alkoholio vartojimas

Taurė gėrimo vienoje rankoje, fone skambanti kalėdinė muzika ir aplinkui tvyranti šventinė atmosfera sukuria smagų vakarėlį per šventes, tačiau kai kurie gėrimai gali sugadinti švenčių sezoną ir baigtis galvos skausmu. Parvinder Sagoo, „Simply Meds Online“ vaistininkas ir medicinos patarėjas vardija populiariausius šventinius gėrimus, kurie gali sukelti migreną.

Prasidėjus pandemijai, per pirmuosius mėnesius alkoholio pardavimai kai kuriose šalyse reikšmingai išaugo, pavyzdžiui, Juntinėje Karalystėje net 22 procentais ir iki šių dienų alkoholio suvartojama daugiau nei įprastai.  Nesvarbu, ar prie vakarienės išgeriate taurę vyno ar šėlstate vakarėliuose visą savaitgalį, po kurio laiko imsite jausti neigiamus alkoholio vartojimo padarinius. Esmė tokia, jog nei taurė vyno savaitgalį, nei kasdieninis alkoholio vartojimas nėra naudingas.

Lietuviai prarado didžiausių pasaulio alkoholikų statusą. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviai geria tiek pat kiek vokiečiai ir dabar pasaulyje yra penkti, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Beje, už mus daugiau išgeria latviai, čekai ir moldavai. Tačiau rusai, baltarusiais ir estai – esą mažiau. O štai sveikatos specialistai nerimauja, kad mažėjantis alkoholio vartojimas gali reikšti ir tai, jog vis daugiau lietuvių svaiginasi narkotikais.

Kai kurių Seimo narių siūlymas leisti nuo 18-kos iki 20 metų žmonėms vartoti silpną alkoholį (iki 15 proc.) gali sukurti skirtingas konkurencines sąlygas prekybininkams, perspėja Konkurencijos taryba.  Taryba mano, kad reikėtų pasidomėti, ar yra tyrimų, rodančių, kad didesnis pavojus jaunų žmonių sveikatai kyla vartojant būtent stipresnį nei 15 proc. alkoholį.

Liverpulio mokslininkai nustatė „daugiausiai girtaujančias“ profesijas Didžiojoje Britanijoje. Anot mokslininkų, didžiausią trauką alkoholiniams gėrimams buvo pastebėta pas vyrus, kurie dirba statybų ar gamybos sektoriuose, o taip pat pas vadovaujančias pareigas užimančia moteris. „BMC Public Health“ publikuotame tyrime autoriai išanalizavo daugiau nei 100 tūkst. 40-69 metų amžiaus žmonių duomenų, įtrauktų į „UK Biobank“ duomenų bazę 2006-2010 metais.

Vilniaus universiteto mokslininkai bara valdžią dėl alkoholio vartojimo. Esą nors vienam gyventojui tenkantis išgeriamų litrų kiekis kasmet šalyje traukiasi, geriančiųjų bėdos Lietuvoje neišnyko. Anot naujausių tyrimų, Lietuvoje vis daugiau gyventojų geria darbe. Daugėja ir dažnai girtaujančių jaunų žmonių. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, kad šie mokslininkų tyrimai glaudžiai susiję su verslu, kuriam tokia griežta alkoholio kontrolė nepatinka.

Žalingas alkoholio vartojimas – žmogaus elgsena, atnešanti daug neigiamų pasekmių, tokių kaip: sveikatos, santykių problemos, nedarbas, nusikalstamumas ir kitos. Priežasties įvardijimas gali ne tik padėti geriau suprasti žalingai alkoholį vartojančius asmenis, bet taip sėkmingiau juos motyvuoti bei palaikyti siekiant pokyčio.

Ką gi – toli gražu ne viskas, ką lietuviai daro užsidarę namie per karantiną tėra kokybiškas bendravimas su vaikais ir antrosiomis pusėmis, filmų žiūrėjimas ir naujų receptų išbandymas… Medikai prabilo apie didėjantį svaigalais apsinuodijusių lietuvių skaičių. Ir nors prekybininkai dideliais alkoholio pardavimais per pastaruosius pusantro mėnesio nesigiria – psichiatrai ir toksikologai jau prognozuoja karantininio alkoholizmo tiksinčią bombą.

