškimą Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo parlamento vadovas Viktoras Muntianas. Atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes atsistatydinu iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigų“, – teigiama dokumente, – „Prašau Lietuvos Respublikos Seimą tenkinti šį mano pareiškimą“. Portalui „Balsas.

Savo spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Andrius Kubilius ragino opoziciją balsuoti prieš Česlovo Juršėno paskyrimą į Seimo pirmininkus, tačiau savo kandidato į šį postą nesiūlė. A. Kubiliaus teigimu, jei valdančioji dauguma vieninga – ji nesunkiai atlaikys opozicijos pasipriešinimą. Jei ne, tai rodys, jog reikia kur kas gilesnių pertvarkymų tiek daugumoje, tiek ir Vyriausybėje.

Su krikščionimis demokratais susijungę konservatoriai teigia ketinantys suvienyti centro dešines partijas ir sukurti stipriausią politinę jėgą prieš artėjančius Seimo rinkimus. Šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje pritarta susijungimui su Lietuvos krikščioniais demokratais.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas susilaukė paramos. Tuo tarpu konservatorių lyderiai dabartinę valdžią vadino „bankrotu“. Socialdemokratai: kaltas ne premjeras, o oligarchinės spaudos kritika Kaip Lietuvos radijui sakė viena iš partijos lyderių Irena Šiaulienė, jokių žinių, kad premjeras žadėtų trauktis iš pareigų, ji neturinti.

Konservatorių lyderis parlamentaras Andrius Kubilius siūlo įstatymų pataisas, numatančias, kad ministrai apie savo veiklą informuotų visuomenę tam nenaudodami valstybės biudžeto lėšų. „Ministrai informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, taip pat spaudos konferencijose, o esant galimybei, ir per kitas visuomenės informavimo priemones.

Man 75 metai. Iš jų apie 50 metų dirbu žurnaliste ir negalvojau, kad kas nors dar gali mane nustebinti. Pasirodo, gali. Nustebimo jausmą dar labiau sustiprina tai, kad mane stebinantys dalykai vyksta 21 a., civilizuotos Europos viduryje, šalyje, priklausančioje NATO ir ES, t. y., struktūroms, kuriose demokratinės tradicijos lyg ir neabejotinos. Ir štai tau — politologo atsakymas į paprastą klausimą baigėsi prašymu: „Gal nerašykit mano pavardės.“ Šis atsakymas privertė mane suglumti.

Algirdas Brazauskas, generolai, sportininkai, buvęs komisaras ir buvęs saugumo darbuotojas - pasitelkusios juos į pagalbą partijos per Seimo rinkimus sieks pelnyti rinkėjų simpatijas, rašo „Lietuvos žinios“. Seimo rinkimams besirengiančios partijos sudarydamos kandidatų sąrašus suka galvas, kas, be žinomų politikų, galėtų patraukti rinkėjų dėmesį. Vienos politinės jėgos „puošti“ rinkimų sąrašus kalbina visuomenėje žinomus veikėjus, kitos tikina tokia patirtimi nusivylusios.

Keletą mėnesių įsitvirtinęs populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nepasikeitė ir kovo mėnesį - toliau gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Kaip rodo „Vilmorus“ tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“, keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 22 proc.apklaustųjų. Vasarį 25,8 proc. teigė, kad jis geriausiai atstovauja jų interesams.

Niekam nežinoma Pasvalio vaikų gydytoja Rasa Juknevičienė ilgainiui tapo viena žinomiausių nacionalinio saugumo ir gynybos eksperčių Seime. Tačiau ji prisipažįsta, kad politikos cinizmas nepaliauja stebinęs, rašo „Lietuvos žinios“. Su R.Juknevičiene kalbėjomės netylant telefono skambučiams - kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad ji gali būti įtariamųjų skandalo Kauno savivaldybėje sąraše.

Viena iš blogybių Lietuvos valstybės santvarkoje yra rinkimų sąranga. Ypač balsavimas partijų sąrašais ir garsinimasis oligarchų pinigais. Jau daugybę kartų apie tai buvo kalbėta, rašyta, tikrintasi apklausomis, parodžiusiomis, kad vos ne trys ketvirtadaliai visuomenės tokiai sąrangai nepritaria ir reikalauja ją keisti. „Labai daug į apklausas atsiliepiančiųjų piktinasi partijų gausa ir būtinybe balsuoti už partijų sąrašus, laikydami tai neteisinga ir atstovavimo neužtikrinančia sąranga.

    Pavadinti praėjusią savaitę neeiline pakaktų vien dėl vienos datos: kovo 11-sios. Tačiau savaitė dar pasižymėjo ir prasidėjusia Seimo pavasario sesija, Prezidento su premjeru fiasko Briuselyje dėl energetikos ateities. Dar tęsėsi mokytojų streikai, netekome žymių Lietuvos kultūros ir meno žmonių ir kt.       Visgi plačiau komentuoti norėčiau kelis įvykius, kurie  išsamesnių komentarų nesulaukė.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Prie Seimo mitinguojant mokytojams, parlamentarai pritarė trims pakankamai skirtingiems siūlymams, kaip didinti mokytojų algas. Videoreportažas iš mokytojų mitingo pateikiamas straipsnio pabaigoje. Pateiktus pasiūlymus į vieną sprendimą turėtų sudėti iš visų frakcijų atstovų sudaryta darbo grupė.

