abiturientai

Šiandien šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šiemet pirmą kartą vyko vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 465 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 213-oje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus ramina moksleivius - sprendimo dėl privalomo matematikos brandos egzamino 2016 metais nėra. Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos moksleivių parlamento raštą, kuriame pasisakoma prieš privalomo matematikos egzamino įvedimą.

Lietuviška patarlė sako: „Ruošk žiemai roges vasarą.“ Ją verta prisiminti planuojant savo ateitį. 2013 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas tuoj prasidės, o kartu su juo išaugs ir informacijos srautai apie abiturientų pasirinkimus, populiariausias studijų programas, stojimo ir priėmimo balus ir t. t. Todėl prisiminę lietuvių liaudies išmintį, turėtų suklusti ir tie, kurie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas 2014 m. Keletas patarimų, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Daiva SAVICKIENĖ Šiais metais mokyklas paliekantiems moksleiviams jau pasirinkus brandos egzaminus, aiškėja, jog kai kurie egzaminai, tradiciškai laikyti favoritais, netenka populiarumo. Šiemet Panevėžio rajone ir mieste brandos egzaminus laikys daugiau nei 1 800 moksleivių. Populiariausi tradiciškai yra matematikos, anglų kalbos, istorijos egzaminai, tačiau juos renkantis šiemet būta tam tikrų pokyčių.

Premjeras užsimena apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuojama.

  Naujoji valdžia jau šiemet žada imtis reguliuoti lėšų paskirstymą aukštajam mokslui pagal valstybės poreikius, informuoja „Vakarų ekspresas“. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas, kurį dar turi patvirtinti Vyriausybė, manoma, turėtų paskatinti abiturientus rinktis dabar nepopuliarias specialybes ir pakeisti padėtį darbo rinkoje. Tokia iniciatyva, kurią aktyviai kėlė šalies pramonininkai, sukėlė prieštaringų diskusijų.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad ministerija dar grįš prie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino klausimo. Kitais metais pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį visi šalies abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ankstesnioji Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė teigė, kad egzamino vertinimas nuosekliai tobulės per numatytą 8 metų pereinamąjį laikotarpį.

Abiturientai jau nuo birželio pirmosios gali pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Vakar dienos duomenimis, prašymus yra pateikę beveik 28 tūkst. būsimųjų studentų. Netrukus paaiškės daugelio brandos egzaminų rezultatai, tad iki liepos 23-iosios bus aišku, kiek jaunuolių pasiryžę sėsti į aukštosios mokyklos suolą bei kokios specialybės pačios patraukliausios.

Abiturientai jau nuo birželio pirmosios gali pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Vakar dienos duomenimis, prašymus yra pateikę beveik 28 tūkst. būsimųjų studentų. Netrukus  paaiškės daugelio brandos egzaminų rezultatai, tad iki liepos 23-iosios bus aišku, kiek jaunuolių pasiryžę sėsti į aukštosios mokyklos suolą bei kokios specialybės pačios patraukliausios.

Lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 25655 kandidatai. Laikė 25436 kandidatai (apie 99,15 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,39 proc. kandidatų (2011 m. šis procentas buvo apie 91,94). Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17806 kandidatai. Laikė 16867 kandidatai (apie 94,73 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,95 proc.

Birželio 26 – liepos 3 dienomis, stojamųjų egzaminų aukštosiose mokyklose sesijos metu jau trečius metus iš eilės Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) vykdo stojamųjų egzaminų stebėjimą, o stebėtojais tampa studentų atstovų. Šiemet per 40 studentų atstovų dalyvaus stojantiesiems laikant motyvacinius testus į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas bei prižiūrės vykdomus stojamuosius egzaminus į menų studijų srities specialybes.