Kalbėdamas apie dažniausias apsinuodijimų priežastis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras žodžių kišenėje neieško. Jo teigimu, mitai apie alkoholio vartojimą šalyje klesti, o sveikata lietuviui vis dar nėra vertybė. „Tolerancija alkoholiui – išsiugdomas dalykas. Esu matęs ir su 1,5 promilės sąmonės netekusį žmogų ir dar bendraujantį su 5 promilėmis. Tačiau visiškas mitas, kad stipresni gėrimai yra sveikesni.

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,2 litro legalaus alkoholio – 1,1 litro mažiau nei 2017 metais (12,3 litro). Alkoholio suvartojimas šalyje mažėja šeštus metus iš eilės, aukščiausią lygį jis buvo pasiekęs 2011 ir 2012 metais – 14,7 litro.

„Nuo rytojaus negeriu“ pažadas veikia tik teoriškai. Mokslininkai išsiaiškino, kad iš tiesų pražūtingas alkoholio poveikis smegenims tęsiasi dar mažiausiai kelias savaites po paskutinio vartojimo. Tarptautinė Ispanijos, Vokietijos ir Italijos mokslininkų komanda aptiko, kad nervų ląstelės po alkoholio vartojimo yra veikiamos dar šešias savaites.

Alkoholio vartojimą medicininiais tikslais aprašė seniausi pasaulio gydytojai, taip pat iki šiol dar kartais yra dalijami patarimai besilaukiančioms mamoms „pasigydyti“ šaukštu alkoholio. Konferencijoje „Sveikata visose politikose“ dalyvavęs prof. dr. Algirdas Utkus turėjo itin griežtą požiūrį – nė viena moteris prieš nėštumą, nėštumo metu ir maitindama krūtimi negali vartoti nė lašo alkoholio, kitaip pasekmės gali būti skausmingos.

Artėjant šventėms vis labiau įsisuka ir prieškalėdiniai vakarėliai, o su jais ir daugiadienis alkoholio gurkšnojimas. Lyg ir nekaltas, tačiau kada atsipalaidavimas gali tapti priklausomybe? Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner per šventes alkoholį pataria itin atsakingai derinti ir su maistu. „Labai įdomu, kad alkoholis yra metabolizuojamas arba skaidomas kepenyse ir kepenys menato nei etiketės, nei pavadinimo, ką jūs vartojate.

Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų. Be to, pastebimai dauguma gyventojų švenčių metu vartojama rizikingą alkoholio kiekį. Tyrimas parodė, kad įvertinus ir nelegalaus alkoholio suvartotą kiekį, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 13,97 litro grynojo alkoholio.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino - sumažėjo alkoholio vartojimas, tačiau nebuvo prarastos biudžeto pajamos. „Tas akcizų pakėlimas, kuris tikrai buvo drastiškas, kalbant apie silpnąjį alkoholį - alų. Jis pasiekė rezultatus. Akcizų surinkimas nėra sumažėjęs. Iš esmės surenkame daugiau arba tą patį. (...) Turime vartojimo sumažėjimą atskiruose sektoriuose - silpnųjų alkoholinių gėrimų. Manau, kad tikslai yra pasiekti.

Pardavėjus, kurie alkoholį parduos jaunesniems nei 20 metų asmenims, siūloma bausti griežčiau. Be to, didesnės baudos siūlomos už alkoholio vartojimą automobilyje bei už baruose įsigytų gėrimų išsinešimą tuo metu, kai jo nebus galima įsigyti parduotuvėse. Už pakartotinį pažeidimą žmogus būtų siunčiamas į alkoholizmo prevencijos kursus. Siekiant efektyviai įgyvendinti griežtesnes alkoholio prieinamumo ribojimo priemones, siūloma numatyti ir baudas už kai kuriuos pažeidimus.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį be didelių diskusijų ir bendru sutarimu pritarė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siūlymui uždrausti prekiauti alkoholiu paplūdimiuose. Tačiau kol kas nesvarstoma čia uždrausti vartoti alkoholį. Galutinį sprendimą priims Seimas, ketvirtadienį balsuodamas už visas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Pasak R.Karbauskio, norima sumažinti alkoholio prieinamumą ir išvengti nelaimingų atsitikimų prie vandens telkinių.

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios nesąmonės. Kitose šalyse pilna lauko kavinių ir jokių problemų.” Deja, pasaulyje pilna pavyzdžių, kai valdžia priėmė sunkiai protu suvokiamas taisykles, o žmonėms teko pagal jas gyventi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė duomenis, kiek lietuviai suvartoja alkoholio. Pagal jų pateiktą statistiką, vienam gyventojui tenka beveik 18 litrų per metus absoliutaus alkoholio. Taip kartu su Baltarusija tampame pirmaujančia valstybe Europos regione. Iš kur PSO gavo šiuos duomenis? Švelniai tariant, jie visiškai prasilenkia su realybe. Pirmiausia paanalizuokime tarptautinius tyrimus.

