Živilė Kairytė

Dalis lietuvių Rūtą Filejevą geriausiai pažįsta kaip „TV pagalbos“ gelbėtoją, kurią kone kasdien mato televizijos ekranuose. Tačiau yra daugybė tautiečių, kuriems ji – tarsi pagalbos angelas, su savo įkurto labdaros ir paramos fondo „Gėrio trupinėlis“ komanda kasdien kurianti šviesesnį rytojų tiems, kurių kelyje pasitaiko įvairių iššūkių – nuo maisto, svarbiausių baldų ar technikos trūkumo iki nelaimių, paliekančių žmones be nieko.

Socialiniuose tinkluose neseniai ėmė plisti jautrus šeimos prašymas – padėti Norvegijoje gyvenančiai 35-erių lietuvei Indrei Jekabsonei, dviejų mažamečių vaikų mamai, kuriai diagnozuotas išplitęs gimdos kaklelio vėžys, kad ji galėtų vykti į Indiją gydytis. Indrės sesuo Laura sako, kad jie tiki stebuklais, o dabar svarbus ne tik kiekvienas euras, bet ir visų maldos bei palaikymas.

Apie tapimą mama lydinčią euforiją kalbama daug, tačiau dažnai nutylima ne tokia graži motinystės pusė – pogimdyminė depresija ir pogimdyminė psichozė. Vilnietė Kinga apie šią juodomis spalvomis nudažytą patirtį kalba garsiai ir skatina mamas, susiduriančias su problemomis, nebijoti kreiptis pagalbos. Skaičiuojama, kad pogimdyminė depresija paveikia apie 10-15 proc.

19-metės kaunietės Gabrielės ir ją globojančios Renatos Pauparienės istorija ją išgirdusiems primena ne tikrą gyvenimą, o veikiau jautraus filmo scenarijų. Vos gimus Gabrielę ištiko klinikinė mirtis, o medikams sėkmingai atgaivinus iškart diagnozuotas cerebrinis paralyžius, kuris iki pat šiandien stabdo nuo svajonės pasiekimo. Jos svajonė, atrodytų, paprasta – atsistoti ir vėl išmokti vaikščioti, tačiau tam reikalinga pagalba, kurios Renata kreipiasi į visus.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – terminas, girdėtas visiems, tačiau gavus siuntimą atlikti šį tyrimą, prieš pirmąjį kartą ne vienas nerimauja, net bijo. Vis tik specialistai ramina, kad bijoti nėra ko – tai yra vienas saugiausių tyrimų šiuolaikinėje medicinoje.

Podagra – klastinga lėtinė liga, pasireiškianti sutrikus šlapimo rūgšties apykaitai organizme. Nors jos išsivystymą gali lemti įvairūs veiksniai, dažniausias kaltininkas yra ne kas kitas, o mūsų mityba.  Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Evelina Zykienė, podagra išsivysto, kai organizme padidėja šlapimo rūgšties kiekis.  To padarinys – sąnariuose susidarantys smailūs kristalai.

Pamažu atslenkant pavasariui, sodininkai ir daržininkai jau ruošias artėjančiam sezonui ir renkasi, kas šiemet derės jų daržuose ar šiltnamiuose. Vis dar nenusprendusiems, ką auginti ar ką naujo išbandyti, specialistė dalijasi populiariausiomis ir geriausiomis agurkų veislėmis.

37-erių vilnietė Oksana Kubilienė pasireiškus nepakeliamiems pilvo skausmams iš pradžių manė, kad paprasčiausiai apsinuodijo, tačiau skausmui pasiekus tokį lygį, kad ėmė pykinti, nuvykus į ligoninės priimamąjį paaiškėjo tikroji priežastis – kirmėlinės ataugos uždegimas (apendicitas). Dabar moteris įspėja visus patekus į tokias situacijas nedelsti, nes simptomų ignoravimas gali skaudžiai atsieiti.