Įpusėjus abiturientų prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pildymui, tapo aišku, kad šiemet populiariausios vėl išliks humanitarinių ir socialinių mokslų studijos bei ekonomika ir finansai. Itin daug prašymų studijuoti užpildyta į teisės specialybę. Motyvacinis testas – populiarus Aukštųjų mokyklų atstovus nustebino netikėtai daug stojančiųjų, pasirinkusių laikyti motyvacijos vertinimo testą.

Šalies abiturientams dar nesibaigė išbandymų laikotarpis – brandos egzaminų sesija. Moksleiviai jau laikė užsienio kalbų bei lietuvių kalbos egzaminus, o kai kurių egzaminų jau pradėti skelbti rezultatai. Šiandien abiturientai laiko istorijos valstybinį brandos egzaminą. Nacionalinis egzaminų centras praneša, kad šį egzaminą laikyti rinkosi 18 672 kandidatai. Šis egzaminas bus vykdomas 178-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.

Birželio 1-ąją šalies abiturientai laikė privalomuosius gimtosios lietuvių kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminus. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko 25 655 abiturientai, mokyklinį egzaminą penktadienį laikys 14 761 jaunuolis. Visoje Lietuvoje egzaminas prasidėjo tuo pačiu laiku – 9 val. ryto. Iš dviejų dalių sudarytam egzaminui buvo skirtos 4,5 valandos: 3 val. teksto rašymo, 1,5 val. – teksto suvokimo užduotims. Tarp šių dalių numatyta 45 min. pertrauka.

Kalendorinė vasara abiturientams prasideda vieninteliu privalomu brandos egzaminu – lietuvių kalbos. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko 25 655 abiturientai, mokyklinį egzaminą penktadienį laikys 14 761 jaunuolis. Visoje Lietuvoje egzaminas prasidės tuo pačiu laiku – 9 val. ryto. Iš dviejų dalių sudarytam egzaminui bus skirtos 4,5 valandos.: 3 val. laikantieji egzaminą atliks teksto rašymo, 1,5 val. – teksto suvokimo užduotis. Tarp šių dalių numatyta 45 min. pertrauka.

Šiomis dienomis abiturientai gyvena skirtingomis nuotaikomis – prasidėję egzaminai, atsiskaitymai, apsisprendimo akimirkos dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir šalia viso to – paskutinio skambučio šventė. Šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų, iš kurių 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Penktadienio popietę daugelyje Lietuvos mokyklų skambėjo paskutinis skambutis.

Penktadienį daugumoje šalies mokyklų skambės Paskutinis skambutis. Šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų. Iš jų 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Gegužės 5 dieną abiturientams užsienio kalbos (prancūzų) valstybiniu brandos egzaminu prasidėjo 2012–ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija.

Li­kus tiek ne­daug iki šį šeš­ta­die­nį vyk­sian­čio vals­ty­bi­nio an­glų kal­bos eg­za­mi­no, abi­tu­rien­tai tu­rė­tų vi­są dė­me­sį skir­ti tik an­glų kal­bai, ta­čiau kai ku­riems jų iki olim­pi­nės ra­my­bės to­li, ir ne be mo­ky­to­jų pa­gal­bos, – min­ty­se skam­ba žo­džiai „tau ne­pa­si­seks“, o vei­du rie­da psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro žy­mę ro­dan­čios aša­ros.

Jau vyksta abiturientų brandos egzaminų sesija. Apie jos peripetijas „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovu Sauliumi Zybartu. Traukia užsienio kalbos – Kokie egzaminai šiemet populiariausi ir kokius moksleiviai rinkosi rečiau? – Šiemet brandos egzaminus laikys 44 852 kandidatai, tai yra 4 757 mažiau nei pernai. Vidutiniškai vienas  kandidatas rinkosi 3,17 egzamino.

Gegužės 5 dieną abiturientams užsienio kalbos (prancūzų) valstybiniu brandos egzaminu prasideda 2012-ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija. Šis egzaminas bus vykdomas 5-iuose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Egzaminą laikyti rinkosi 76 kandidatai. Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas - fizikos vyks birželio 18 dieną.

