algimantas kasparavičius

Izraelis po „Hamas“ puolimo skelbia susigrąžinęs teroristų užimtų gyvenviečių kontrolę, bet susišaudymai Izraelio teritorijoje vis dar tęsiasi. Ir nestoja raketų lietus – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Šiuo metu suskaičiuota, kad žuvo per 800 izraeliečių ir apie pusę tūkstančio palestiniečių ir „Hamas“ teroristų.

Vilniuje dirbantis baltarusis kavinėje užsipuola Lietuvos atsargos karininką, drįstantį manyti, kad Vilnius istoriškai yra Lietuvos, o ne Baltarusijos miestas. Ar baltarusių nacionalizmas, bandant savintis Vilnių ir Lietuvos istoriją mums politiškai pavojingas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje buvęs komunistų partijos narys. Žurnalistas Dovydas Pancerovas paviešino Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentus, kuriuose yra ir Gitano Nausėdos komunistų partijos nario pažymėjimas, prašymas priimti į partiją ir kiti tai liudijantys dokumentai. Nors šio fakto skelbti viešai Nausėda neprivalėjo, prezidentas pildydamas kandidato anketą pasirinko narystę komunistų partijoje nutylėti.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

Rusijai užpuolus Ukraina, Lietuvoje žmonės itin jautriai sureagavo į šį karą, nes Lietuva ilgą laiką gyveno okupuota Sovietų Sąjungos. Kaip gyventojai priešinosi sovietams ir ko net dabar galime pasimokyti iš Lietuvos partizanų? Lietuvą okupavus sovietams Lietuvoje beveik dešimtmetį vyko partizaninis karas.

Rusija, prieš pradėdama bombarduoti Ukrainą, ilgą laiką skleidė propagandinius melus, siekdama pristatyti istoriją taip, kaip jai naudinga: vienus faktus paminėdama, o kitus nuslėpdama. Kokia yra istorijos išmanymo svarba, kodėl svarbu žinoti tikrąją istoriją ir kaip užkirsti kelią manipuliavimui istoriniais faktais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja istorikas Algimantas Kasparavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Birželio sukilimo dieną, birželio 23-iąją, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius centrinėje Lukiškių aikštėje atidarė pliažą su smėliu, skėčiais, šezlongais, tik jūra įsivaizduojama. Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad toks datos sutapimas tik atsitiktinumas, tačiau jis įsitikinęs, jog meras visiškai prašovė pro šalį ir siūlo palikti tai kaip nevykusį miesto valdžios politikos simbolį.