Živilė Kairytė

Ruduo – ne tik derliaus nuėmimo, bet ir kitų sodo darbų metas. Dabar pats laikas pradėti rūpintis, kad vaismedžiai ir visas sodas būtų tinkamai paruoštas artėjančiai žiemai. Kokius darbus rudenį reikia atlikti sode ir ar verta šiuo metų laiku genėti medžius, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodų“ įkūrėjas Robertas Audėjus.

Mažo šviesos spindulėlio Elzytės istorija palietė tūkstančius širdžių ir nors jos širdelė ramiai, tėčio glėbyje nustojo plakti prieš kiek daugiau nei pusę metų, šviesa, kurią ji atnešė į šį pasaulį, sklinda toliau. Stebuklas – į vieną vienintelį žodį telpa Elzės gyvenimo istorija. Mažiausioji Silvijos Kopūstienės dukrai vos gimus diagnozuotas Edvardso sindromas, kuris, medikų teigimu, nesuderinamas su gyvybe. Bet Elzės gyvenimas buvo stebuklas, trukęs aštuonerius su puse metų.

Sklandus, ramus nėštumas ir gimdymas – toks buvo 35-erių kaunietės Miglės planas. Tokį planą dėliojo ir nėštumo metu ją prižiūrėjusi gydytoja, tačiau nepastebėta nėštumo patologija į pavojaus zoną pastatė ir Miglę, ir vaisių. Ji sako visą gyvenimą liksianti dėkinga medikams, kurių profesionalumo ir savalaikių sprendimų dėka šiandien savo gimdymo istoriją gali vadinti sėkminga.

51-erių vilniečio Martyno Šorio dienos bėga hospise – per penkerius metus diagnozuota nepagydoma progresuojanti neurodegeneracinė liga šoninė amiotrofinė sklerozė atėmė daug ką. Tačiau ne ką mažiau liga ir suteikė – pozityvumo, gebėjimo neprarasti vilties ir viduje rusenančio noro padėti kitiems iš Martyno galėtų pasimokyti dažnas.

Visi esame girdėję, kad keisti profesiją niekada nevėlu, 34-erių vilnietė Ieva Rupšienė. – gyvas to pavyzdys. Aštuonerius metus paskyrusi teisės studijoms ir darbui kriminalistikoje bei advokatūroje, ji ėmė ir visus nustebino – nusprendusi nebetęsti teisės doktorantūros studijų pasuko į visiškai priešingą pusę – įstojo studijuoti dietetiką.

Sakoma, likimas žmogui duoda išbandymų tiek, kiek jis gali pakelti, ir sunkiausius duoda tik patiems stipriausiems. 46-erių klaipėdietei Deimantei Uznytei savo kailiu teko patirti ir ką išgyvena vėžiu sergančių vaikų tėvai, ir ką reiškia su liga kovoti pačiai. Įveikusi visus iššūkius moteris kiekvieną dieną pasitinka su plačia šypsena – nors gyvenimas ir pasikeitė, jis tęsiasi. Kai Deimantės dukrai buvo šešeri, jai diagnozuotas kraujo vėžys.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skambant frazėms, kad cukrus – nuodas mūsų organizmui, daugelis tiesia ranką prie produktų su dirbtiniais saldikliais. Daugelis jų visai neturi kalorijų, todėl atrodo kaip patrauklus ir sveikesnis pasirinkimas, tačiau maisto technologė įspėja – jie nėra tokie nekalti, kaip gali pasirodyti. Praėjusių metų gegužės mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujas gaires, kuriose patariama nevartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių arba NSS (angl.

Prekybos centrų lentynos nukrautos įvairiausiais varškės sūreliais – glaistytais, be glajaus, su šokoladu, vanile, želė gabaliukais ar kitais priedais. Be viso to, sūreliai tapę ir populiariu pusryčių maistu, tačiau licencijuota dietistė pabrėžia – varškės sūrelis neturėtų pakeisti rytinės košės ar kitų maistingų pusryčių patiekalų. Licencijuotos dietistės, maisto technologės, sveikataipalankus.

Mažeikiškė Danguolė Kazlovienė gyveno, rodos, įprastą gyvenimą, kai vieną dieną sveikata subyrėjo – nustojo funkcionuoti jos inkstai ir prasidėjo sunkiausias gyvenimo etapas. Tačiau 50-ąjį jubiliejų atšventusi moteris prieš daugiau nei septynerius metus sulaukė didžiausios dovanos – inksto transplantacijos. Per septynerius su puse metų, kol laukė inksto, ji sulaukė septynių skambučių. Pirmieji šeši baigėsi taip pat – donoro organas netiko, tad teko laukti toliau.

Aukštakulniai daugeliui asocijuojasi su moteriškumu, elegancija, tačiau tuo pačiu ir su nepatogumu ir nuspaustomis pėdomis. Vis tik, pirmosios aukštakulnių platformos Lietuvoje „Aš Irgi Galiu“ įkūrėja, aukštakulnių trenerė Rūta Stirbytė įsitikinusi – aukštakulnius komfortabiliai gali avėti kiekviena, tereikia žinoti kelis svarbius dalykus.

Sultys prieš kurį laiką laikytos itin naudingu gėrimu, tačiau specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad jos nėra tokios nekaltos, veikiau priešingai – mitybos racione jų galėtų ir visai nelikti. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas ir sveikataipalankus.lt įkūrėja, licencijuota dietistė ir maisto technologė Raminta Bogušienė vieningai sutaria – gerdami sultis gauname kalną cukraus.