Panašu, kad pražūtingų avarijų išgąsdintų politikų užmojis girtus vairuotojus sodinti į kalėjimą gali virsti visišku fiasko. Aiškėja, jog įstatymuose paliktos landos, kuriomis pasinaudoję neblaivūs už vairo policijai įkliuvę kelių gaideliai galės ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir iš viso likti nenubausti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva užima trečiąją daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių reitingo vietą, tačiau naujausias tyrimas rodo, jog vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui 2015 m. teko tik 13,14 litrų suvartojamo grynojo alkoholio. Tai 2,26 litrų mažiau, nei rodo paskutiniai PSO duomenys.

 Po Kėdainiuose, Saviečių kaime, įvykusios tragedijos, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, imta dairytis naujų draudimų. Tarp įvairių pasiūlymų, bene labiausiai intriguoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užmojis visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Įsigyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių be banderolių nuo šiol nebebus galima. Kitu atveju grėstų didžiulės baudos. Tačiau alkoholį vartoti ir toliau galės asmenys nuo 18 metų – Seimas atsisakė uždrausti stipriuosius gėrimus gerti žmonėms iki 20 metų. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pataisas.

Nereikėtų manyti, kad visų įžymybių gyvenimas – vien vakarėliai, alkoholis ir kitos nuodėmės. Žinoma, gyventi Holivude ir visiškai nevartoti alkoholio – tikras iššūkis. Ir atsirado pasiryžusių šį iššūkį priimti. Pateikiame jums net 10 įkvepiančių pavyzdžių.  1. Jennifer Hudson   Duodama interviu „Chelsea Lately“ aktorė prasitarė, jog jos vaidmuo filme „The Inevitable Defeat of Mister and Pete“ buvo itin sudėtingas atsižvelgiant į tai, kad moteris niekada nėra vartojusi alkoholio.

Vita Ličytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60 proc. sunkių kūno sužalojimų, arti pusės prievartavimų, 40 proc. įvairių viešosios tvarkos pažeidimų – visi šie nusikaltimai padaromi neblaivių asmenų. Tai savo disertacijos „Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje“ tyrime išsiaiškino Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto daktaras.

 VL žurnalistė Aušrinė Šėmienė Šalyje daugėja kasdien rūkančių trylikamečių ir narkotikus ragavusių penkiolikmečių, bent kartą ar du gyvenime alkoholio yra gėrę beveik visi Lietuvos moksleiviai, vaikų sergamumas didėja, o nuo 2011 m. vaikų savižudybių skaičius išaugo net 3,5 karto. Specialistai mano, kad daugelį gyvybių būtų galima išgelbėti ir tam nereikia didelių investicijų bei pastangų.

Besaikis gėrimas ne tik palieka pėdsakus ant veido, bet daugeliu atvejų į biografiją įrašo ir ne po vieną teistumą. Dar blogiau, kai girti vyrai žaloja ne tik savo žmonas, sugyventines, bet ir savo vaikus. Ir, deja, jokie įstatymai kol kas nesustabdo nei girtuoklių, nei smurtautojų.

Visuomenėje įsigalėjusi alkoholio vartojimo kultūra sėja mirtį nešančias nelaimes. Į tai reaguojantys pareigūnai skatina kolegas ir visuomenę būti pilietiškais ir netoleruoti piktnaudžiaujančių alkoholiu. Policijos bendruomenę sudrebinę pražūtingi įvykiai Panevėžyje iškėlė daug klausimų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba – ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių – žmogaus asmenybės tipas.

Šį mėnesį Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Lietuvą šiai dienai lenkia tik Moldovos Respublika (16,8 l) ir Baltarusija (17,5 l). Lietuva aplenkė netgi Rusija (15,1 l), kuri visuomenėje laikoma daugiausiai alkoholio vartojančia šalimi pasaulyje.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis dažniau pasigirsta kalbos apie atsakingo alkoholio pateikimo programas, nes šiandien Europos regione alkoholio sunaudojimo lygis yra didesnis negu visame pasaulyje. Ypatingai svarbūs yra tie veiksmai, kurių imamasi pasilinksminimo vietose. Jau kurį laiką daugelis didžiųjų pasaulio šalių imasi iniciatyvos užpildyti esančias žinių spragas – moko pardavėjus, padavėjus ir barmenus alkoholį tiekti atsakingai.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, iki šių metų gruodžio vidurio darbe žuvo 6 (17 proc. visų žuvusiųjų darbe) ir sunkiai sužalota 12 (10 proc. visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) neblaivių darbuotojų. Pernai beveik tokiu pačiu laikotarpiu neblaivių žuvusiųjų darbe procentas buvo mažesnis (14 proc.), o sunkiai sužalotųjų neblaivių procentas – šiek tiek didesnis (12 proc.). Šventinis atsipalaidavimo pojūtis darbe gali sukelti papildomų grėsmių, susijusių su alkoholio vartojimu.