Skydliaukės vėžio diagnozę išgirdusi 25-erių kaunietė Viktorija Gižaitė pajutusi pirmuosius simptomus nė neįtarė, koks ilgas kelias jos laukia ir iki pat šiandien nežino, kiek apsilankymų pas gydytojus dar numatyta ateityje. Bet ji žino viena – reikia džiaugtis kiekviena diena, o viena džiaugsmingiausių dienų išauš tada, kai išgirs, kad vėžys atsitraukė.

Ar tikite stebuklais? Jei šį klausimą užduotumėte Nyderlanduose gyvenančiai lietuvei Vilijai Stančiauskaitei, ji nedvejodama atsakytų, kad tiki. Vienas toks įvyko prieš jos akis 2017-aisiais, kai medikai nebeteikė vilčių, kad jos sūnus išgyvens ir siūlė jam „komfortišką mirtį“, tačiau lemtingą minutę įvyko didysis stebuklas ir sūnus atsimerkė.

Kai kaunietė Vesta Misiūnaitė eina gatve, ji jau pripratusi, kad ją nulydi aplinkinių žvilgsniai, tačiau labiausiai skaudina jiems iškart kylanti mintis, kad ji – neblaivi. Ji vis dar mokosi į tai nekreipti dėmesio, nes dėl to kalta liga, su kuria ji gyvena jau beveik 14 metų – išsėtinė sklerozė.

Nors už lango vis dar žiema, sodininkai ir daržininkai jau nekantrauja, kada galės pradėti sėją ir jau planuoja, ką sės ir sodins. Ko gero pati laukiamiausia yra pomidorų sėja, tad specialistė dalijasi, kokios yra geriausios jaučio širdies tipo pomidorų veislės. Apie selekcininkų sukurtas jaučio širdies tipo pomidorų veisles laidoje „Svajonių sodai“ tiesiai iš bandymų laukų pasakojo laidos konsultantė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė.

Užsukę pas 47-erių Norvegijoje gyvenančią lietuvę Jurgitą Abalikštienę į svečius ne vienas traukia pasigrožėti jos įspūdinga orchidėjų kolekcija. Moteris skaičiuoja, kad joje – virš 200 išskirtinių falenopsis orchidėjų. Kolekciją Jurgita pildo nedažnai, mat turi porą kriterijų, pagal kuriuos renkasi augalus.

Daugiau nei dešimtmetį Alzheimerio liga sergančiu vyru besirūpinanti pasvalietė Vida Stokienė atvira – liga aktyvų, daug kuo besidomėjusį jos sutuoktinį pakeitė neatpažįstamai. Ir iki šiandien vis pagalvoja, o kaip viskas atrodytų dabar, jei diagnozės paieškos nebūtų užtrukę taip ilgai... Alzheimerio liga – progresuojanti smegenų liga, dėl kurios smegenyse susikaupia baltymai, trukdantys smegenims tinkamai atlikti savo funkciją.

Vos gimus vilniečių sūnui Nojui, pasipylė daugybė diagnozių: abiejų kojų nejautrumas, klubų išnirimas, įgimta šlaivapėdystė ir ne vieną kartą šeimai teko išgirsti, kad Nojus niekada nevaikščios. Tačiau berniukas visiems įrodė, kad nėra nieko neįmanomo – po atliktos operacijos ir atkaklaus darbo su specialistais dėka šiandien jis jau žengia savarankiškai.

Duona – produktas, kasdien atsiduriantis ant mūsų stalo, tačiau retas susimąsto, kas įeina į jos sudėtį ir retai skaito etiketes, tačiau raugo duoną kepanti vilnietė Alesia Volodkienė pabrėžia – gerai duonai reikia tik keturių ingredientų. Raugo duona ėmė žaibiškai populiarėti dėl savo palankumo sveikatai, mat joje, lyginant su daugeliu prekybos centrų parduodama duona, nėra nereikalingo pridėtinio cukraus, įvairių dirbtinių priedų.

