amber food

Dar ne taip ir seniai naujienų portalo tv3.lt išleistas straipsnis apie „šešėlinės virtuvės“ konceptą Lietuvoje sukėlė intensyvias diskusijas. Tai neaplenkė ir „Kas ant stalo?“ tinklalaidės naujausio epizodo metu.  „Šešėlinė virtuvė“ – tai, kai iš tos pačios virtuvės maistas pristatomas kitų kavinių vardu.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ vieninteliu savininku tapęs jos vadovas Gediminas Balnis sako, jog tolesnė tinklo plėtra priklausys nuo to, ar kitąmet maitinimo paslaugoms išliks lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šiemet G. Balnis planuoja didesnę tinklo apyvartą nei ikipandeminiais 2019 metais, tačiau nėra tikras, ar po dvejų nuostolingų metų uždirbs pelno.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis išpirko 80 proc. grupės akcijų iš jas valdžiusių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių ir tapo vieninteliu grupės akcininku. Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą. Apie užbaigtą sandorį antradienį pranešė G. Balnis, sandorio vertė neatskleidžiama.

Verslininkas Gediminas Balnis išpirks 80 procentų grupės akcijų iš jas valdančių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių. Užbaigus sandorį G. Balnis taps 100 proc. restoranų grupės akcijų savininku, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sandorio finansavimui G. Balnis ketina panaudoti savo turimą 20 proc. akcijų paketą nekilnojamojo turto valdymo įmonėse. Sprendimą akcininkai priėmė vakar, balandžio 25 dieną, sandorį ketinama užbaigti per gegužę.

Maisto pristatymo platformos „Wolt“ ir „Bolt food“ dėl sąsajų su Rusija nuo antradienio pagal užsakymus nebevežioja vienos didžiausių restoranų grupių „Amber Food“ maisto, BNS patvirtino šių platformų atstovai. „Mes ėmėmės veiksmų, kad sustabdytume savo partnerystę su visais restoranais ir mažmeninės prekybos parduotuvėmis, kurias kontroliuoja arba remia Rusijos vyriausybė ar valstybė.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą dėl galimybių paso sustabdymo, verslo atstovai sako laukę tokio sprendimo ir tikisi, kad dėl to parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos dokumento patikrai. Pasak jų, svarbu, kad galimybių pasas nebūtų naikinamas etapais ar su išimtimis.  Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Galimybių paso priešininkai, priešskiepininkai ir kiti „revoliucionieriai“ atrado naują taktiką, kaip keršyti už valstybės vykdomas kovos su koronavirusu priemones. Šįkart taikinys – maitinimo įstaigos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimai visus verslininkus, prašančius iš klientų galimybių paso, užpilti neigiamais atsiliepimais.

Vyriausybei leidus maitinimo, apgyvendinimo, pramogų verslui pačiam spręsti, ar jau nuo kitos savaitės aptarnauti tik klientus su galimybių pasu, dalis verslo atstovų pasisako už tam tikrus veiklos apribojimus viduje, o ne galimybių pasą.  „Blogiausias dalykas yra galimybių pasas“, – BNS pareiškė vienos didžiausių maisto tiekimo bendrovių „Amber Food“, valdančios apie keturias dešimtis restoranų, vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.