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44852 kandidatai (2011 metais – 49609 kandidatai). Tai 4757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18078) arba keturis egzaminus (13202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai. Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą.

Savaitraščio „Veidas“ sudarytame gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge – beveik 500 mokyklų, tačiau jų sudarytojai abejoja, ar visos jos reikalingos. Argumentuojama faktu, kad tarp prasčiausiai įvertintų 30 mokyklų abiturientų nėra nei vieno, įstojusio į aukštąją mokyklą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, negalima nuvertinti paskutiniųjų sąraše atsidūrusių mokyklų, kadangi visose gaunama nauda esą skirtinga – ir nebūtinai tai akademiniai pasiekimai.

Švietimo ir mokslo ministerija slepia informaciją, kurios Lietuvos mokyklos nesugeba abiturientų gerai parengti valstybiniams egzaminams. Apžvalgininkų teigimu, tėvai ir vaikai turi teisę žinoti, kurią gimnaziją ar vidurinę pabaigus šansų įstoti į norimą specialybę norimoje aukštojoje nėra. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad mokyklų reitingai neskelbiami, nes lyginti kaimo ir prestižines mokyklas, kurios atsirenka vaikus, neteisinga.

Apsispręsta, kokios nuolaidos bus pritaikytos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams, kurie nuo 2013 m. laikys visiems vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, ateinančiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Po beveik mėnesį trukusio brandos egzaminų maratono ir kelių savaičių, skirtų studijų pasirinkimui, šiandien abiturientai sužinos savo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet iš viso LAMA BPO sistemoje užsiregistravo apie 45 tūkst. stojančiųjų, o konkurse galės dalyvavo beveik 40 tūkst., tvarkingai užpildžiusių prašymus ir pateikusių išsilavinimo duomenis.

Įvertindamas pageidavimų studijuoti rezultatus, Mykolo Romerio universitetas papildomo priėmimo neskelbs. Preliminariais duomenimis, naujuosius mokslo metus Mykolo Romerio universitete pradės 7 tūkst. naujų bakalauro ir magistro studijų studentų. Tarp būsimųjų bakalaurų populiariausios – finansų ekonomikos, viešojo administravimo, teisės krypties, taip pat psichologijos studijų programos.

Šalies mokyklose jau pasibaigė brandos egzaminų sesija ir abiturientams įteikti atestatai. Tiesa, nors išleistuvių valsas jau nutilo, ramiau atsikvėpti abiturientai ir jų tėvai dar negali, nes savo verdiktą šalies aukštosios mokyklos paskelbs tik po savaitės. Kol tvirtai žinantys, kur nori studijuoti, susikaupę laiko paskutinį kantrybės išbandymą, kiti dar koreguoja savo svajonių studijų sąrašą.

Nors jau kurį laiką kalbama, kad darbo rinkoje trūksta inžinierių, informacinių technologijų specialistų, tarp Lietuvos abiturientų ir toliau populiariausi lieka socialiniai mokslai. Iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos liko 9 dienos, tačiau tendencijos jau aiškėja – tikslieji mokslai nepritraukia pakankamai stojančiųjų.„Šiuo metu pagyvėjimas yra labai didelis, tai tendencijos gal dar turės pokyčių.

Birželio 30-osios rytą paskelbti lietuvių kalbos gimtosios ir valstybinės brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinio egzaminų centro specialistų teigimu, šiemet valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė27 288 abiturientai ir anksčiau mokyklas baigę asmenys, sėkmingai egzaminą įveikė 91,94 proc. Abiturientai, kurie lietuvių kalbos egzamino neišlaikė, jį galės perlaikyti liepos 8 dieną.