Sakoma, kad mūsų kūnas su mumis bendrauja ir pats pasako, jei mums kažko trūksta – profesorius Alvydas Unikauskas išdavė, kokius kūno siunčiamus signalus būtina pastebėti, nes jie gali signalizuoti apie svarbių vitaminų ir mineralų trūkumą. Laidoje „Kviečiame daktarą“ LSMU Vidaus ligų klinikos gydytojas, profesorius A. Unikauskas studijoje buvo ne vienas – jam kompaniją palaikė jo šunelis bei nuomonės formuotoja, verslininkė Simona Lipnė ir jos vyras Mindaugas Lipnius.

Autoimuninės ligos – psoriazinio artrito – diagnozę išgirdusios 35-erių kaunietės Agnės de Palacin sprendimas vienus žavi, kitus stebina: ji nusprendė, kad nenori visą likusį gyvenimą gerti vaistų, todėl griebėsi visiškai kitokių priemonių – su liga kovoja keisdama gyvenimo būdą. „Dabar einu keliu, kuriame viską bandau asmeniškai, nes nematau kito pasirinkimo. Mano pasirinkimas yra arba gerti vaistus visą gyvenimą ir tikėtis, kad jie man padės, arba bandyti kažką naujo.

Daugelis galvoja, kad juoda ir balta yra universalios spalvos, tinkančios visiems iki vieno, tačiau stilistė Nijolė Baranauskienė-Kryvosheia teigia, kad tai tik mitas ir lietuvaičių spalvinis tipas šioms spalvoms nėra pats tinkamiausias.

Anksčiau į šį pasaulį atkeliavusiam vilniečių Monikos ir Irmanto Verenių 2,5 metukų sūnaus Nojaus ilgą įvairių diagnozių sąrašą neseniai papildė cerebrinio paralyžiaus diagnozė. Tėvai nenuleidžia rankų ir tvirtai tiki – vieną dieną sūnus vaikščios, nesvarbu, su pagalbine priemone ar be jos, tačiau tam, kad galėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų, labai reikalinga finansinė pagalba.

Įprastai į masažo specialisto rankas daugelis atsiduoda tam, kad rankų ar kitų priemonių pagalba būtų atpalaiduoti užspausti raumenys, dingtų skausmai, tačiau iš masažo specialisto kabineto galite išeiti ne tik atsipalaidavę. Sparčiai populiarėja limfodrenažinis masažas, į aukštumas kopia nauja jo atlikimo technika, po kurios pokyčiai – akivaizdūs.

Insultas – pavojinga būklė, nuo kurio neapsaugotas nė vienas, o specialistai skambina pavojaus varpais, kad insulto pacientai vis jaunėja. Vilnietę vidaus ligų gydytoją Kamilę Čerškienę reta insulto forma visiškai netikėtai pakirto vos 30-ies, prabėgus kelioms savaitėms po gimdymo. K. Čerškienė įspėja – insultas gali ištikti kiekvieną ir nebūtinai jo priežastys gali būti padidėjęs kraujospūdis, diabetas, nutukimas ar visiškas nesirūpinimas savimi.

Daugiau nei pusę gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančias kaunietes seses Vaivą ir Sandrą, Čikagos gatvėmis riedančias „Porsche 911“ automobiliais, nulydi ne vieno žvilgsnis, tačiau kai ėmė dalintis savo gyvenimo Amerikoje kasdienybe, sulaukė ne vienos kandžios tautiečių replikos.

Šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojus 16-metis rietaviškis Tomas – aktyvus, energingas ir vietoje nenustygstantis paauglys, turintis svajonę sulaukęs pilnametystės tarnauti savo šaliai, o jei šis planas neišdegs – tapti karinio laivo virėju. Tačiau tam, kad svajonių siekti būtų lengviau, šeimai reikalinga pagalba įsigyti kokybišką kojos protezą, kuris atvers daug platesnes galimybes.

