albertas gapšys

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils produktų kainos, nėra vieningos nuomonės. Mokslininkai mano, jog grūdų produktų kainos kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikia pasaulinės tendencijos, tuo metu maisto pramonės atstovai sako, jog šios kainos neabejotinai augs. Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, natūralu, kad mažėjant pasiūlai, o paklausai išliekant stabiliai, kainos kyla.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Pasaulio rinkose sumažėjus pieno gamybai, padidėjus pieno produktų paklausai bei jiems brangstant tai gali nutikti ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai teigia, kad kainų augimas neturėtų būti didelis dėl aršios aplinkinių šalių konkurencijos. Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Artėjant didžiosioms šventėms tv3.lt domisi, kaip keitėsi maisto kainos ir ar šiais metais už tą pačią sumą galėsime įsigyti daugiau kūčių stalo gėrybių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija buvo neigia ir sudarė -0,7 proc.. Pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija taip pat buvo neigiama ir sudarė –0,9 proc. Tai reiškia, kad kainos šiais metais nekilo, o krito.

 Didžiuosiuose prekybos centruose mėgstantys apsipirkti lietuviai gali džiūgauti – statistikos departamentas skelbia, kad, nepaisant pesimistinių prognozių prieš įsivedant eurą, Lietuvoje jau trečią mėnesį iš eilės mažėja maisto kainos. Labiausiai atpigo daržovės – pavyzdžiui, svogūnai, palyginus su pernykštėmis kainomis, atpigo per pusę, morkos ir bulvės penktadaliu.

Maisto kainos Lietuvoje sudaro 75 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio kainų, tačiau pieno produktų – jau 90 proc. ES vidurkio, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, komentuodamas „Eurostato“ tyrimo duomenis. „Lietuvos kainos sudaro 75 proc. ES kainų. (...) Pieno produktų kainos jau yra 90 proc. to lygio, tai yra panašu kaip Vokietijos – ten yra 92 proc. – ir Olandijos – 93 proc. (ES vidurkio – red.