Neseniai pasibaigusių užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų rezultatai parodė, kad net pusę šalies aukščiausių įvertinimų (100 balų) surinko vilniečiai. Už anglų kalbos egzaminą Lietuvoje 100 balų įvertinimą gavo 222 abiturientai, tarp jų net 107 yra vilniečiai. Daugiausia – 40 „šimtukų“ atiteko Vilniaus licėjaus dvyliktokams.

Abiturientai bėga iš Lietuvos. Jie stoja į tolimojo ir artimojo užsienio universitetus, siekia karjeros aukštumų ir nebegrįžta į gimtą kraštą. Švietimo ir mokslo ministerija ramina: esą užsienyje studijuojančiųjų skaičius siekia viso labo 3,5 proc. besimokančiųjų Lietuvoje skaičiaus, todėl jaudintis nėra ko. Čia pat priduriama, kad Lietuvos vidurkis aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 2,6 proc., bet pirštu pabadoma į tokias šalis kaip Austrija, kurioje 4,1 proc.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šalies mokyklose pasibaigė ir abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Kaip ir buvo planuota, birželio 17 d. Nacionalinis egzaminų centras pradėjo skelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Jau paskelbti rusų ir anglų valstybinių brandos egzminų rezultatai. Šiemet anglų valstybinį brandos egzaminą laikė 20 947 kandidatai, o rusų kalbos – 2 996. Abu egzaminus sėkmingai išlaikė daugiau nei 99 proc. abiturientų.

Birželio 16-ąją šalies abiturientai laiko paskutinį pagrindinės brandos egzaminų sesijos egzaminą – šiemet tai chemijos egzaminas, kurį pasirinko daugiua nei trys tūkstančiai šalies abiturientų. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikė 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Šių metų brandos egzaminų sesijai artėjant prie pabaigos, šalies mokyklų abiturientai laiko jau paskutiniuosius egzaminus iš pagrindinės brandos egzaminų sesijos. Šiai pasibaigus prasidės pakartotinė sesija, kurios metu egzaminus laikys abiturientai, kuriems dėl kokių nors priežasčių nepavyko sėkmingai dalyvauti pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje. Birželio 14-ąją abiturientai laiko valstybinį istorijos egzaminą. Šį egzaminą pasirinko laikyti 21.4 tūkst. abiturientų.

Šalies abiturientų bandos egzaminų sesija jau į pabaigą – birželio 13-ąją laikomas valstybinis fizikos egzaminas. Šį egzaminą pasirinko daugiua nei pusketvirto tūkstančio abiturientų. Šiemt populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą, kuris vyks birželio 14 dieną, pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikys 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Studijų reforma baigta, tačiau vis dar gludinama, nežinant, kas išeis – deimantas ar antkapis. Nors nuo reformos praėjo jau pora metų, viešos apklausos skelbia, kad apie ją nieko negirdėjo beveik pusė žmonių. Nieko keisto, nes tendencijos tiek prieš, tiek po permainų nesikeičia – siekti mokslo aukštumų lemta daugiausia tiems, kurių piniginės neužsisega, o galvose – vakuumas.

Birželio 7 dieną šalies abiturientai laiko matematikos valstybinį egzaminą. Šiemet laikyti šį egzaminą pasirinko 20,7 tūkst. abiturientų. Egzamino rezultatai turėtų būti paskalbti iki liepos 12 dienos. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Šįryt daugiau kaip 48 tūkstančiai abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusiųjų laikė vienintelį privalomą – lietuvių kalbos – egzaminą. Tuo metu universitetai ir kolegijos jau laukia būsimųjų studentų – savo studijų programas siūlo beveik pusšimtis aukštųjų mokyklų. Abiturientams egzaminų sesija įsibėgėja, o nekantriausieji prašymus į aukštąsias mokyklas pildyti puolė tuoj po vidurnakčio, tik pradėjus veikti sistemai.