Nugriauti planuojamą namą Palangoje 30 metų su interjero kūrimu dirbantys Laisvis Janulis ir Beata Janulienė jį pakeitė neatpažįstamai – pilkas, pasenęs namas įgavo ne tik daugiau spalvų, bet ir gyvybės. Menininkas L. Janulis šypsodamasis sako, kad geriausias darbo įvertinimas buvo išgirsti žodžiai, kad su žemės paviršiumi sulyginti planuotas namas ir toliau stovės, nes prikėlus jį naujam gyvenimui planų jį griauti nebėra.

Laidotuvės – neišvengiamybė, su kuria tenka susidurti visiems gyvenime. Bėgant metams keičiasi atsisveikinimų ir palydėjimo amžinybėn tradicijos, o specialistas pastebi, kad į populiarumo viršūnę kopia ne tik kremavimas, bet ir kitos tendencijos.

„Išsipildymo akcijos“ herojus 10-metis Arijanas – su nekantrumu lauktas Daugailės ir Ričardo pirmasis vaikas. Visgi, nuo pat gimimo berniuko kelias buvo nelengvas. Vos tik jam gimus, šeimą pasiekė netikėta žinia – jam buvo diagnozuota 21 chromosomos trisomija, dėl kurios jo raida yra žymiai lėtesnė, o kasdienybėje berniukui kyla įvairių papildomų iššūkių. Kad įveikti šiuos iššūkius būtų lengviau, reikalinga neabejingų žmonių pagalba.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus vidaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Vis tik dėl netinkamų gyvenimo būdų pasirinkimų kepenys kenčia ir tam didelę įtaką turi mūsų mityba. „Eurovaistinės“ vaistininkės Tomos Gečienės teigimu, nesveika mityba ir žalingi įpročiai gali sukelti įvairias kepenų ligas, todėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, o kad kepenys būtų sveikos, naudinga racioną praturtinti tam tikrais produktais, o kai kurių vengti.

Socialiniuose tinkluose ėmė masiškai plisti skubus pagalbos prašymas – padėti 41-erių visaginietei Guzel Naydenovai, susirgusiai reta autoimuninio centrinės nervų sistemos sutrikimo forma, ir jos šeimai. Guzel ir jos vyro Deniso šeima visaginiečiams puikiai žinoma, šeimos bičiulė Ruzanna Katinienė šeimą vadina pavyzdine – jie yra aštuonių vaikų, iš kurių šeši – nepilnamečiai, tėvai.

Šiandien 67-erių vilnietis Alfonsas Brazas šypteldamas sako, kad formaliai gydymas ir reabilitacija jau baigti, kas reiškia, kad jam diagnozuotas storosios žarnos vėžys atsitraukė ir taip jau antrąkart gyvenime. Storosios žarnos vėžys yra trečioji pagal dažnumą onkologinė liga – visame pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas žmonių, Lietuvoje kasmet registruojama net 1,7 tūkst. šios ligos atvejų.

Artėjant Vėlinėms, lietuviai masiškai plūsta lankyti mirusių artimųjų ir kitų brangių žmonių kapų. Daugelis tampa vis sąmoningesni ir lankydami kapus deda gyvas gėles ir uždega po vieną ar dvi žvakeles, deda žvakides su keičiamais įdėklais, kad šios tarnautų ilgiau, tačiau vieną dalyką daugelis vis dar pamiršta – kad ir kapinėse susidarančias atliekas būtina rūšiuoti.

Be kojytės gimusi „Išsipildymo akcijos“ herojė Veronika – jau pirmokė ir į mokyklą ji žygiuoja tvirtai abiem kojomis. Su kojos protezu mergaitė išbūna visą dieną, nuo pat ryto iki vakaro, nors kažkada mintys, kad ji vieną dieną vaikščios, atrodė kaip tolima svajonė. Kai Lietuvos žmonės išgirdo mažosios Veronikos istoriją, jai buvo tik penkeri, bet laikas nenumaldomai bėga – neseniai ji atšventė aštuntąjį gimtadienį.

Artėjant Vėlinėms, prekybos centrų lentynas nugula daugybė dirbtinių gėlių puokščių ir įvairiausių kapų žvakių. Vis tik svarbu nepamiršti, kad visa tai vėliau sumetama į konteinerius, dažnai nė neišrūšiuojant atliekų, ir yra daugybę metų.

