aids

Žmogaus imunodeficino virusas (ŽIV) ir jo sukeliama galutinė ligos stadija – AIDS vis dar išlieka mitais visuomenėje apipintas sveikatos sutrikimas. Nors nuo užsikrėtimo šiuo virusu nėra apsaugotas nė vienas – serga net vaikai, gera žinia, kad visiems yra prieinamas efektyvus gydymas. Gydytojai gi apgailestauja, kad kelius prieiti iki to vis dar stabo stigmatizuotas požiūris į šią ligą.  Kaip aiškino VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja prof.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija būtų perduota Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Taip įgyvendinamas 2021 metais Seimo priimtas sprendimas, pagal kurį prie NVSC jau buvo prijungtas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Sprendimas priimtas dėl prastų įstaigų darbo rezultatų, tikintis, kad sujungimas pagerins tinklo veiklą.

Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS) ketvirtadienį pareiškė, kad iki 2030 metų įmanoma visiškai sustabdyti AIDS. Tačiau UNAIDS įspėja, kad ligos plitimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei pasaulio lyderiai imsis atitinkamų pastangų. „AIDS galima sustabdyti iki 2030 metų“, – pareiškė UNAIDS, pristatydama planą dėl investicijų, įrodymais pagrįstos prevencijos ir gydymo bei nelygybės, kuri šiuo metu stabdo pažangą, mažinimo.

Gegužės 21 d. suėjo 40 metų, kai pasaulyje minima Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS diena. Nors per tą laiką gydant ŽIV pasiekta daug pozityvių pokyčių, Lietuva pagal mirštamumą nuo AIDS pirmauja Europoje. Kodėl taip yra, kalbamės su gydytoja infektologe prof. Raimonda Matulionyte.   „Nors nuo 2018 m. veiksmingas gydymas dėl ŽIV Lietuvoje yra prieinamas ir nemokamas visiems, daugiau nei pusė diagnozuotųjų nesigydo, – teigia gydytoja R. Matulionytė.

Pakilusi temperatūra, bendras nuovargis, padidėję limfmazgiai, apetito nebuvimas, sąnarių skausmai – simptomai, kuriuos galima susieti su daugybe skirtingų infekcijų: peršalimu, gripu, koronavirusu. Tačiau trumpu ūminės stadijos periodu, visa tai gali signalizuoti ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV). Infekcinių ligų gydytoja prof. Raimonda Matulionytė paaiškina, kada į tokius organizmo pokyčius reikėtų atkreipti dėmesį.

121 – tiek žmonių Lietuvoje pernai išgirdo diagnozę, jog yra užsikrėtę ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), kone pusė jų – Vilniaus apskrityje, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Pasaulyje iš viso pernai patvirtinta per pusantro milijono naujų ŽIV atvejų, o nuo su AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kurį ir sukelia ŽIV, susijusių ligų mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

XX a. antroje pusėje žmonėms, sergantiems hemofilija, viena didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių „Bayer“ sąmoningai pardavinėjo ŽIV užkrėstus kraujo produktus, skelbė laikraštis „New York Times“. Daugelis užkrėstųjų vėliau mirė nuo AIDS.  Manoma, kad žmogaus imunodeficito virusas ŽIV atsirado Kamerūno džiunglėse, kai XX a. pradžioje SIV virusas, kuriuo buvo užsikrėtusios beždžionės, o per laukinių gyvūnų mėsą virusas perėjo žmonėms.

Paskutiniais Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, 17 proc. žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų Lietuvoje apie diagnozę dar net nežino – tai yra bent 190 lietuvių iš 6 mln. tokių asmenų pasaulyje. Specialistų teigimu, pastaruoju metu dominuojančiu ŽIV plitimo būdu tapo lytiniai santykiai, todėl reguliari patikra dėl ŽIV turėtų tapti tokia pat įprasta, kaip ir bendrieji kraujo tyrimai.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.