Lietuvos didmiesčių gyventojai nenorėtų, kad šalies prezidentu taptų premjeras Gediminas Kirkilas, geriausiu visų laikų premjeru jie laiko Algirdą Brazauską, o blogiausia šiuo metu dirbančia ministre - Romą Žakaitienę. Tai parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa. Pasak tyrimo, 78 proc. respondentų nenorėtų, kad prezidentų tapti socialdemokratų lyderis premjeras Gediminas Kirkilas, 6 proc. - norėtų, o po 8 proc. neturi nuomonės arba nežino.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Andrius Kubilius tvirtina, kad artimiausiame komiteto posėdyje bus pareikalauta Vyriausybės kuo greičiau Seimui pateikti veiksmų planą, kaip su Europos Sąjunga bus deramasi dėl Ignalinos jėgainės antrojo bloko pratęsimo ir sprendžiamos kitos problemos, susijusios su atominės elektrinės uždarymu. „Aiškus visų veiksmų planas yra reikalingas”, - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Kubilius.

Seimą netrukus pasieks naujojo Pilietybės įstatymo projektas. Nors tikinama radus būdą spręsti dvigubos pilietybės problemą, jau dabar akivaizdu, kad jis priimtinas ne visiems. Praėjus metams ir keturiems mėnesiams, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, parengtas visiškai naujas pilietybės reikalus reglamentuojantis teisės aktas.

Seimas parėmė opozicinių konservatorių pasiūlytą mokytojų algų didinimo planą apkarpyti valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei riboti valstybinių institucijų turto įsigijimą. Ketvirtadienį po pateikimo pritarta atitinkamam nutarimo projektui, kurį parengė konservatoriai Andrius Kubilius bei Rimantas Jonas Dagys. Už jį balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 8, o 21 parlamentaras susilaikė.

Skirtingai nei praneša BNS, K. Glaveckas nesiūlo perskirstyti biudžeto. Biudžetą perskirstyti siūlo Rimantas J. Dagys ir Andrius Kubilius. Šie Seimo nariai  kovo 10 dieną pateikė projektą XP 2882, kuriame numatoma surasti 190 mln. litų mokytojų ir švietimo darbuotojų atlyginimams didinti atitinkamai sumažinus valstybės valdymo išlaidas.

Opoziciniai konservatoriai siūlo iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų priimti tik dalį partijų finansų kontrolę reglamentuojančio įstatymo nuostatų, arba „kondensatą“, kaip teigia Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Konservatorių lyderis kartu su liberalcentristu Algiu Čapliku jau paruošė reikiamą įstatymo projektą, kurį Seimo frakcijų seniūnai ir Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas turėtų aptarti ketvirtadienį.

Mokytojams nepaliaujant streikuoti, ginklus galanda ir kultūros sričių darbuotojai. Jie žada vienytis į profsąjungas ir spausti politikus imtis kultūrininkų problemų. „Atrodo, kad į pilietinį judėjimą, kuris Lietuvoje prasideda, šalia mokytojų, įsilieja ir bibliotekininkai.

Antradienį Vilniaus Kongresų rūmuose vyko Tėvynės Sąjungos (TS) XII-asis suvažiavimas. Sakant sveikinimo ir programines kalbas buvo girdėti gan aštri netiesioginė polemika tarp partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Politikos komiteto pirmininko Vytauto Landsbergio. TS pirmininkas Andrius Kubilius, sveikindamas visus Kovo 11-osios proga, teigė, jog Lietuvai nebereikia skambių revoliucijų, o reikia tiesiog normalios politikos, normalios vyriausybės ir normalaus gyvenimo.

Premjeras Gediminas Kirkilas parlamentinei opozicijai priklausančius liberalsąjūdiečius apkaltino sutrukdžius pakelti atlyginimus mokytojams, nes Seimo rudens sesijoje inicijavo kelias daug išlaidų iš biudžeto pareikalavusias įstatymų pataisas. "Daugiausia jūsų siūlymai visų pirma ir sutrukdė anksčiau pakelti algas mokytojams", - pirmadienį susirinkusiems į pavasario sesiją pradedantį plenarinį posėdį parlamentarams sakė G.Kirkilas.

Valdančioji dauguma siekia susidoroti su opozicija ir išstumti jos atstovą iš Seimo valdybos narių, teigia Tėvynės sąjungos lyderis ir Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius, kuriam valdantieji vasarį buvo pradėję rinkti parašus dėl nepasitikėjimo. "Aš į tai žiūriu kaip į valdančiosios koalicijos pastangas susidoroti su opozicija", - spaudos konferencijoje sakė konservatorių lyderis, kalbėdamas apie svarbiausius pirmadienį prasidedančios pavasario sesijos darbus ir įvykius.