Atėjus rudeniui ir pradėjus vėsti orams, vis dažniau norisi valgyti riebesnį, aštresnį maistą, kuris suteikia komforto. Specialistai pastebi, kad pasikeitus mitybai, vis daugiau žmonių skundžiasi įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais – keli produktai yra tiesus kelias į juos. Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas teigė, kad šaltasis sezonas – ne tik peršalimo ligų, bet ir virškinimo sutrikimų laikas.

Vos 17-likos vieną rytą surakinę skausmai, neleidę nė išlipti iš lovos, 36-erių vilnietei Indrei tapo dar lygiai tiek pat metų užtrukusia besikartojančių nepakeliamo skausmo priepuolių priežasčių paieškų kelione ir tik visai neseniai moteris išgirdo tikslią ir aiškią Bechterevo ligos diagnozę. Tą rytą, kai ją, tuomet 17-metę, surakino siaubingi skausmai, ji prisimena iki pat šiandien.

Skaičiuojama, kad vienas žmogus Lietuvoje per dieną išgeria vidutiniškai išgeria maždaug pusantro puodelio kavos. Tačiau ar žinote, kiek puodelių kavos galima išgerti per dieną? Ir ar kavą su pienu ar cukrumi gerti nesveika? Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atsakė į šį amžiną klausimą ir atsakymas ne vieną nustebins. A. Unikauskas pažymi, kad kavos poveikį organizmui kiekvienas pajaučia skirtingai – vienus ji energizuoja, kitus migdo ar kitaip veikia.

Artėjant Vėlinėms, floristai pamažu ima pastebėti augantį susidomėjimą gėlėmis ir kompozicijomis, skirtomis papuošti kapus ir pagerbti mirusiųjų atminimą. Vieni renkasi klasiką, kiti ieško kažko naujo ir dar nematyto, o traukiantys į Jurbarko apylinkėse ar pakeliui esančias kapines dažnai užsuka pas floristę Rūtą Butkienę – ne vienas pravažiuojantis pro šalį sustoja būtent pas ją.

Vilniaus katalikiškos Senosios Rasų kapinės – svarbiausias ir istoriškai seniausias iki šių laikų išlikęs nekropolis visoje Lietuvoje. 1801 m. įkurtose kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos ir Lenkijos kultūrai svarbūs asmenys, tačiau šią amžino atilsio vietą gaubia ir mistiškų istorijų šydas.

Tūkstančio lietuvių širdis suvirpinęs „Išsipildymo akcijos“ herojus Tautvydas kone pusantrų metų buvo priklausomas nuo didėlės tėkmės oro srauto ir deguonies mišinio aparato, jam kvėpuoti padėjo nedidelė mėlyna šlangutė, tačiau šiandien sutikę mažąjį Tautvydą gatvėje ne vienas negali patikėti, kad tai – tas pats berniukas, kurio istoriją sekė ir domėjosi.

Ruduo jau įpusėjo, didžioji dalis užauginto derliaus jau nuimta, tačiau darbai sode ir darže nesibaigia – metas ne tik pasirūpinti nukritusiais lapais, bet ir paruošti augalus žiemai ir net kai ką dar pasodinti. Apie tai, ką dar reikėtų nuveikti sode ir darže, ką atlikti šiltnamyje nuėmus paskutinį derlių ir iki kada pjauti žolę „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.

Kai prieš maždaug dešimtmetį šakiškis Tadas Bybartas sugalvojo imtis šlepečių gamybos verslo, aplinkiniai tik kreivai nužvelgdavo ir kartodavo, kad tai – nesąmonė. Tadas šypteli, kad retai klauso kitų nuomonės, ir ne veltui – jo siūtas šlepetes nešioja net garsiausi Lietuvos žmonės. 37-erių T. Bybartas, kilęs iš Šakių rajono, skaičiuoja, kad jo įkurtai „Šlepetijai“ jau kone dešimtmetis – per tiek metų ir visas subtilybes išmoko, ir platų pirkėjų ratą subūrė.