Iki šiol Indija buvo viena mažiausiai alkoholį vartojančių šalių pasaulyje. Tačiau didėjant miestams ir augant šalies ekonomikai, vidurinioji indų klasė pradeda išgėrinėti, o šis pomėgis, kaip bebūtų keista patiems indams, plinta ir tarp moterų.

Kanadoje atliktų tyrimų duomenys džiugina škotus: panašu, kad jų siekis įvesti minimalius alkoholinių gėrimų kainų slenksčius gali būti naudingas kovoje su alkoholizmu, rašo BBC. Kanados Saskatchewan'o provincijoje panaši praktika įvesta prieš porą metų ir kanadiečiai jau džiaugiasi rezultatais: anot jų, alkoholio kainoms ūgtelėjus dešimčia procentų, jo suvartojama aštuoniais procentais mažiau, nei ligtol.

Rusijos Dūma ėmėsi kovos su alkoholio vartojimu šalyje. Iki ateinančių metų vasario ketinama visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, praneša LRTV naujienų tarnyba. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, vienas iš penkių žmonių Rusijoje miršta nuo su alkoholiu susijusių priežasčių, o alkoholio vartojimas dvigubai viršija priimtina laikomą normą.

48 metų Janas Žemaitis nužudė jį priglaudusį 69 metų senuką dėl to, kad šis kvėpuodamas šnopavo. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 48 metų Janas Žemaitis kaltinamas nužudęs invalidą senuką pasinaudodamas jo bejėgiška būkle. Recidyvistu pripažintas jau kelis kartus teistas nusikaltėlis nuteistas kalėti 10 metų.

Krasnojarske per granatos sprogimą sužeisti penki žmonės. Teigiama, kad vyras užpuolė jaunimo būrį viename daugiabučio kieme. Sužeisti žmonės nukentėjo nuo skeveldrų, žuvusių nėra, skelbia lifenews.ru. Skelbia, kad atvykę pareigūnai pamatė sprogimo vietoje sužeistus žmones. Nuo sprogimo bandos išdužo nemažai langų. Šiuo metu įvykio vietoje dirba pareigūnai. Žmonės pasakojo, kad į daugiabučio kiemą atėjo neblaivus vyras. Jis neva teigė, kad kažkas jį sumušė.

Suomijos gyventojai vis griežčiau vertina alkoholinių gėrimų vartojimą ir platinimą. Tai paaiškėjo įvertinus Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto atliktos apklausos rezultatus. Remiantis apklausos, atliktos 1994 m., dar prieš Suomijai tampant Europos Sąjungos (ES) nare, rezultatais, 40 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad alkoholio kontrolė būtų sušvelninta. Tuo tarpu šių metų pavasarį taip manančiųjų tebuvo 11 proc.

Dėl kirstinių žaizdų veide bei galvoje vyriškis gydomas ligoninėje. Konfliktas kilo penktadienio vakarą Naujoje Akmenėje, kur Respublikos gatvėje esančiame bute kilo konfliktas. Išgertuvių metu ten buvusi moteris kirviu smogė 38 metų vyriškiui. Dėl kirstinių žaizdų veide bei galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Šiuo metu moteris yra sulaikyta.

Tik po kelių dienų avariją Belmonto gatvėje sukėlęs Pramogų centro direktorius Anupras Mišeikis atėjo pats į policiją. Į Kelių policijos valdybą, esančią Vilniuje, jis atėjo lydymas advokato. Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio. Rugsėjo 12 dieną jis spruko iš įvykio vietos. Liudytojų teigimu, avarijos kaltininkas buvo neblaivus. Pirminiais duomenimis, A. Mišeikis slapstėsi netoli Vilniaus.