Šiandien švenčiamą Tarptautinę moters dieną Lietuvos valdžios vyrai vertina nevienareikšmiškai. Vieniems tai proga pademonstruoti dėmesį ir pagarbą savo moterims, kitiems - paprasta, niekuo neišsiskirianti diena. „Respublika“ pasiteiravo Lietuvos politikoje dominuojančių vyrų, kaip jie sveikina savo moteris. Viktoras Muntianas, Seimo pirmininkas: Nedaug aš ir turiu tų savų moterų - žmoną ir dukrą. (Juokiasi.) Šiaip nelabai daug dėmesio skiriame šitai šventei.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas portalui „Balsas.lt“ patvirtino, jog dar trečiadienį vakare susirinkę valdančiosios koalicijos frakcijų lyderiai nutarė paremti idėją rengti referendumą siekiant pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą. Pasak V. Muntiano, sprendimą rengti referendumą ketinama patvirtinti Seime. „Nebereikės tiems žmonėms vargti renkant parašus. Tegul derybos su Europos Komisija ir tautos apsisprendimas vyksta paraleliai.

Pagrindinis Lietuvos derybinis argumentas ieškant išeičių iš galimos energetinės krizės po 2010 metų yra energetinis saugumas, ketvirtadienį Seime surengtoje konferencijoje teigė URM Ekonominio saugumo departamento direktorius Romas Švedas. Diskusijoje, kurioje buvo siekta aptarti Lietuvos energetikos situaciją po 2010 metų, taip pat dalyvavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius, premjeras Gediminas Kirkilas, Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr.

Europos komisarei nėra jokių kliūčių dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose. Apie tai - straipsnis savaitraštyje „Veidas“. Iki kitų prezidento rinkimų liko tik vos daugiau nei metai. 2009-ųjų birželį Lietuva vėl spręs, kam penkeriems metams patikėti valstybės vairą. Ir nors pagal Konstituciją prezidento veikla labiau nukreipta į užsienio, o ne vidaus politiką, vis dėlto valstybės vadovas turi pakankamai galių, ypač teisėtvarkos srityje, kad dėl šio posto būtų itin rimtai varžomasi.

„Tėvynės sąjungos“ (TS) frakcija nusprendė pritarti interpeliacijos premjerui Gediminui Kirkilui iniciatyvai, kurią Seime anksčiau yra pareiškusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija.„Manome, kad Seime pareikšta iniciatyva skelbti interpeliaciją Premjerui yra palaikytina, bet būtina formuluoti klausimus ne vien dėl „liūto““, - teigia konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Liberalų sąjūdžio frakcija Vilniaus miesto taryboje ketvirtadienį išplatino pareiškimą, konstatuojantį, jog mėginimai suburti dešiniąją koaliciją, kuri perimtų valdžią sostinėje, žlugo.    Liberalai teigia neabejojantys, jog artimiausiomis dienomis prie 25 valdančiosios koalicijos narių prisijungs Nepriklausoma frakcija. Ją sudaro buvęs Tvarkos ir teisingumo partijos narys Gintaras Kazakas ir du Rusų sąjungos atstovai.

Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija Seime šiandien išplatino pranešimą, anot kurio, Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas esąs šalies nacionalinio saugumo garantas. Soclibai mano, kad svarbiausius šalies gyvenimo klausimus, kaip įrašyta Konstitucijoje, turi spręsti tauta.

Lietuvos politikai skirtingai vertina naująjį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą – vieni mano, jog nuo šiol bus labiau slepiama Rusijos įtaka, kiti teigia, kad atsirado proga Lietuvai pagerinti santykius su Kremliumi.Sunkiau atpažįstamas pavojusTėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad sekmadienį vykusių Rusijos prezidento rinkimų net nevertėtų vadinti rinkimais, kadangi jais „ta pati grupuotė“ tiesiog nutarė pastatyti liberaliau atrodanti žmogų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį įregistravo piliečių iniciatyvą rengti referendumus, kuriais siekiama pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą ir suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą. Per penkias darbo dienas iniciatyvinė grupė gaus parašų, kurių reikia surinkti tris šimtus tūkstančių, rinkimo blankus. Ignalinos AE darbą siūloma pratęsti iki 2015 m., o Konstitucijos 58 str. papildyti 5-ąja dalimi, kas leistų referendumui nutarus skelbti priešlaikinius Seimo rinkimus.

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją. Vis dėlto manoma, kad pagal KT nutarimą pakoregavus teisės aktus LEO LT galės sėkmingai veikti toliau.

Kas Lietuvoje šiandien yra premjeras? Žilvinas Marcinkevičius, Albinas Januška, Aleksandras Abišala? – „Spaudos klubo” laidoje kelia klausimus konservatorius Jurgis Razma.„O kas gi Lietuvoje šiandien yra faktinis premjeras? Ar tai yra Žilvinas Marcinkevičius, kuris gina Vyriausybės interesus liūto projekte? Alibinas Januška? O gal dabar premjeru turėsime laikyti Aleksandrą Abišalą, kuriam patikėtas reikšmingiausias uždavinys - susidėrėti dėl IAE II bloko pratęsimo”, - klausia J. Razma.