Birželio 1-ąją šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą. Tai vienintelis privalomas egzaminas. Tam,  kad gautų atestatą mokyklas baigiantys jaunuoliai privalo išlaikyti du egzaminus. Trečiadienio pavakare Nacionalinis egzaminų centras patvirtino, kad egzamino metu būta tvarkos pažeidimų, už kuriuos trys jaunuoliai pašalinti iš egzamino. Kaip rašo naujienų portalas „Delfi.lt“, incidentai egzamino metu įvyko Marijampolėje ir Klaipėdoje.

Birželio 1-ąją Lietuvos mokyklose laikytas lietuvių kalbos egzaminas. Tai vienintelis privalomas egzaminas visiems, mokyklą baigiantiems abiturientams. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti du egzaminus. Lietuvių kalbos egzaminą  laikė 48 tūkst.  abiturientų, o pats egzaminas sudarytas iš dviejų dalių ir truko keturias su puse valandos. Egzaminą laikantys abiturientai galėjo rintis rašyti teksto interpretaciąj ar samprotaująmąjį rašinį.

Paskutinis skambutis į klases sukvietė 40 tūkst. 544 abiturientus. Dauguma jų laikys tris (per 19 tūkst.) arba keturis brandos egzaminus (16 tūkst.). Su Paskutinio skambučio švente abiturientus sveikinantis ministras Gintaras Steponavičius linki abiturientams surasti savo kelią, kuriuo eidami galėtų realizuoti save ir būti naudingi savo šaliai. „Mokykloje nuskambėjęs paskutinis skambutis skelbia naują pradžią jūsų gyvenime.

Nuo šiandien Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos paskutinio skambučio švente atsisveikina su savo abiturientais. Šiemet mokyklas baigia 40 544 abiturientų. „Mokykloje nuskambėjęs paskutinis skambutis skelbia naują pradžią jūsų gyvenime, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Prieš akis – dar brandos egzaminai, tačiau ne paskutiniai Jūsų ateities – nuolatinio mokymosi – kelyje.

Šiandien šalies abiturientai laiko anglų kalbos egzaminą. Šiemet valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą pasirinko 21533 abiturientai. Šios užsienio kalbos egzaminas jį laikyti panorusių abiturientų skaičiumi gerokai lenkia rusų, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Abiturientams privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas, o tam, kad gautų brandos atestatą mokyklas baigiantys jaunuoliai turi išlaikyti du egzaminus.

Vienos Šiaulių gimnazijos abiturientai baigimo proga nusprendė gimnazijai padovanoti žaliuzes. Kitur abiturientai yra dovanoję suoliukų, tribūną, lentą ir kitokių praktiškų ir ne visai praktiškų daiktų. Tėvai, kuriems tenka pakratyti kišenes išleistuvių šventei, klausia, kam dar reikia brangių dovanų? Mokyklai dovanos žaliuzes Abiturientės motina „Šiaulių kraštui“ sakė, jog dovanojamos žaliuzės mokyklai kainuos gerokai per tūkstantį litų.

Dvylika metų gyvenę įprastu ritmu abiturientai, stovėdami ant egzaminų slenksčio, vis dažniau galvoja, kaip gyvens toliau? Ką veiks kitais metais tuo pačiu laiku? Kas, jei prastai išlaikyti egzaminai užkirs kelią tolesniam pasirinkimui? Pasak psichologų, egzaminų bijoma kaip ir kiekvienos veiklos, kuri bus vertinama kaip sėkminga ar nesėkminga.

Vokiečių kalbos egzaminu šeštadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Jį laikyti rinkosi 616 kandidatų. Mokyklose egzaminai šiemet vyksta anksčiau nei įprasta. Pasak Švietimo ir mokslo ministro, egzaminai paankstinti siekiant, kad sesija birželį būtų ne tokia intensyvi. Gintaras Steponavičius sako, kad anksčiau rengiami tie egzaminai, kuriuos laiko mažiau mokinių. „Nenorėjome turėti per daug intensyvaus, perkrauto egzaminų tvarkaraščio birželį.