Sostinės moksleiviai vartojo alkoholį parkuose ir gatvėje, netoli areštinės pastato. Policijos pareigūnai jau apie 18 val. iš įvairių miesto kampelių pradėjo vežti į komisariatus neblaivius moksleivius. Po apklausos  nepilnamečiai paleisti namo, o į policiją iškviestiems tėvams surašyti protokolai. Pirmieji aptikti geriantys alų Kalnų parke 17 ir 18 metų jaunuoliai.

Neblaivūs chuliganai užpuolė dviratininkus. Neblaivūs jaunuoliai išbėgo į trasą, kur važiavo „Velomaratonas“ dviratininkai, keletą dalyvių nuvirto nuo dviračių ant asfalto. Incidentas įvyko sostinės Upės gatvėjė apie 17 val . Du vaikinai staiga perlipo aptvarą ir išbėgo į trasą. Staigiai stabdydami iš dviračio balno iškrito du „Velomaratonas“ dalyviai. Jie atsipirko nubrozdinimais, todėl vėliau sugrįžo į lenktynių trasą.

Švenčių dienomis moterys žalojo vyrus, šie – moteris, nukentėjo ir neseniai gimęs kūdikis. Pirmą Joninių dieną, apie 13 h į Marijampolės ligoninę atvežtas 41 metų vyras su durtine žaizda pilve. Vėliau paaiškėjo, jog jį sužalojo neblaivi sugyventinė, pripūtusi policijos komisariate beveik 4 promiles. Sužalotasis paaiškino, jog moteris dūrė jam konflikto metu, kai jis išėjo pasikalbėti su kaimyne į kiemą. 35 metų įtariamoji uždaryta į areštinę.

Vienas skandalingiausių Lietuvos muzikantų Egidijus Dragūnas teigia, kad dėl renginyje „Bike Show Millennium Lithuania“ išsakytų žodžių nesigaili. Skandalingasis SEL'as teigė, kad bet kada juos galėtų pakartoti, šeštadienį rašo „Vilniaus diena“. Pasak laikraščio, 35 metų vilniečiui gėda tik dėl to, kad scenoje jis buvo neblaivus. „Taip, buvau išgėręs. Tai buvo didžiausia mano klaida. Ir dėl to atsiprašau“, - „Vilniaus dienai“ sakė E. Dragūnas.

Didžiojoje Britanijoje sparčiai didėja skaičius žmonių, kurie į ligoninę pakliūna dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių ligų. Pirmą kartą tokių žmonių skaičius viršijo milijoną, skelbia Nacionalinis sveikatos apsaugos informacijos centras. Per pastaruosius dvejus metus tokių žmonių padaugėjo 12 proc. Centro parengtoje ataskaitoje pateikiami duomenys apie kepenų ligas, psichikos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, traumas ir nelaimingus atsitikimus.

Siūloma uždrausti prekiauti alkoholiu degalinėse. Tokį Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Saulius Bucevičius. Pasak jo, šia nuostata siekiama užtikrinti ne tik piliečių apsaugą nuo socialinės aplinkos, bet tokiu būdu įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą – kaip įmanoma apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, taip sumažinant jų vartojimą tarp Lietuvos gyventojų.

Taip vadinamų „furų“ sustojimo vietose vairuotojai vartoja alkoholį, o vos prasiblaivę skuba pirmyn keldami pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pasienio zonose bei degalinių automobilių stovėjimo aikštelėse nakčiai sustoja dešimtys „furų“. Tolimųjų reisų vairuotojai privalo ilsėtis. Sustoti poilsiui juos verčia ne tik Kelių eismo taisyklės, bet įpareigoja darbo ir poilsio režimo kontrolės kortelė.

Siūloma panaikinti nuo 2012 metų sausio 1 d. įsigaliosiantį visišką alkoholio reklamos uždraudimą Lietuvoje. Parlamentarų grupės vardu tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos narys Vitas Matuzas. Projekto iniciatoriai tvirtina, kad alkoholio reklamos reguliavimas išliks proporcingas, nuoseklus ir efektyvus.

Miesto centre, kur vyks pagrindiniai renginiai, budės papildoma Vilniaus apskrities policijos patrulių rinktinės mobilioji kuopa Nors Gatvės muzikos dienos sostinėje vyksta jau ketverius metus, policijai tai rūpesčių nesudaro. „Žmonės tapo mandagesni, supratingesni. Labiausiai nusižengia asmenys, vartojantys alkoholio viešoje vietoje. Chuliganiškų išpuolių beveik nebūna, juk visuomenė palaipsniui auklėjama europietiškai“, - teigė Vilniaus patrulių rinktinės vadovas Algimantas Minkauskas.