Paskutinį spalio savaitgalį, naktį iš šeštadienio (spalio 26 d.) į sekmadienį (spalio 27 d.) vėl pereisime prie žiemos laiko – laikrodžius suksime valanda atgal. Nors laiko persukimas Lietuvoje – jau įprastas reiškinys, tačiau tai gali sukelti nepatogumų prisitaikant prie naujo ritmo.

Nors kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, kai kuriems tai nė motais, mat net tokiose vietose įsisuka ilgapirščiai, kurie gvelbia kone viską, ką gali pakelti. Kapaviečių įrengimo tendencijos keičiasi, pokyčių matyti ir kapų puošybos įpročiuose, tačiau viena nesikeičia – kapinių neaplenkia nei gamtos stichijos, nei vagys.

10 metų guvus ir sveikas, retai sirgęs Jonas vieną dieną pasikeitė neatpažįstamai – 2020-ųjų rugpjūčio 17 d. staiga ir netikėtai ištikęs stiprus epilepsijos priepuolis apvertė visos šeimos gyvenimus aukštyn kojomis. Šiandien Jonui jau 14-lika, tačiau jis nė iš tolo neprimena senojo savęs, to, su kuriuo šeimos nariai galėdavo pasikalbėti, kartu juoktis ar verkti.

Įtariama, kad pirmadienio rytą Vilniuje iš Neries ištrauktas dvi savaites intensyviai ieškoto 15-mečio Mato kūnas. Šis įvykis sukrėtė visą Lietuvą – mįslingai dingus jaunuoliui, paauglių tėvai susirūpino, kaip užtikrinti savo vaikų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų. Psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, ši istorija gali tapti pretekstu kalbėtis su vaikais ne tik apie jų saugumą, bet ir kurti ryšį, kad paaugliai, kad ir kas nutiktų, nebijotų apie tai kalbėti su tėvais.

Matymas lyg per rūką ne visada reiškia vien tik tai, kad mūsų akys pavargo – dėl to gali būti kalta katarakta, dažniausiai nusitaikanti į 60 metų ir vyresnius asmenis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kas lemia kataraktos išsivystymą, kokias simptomais ji pasireiškia bei kada reikalinga operacija. Katarakta – lęšiuko (akies dalies, atsakingos už vaizdo fokusavimą), drumstėjimas, prasidedantis su amžiumi.

Kai į gatves savo „senute“ pramintu BMW išrieda panevėžiečiai Reda ir Valentas Karaliūnai, juos stebi kone visi – vos užmetus akį matyti, kad jie – aistringi krepšinio komandos „7bet-Lietkabelis“ fanai. Bordinės spalvos automobilį puošia daugybė užrašų, tačiau pačiame dėmesio centre – ne kas kita, o mylimos komandos himnu tapę žodžiai „Visi už Lietkabelį“. Jei ir nesutiksite jų automobilio gatvėje, aišku viena – visada pamatysite prie arenos, kai vyksta „Lietkabelio“ rungtynės.

Vilnietės sesės 10-metė Gabrielė ir 7-metė Deimantė Pareščiūtės savo talentais pakeri ne vieną – būdamos pirmūnės mokykloje jos spėja lankyti krūvą būrelių, dainuoti renginiuose ir konkursuose, įgarsinti filmus, prieš fotoaparatus demonstruoti drabužius ir filmuotis reklamose.

Artėjant Helovinui, siaubo gerbėjai nepabūgsta akis į akį susidurti su adrenalino antplūdį garantuojančiais nuotykiais, o išėję iš senoje mokykloje Kėdainių rajone įkurto siaubo labirinto vienbalsiai sutaria – nieko panašaus nėra matę ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jau antrus metus iš eilės Kėdainių rajone, Pagiriuose siaubo mėgėjus traukia odą šiurpti priverčianti vieta, į kurią žengti, ko gero, pasiryžta tik patys drąsiausi.