Palaidojus artimąjį, mums lieka prisiminimai apie jį, kartu patirti nuotykiai, įsiminusios šilčiausios akimirkos, tačiau bėgant metams atsiminimai tampa vis neryškesni, o likusios nuotraukos sudūla. Vis tik, yra ir daugeliui dar neįprastų, tačiau ilgaamžių būdų įamžinti išėjusiojo atminimą – prie kapo pritvirtinti medalioną su QR kodu.

Vėžys – antra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje po širdies ir kraujagyslių ligų. Nors sakoma, kad vėžys nesirenka nei lyties, nei amžiaus ir nuo šių ligų neapsaugotas nė vienas, dalies onkologinių ligų riziką galima sumažinti atidžiau prižiūrint mitybą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, verta atsisakyti ar bent riboti kelių maisto produktų vartojimą, norint sumažinti vėžio riziką.

Mindaugo Grudzinsko vardas girdėtas daugeliui – ne kartą viešai aptarinėti jo santykiai ir skyrybos, tačiau mažai kas žino apie tai, ką jis išgyvena dabar: susidūręs su priklausomybe alkoholiui vyras išdrįso kreiptis pagalbos ir šiuo metu gydosi klinikoje Vokietijoje.

Artimo žmogaus laidotuvės – vienas sunkiausių įvykių gyvenime, tai laikas, skirtas susikaupti, prisiminti ir atsisveikinti, todėl iš kitų atsisveikinti atvykusių žmonių tikimasi to paties, nes ir laidotuvėse galioja tam tikros etiketo taisyklės, o netinkamas veiksmas ar žodis gali dar labiau apsunkinti ir taip sunkų laikotarpį gedinčiajam.

Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis, radęs laisvą minutę, paskaito knygą, su draugais kaitinasi pirtyje, bet labiausiai širdis dainuoja ne kur kitur, o sluoksnis po sluoksnio pilant šakočio tešlą ir stebint, kaip gimsta pačių įvairiausių skonių tikras, autentiškas, lietuviškas šakotis. Šis hobis – šakočių kepimas – yra nepigus malonumas, reikalaujantis laiko, mat procesas užtrunka net iki šešių valandų, bet būtent šią veiklą jis vadina tikra meditacija.

Prieš maždaug ketverius metus, dabar tvarkymosi konsultantė, Urtė Urbonavičienė atrado, kad tvarkymasis yra puiki terapijos forma. Dėliodama daiktus į vietas, ji atrado, kad tuo pat metu nurimsta siautėjantys jausmais bei neramios mintys. Ilgainiui, domėdamasi tvarkymosi fenomenu, ji baigė keletą mokymų ir ėmė kurti tvarkymosi paslaugą, norėdama pasidalinti patirtimi ir geruoju tvarkingos aplinkos poveikiu su kitais.

Kone pačioje Panevėžio ir Kėdainių rajonų sankirtoje, Žibartonių 2 kaime įsikūrusios Dalios Atkočiūnienės kieme – tikra hortenzijų karalystė, kurios net akys neaprėpia. Čia jų auga net keli šimtai ir kasmet džiugina neįtikėtino dydžio žiedais. Dalia prisimena pirmąkart hortenzijas pamačiusi vasarą Lenkijoje, vaizdas taip užbūrė, kad negalėjo atitraukti akių – tokio grožio dar nebuvo mačiusi. Išvystas vaizdas paliko tokį įspūdį, kad nesusilaikė ir rudenį nusipirko 15 sodinukų.

Šiemet gamta Lietuvos grybautojus apdovanoja įspūdingu derliumi – grybautojai grybus iš miškų tempia pilnomis pintinėmis, tačiau renkantiems ir vartojantiems grybus svarbu nepamiršti, kad jų galime ne tik paskanauti, bet ir jais apsinuodyti.

Palaiminga paskutinioji medaus mėnesio savaitė Nidoje virto tragedija – leidžiantis nuo kalno, 33-ejų dviratininkė trenkėsi į stulpą, po mažiau nei paros konstatuota smegenų mirtis. Žuvusiosios Gerdos vyras Arūnas Razmys atviras – į žodžius neįmanoma sutalpinti to, ką dabar tenka išgyventi.

Lietuviai kone pamišę dėl grybų, į pintines nugula gausybė miško gėrybių – ir patys populiariausi, ir ne tiek daug dėmesio sulaukiantys grybai, tačiau ne visi žino, kad Lietuvos miškuose auga ne tik valgomieji, bet ir funkciniai (medicininiai) grybai.

Lietuviai vos pasirodžius pirmiesiems grybams ima plūsti į miškus, o šie šiemet vilioja ypatingai geru derliumi. Į pintines nugula patys įvairiausi grybai, tačiau patys populiariausi išlieka baravykai, raudonikiai ir voveraitės. Ką žinoti einant į mišką grybauti, kaip ruošti laimikius, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi ir ar galima užsiauginti grybų savo kieme, naujienų portalui tv3.lt pasakojo grybų entuziastė Giedrė Svaldenytė-Pinot.

Kuršių nerija – viena magiškiausių Lietuvos vietų, į kurią tautiečiai traukia ne tik pailsėti ir pasigrožėti jos gamta, bet ir atšvęsti gražiausias gyvenimo progas – vestuves, krikštynas ar kitas šeimos šventes, paminėti vestuvių metines.

Vasara daugeliui neatsiejama nuo saulės vonių, svajojant įgauti tobulą bronzinį įdegį, tačiau kartais šie malonumai baigiasi nemaloniai – ant odos pasirodo baltos dėmelės. Tai gali lemti daugybė skirtingų veiksnių, tačiau vaistininkė pataria jas išvydus nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais.

2006 metų vasarą Vilniuje, netoli parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įvykusią tragišką nelaimę kasdien byloja pamerkta gėlių puokštė ir uždegta žvakelė, tačiau Dianai Voronei tai – priminimas apie tragedija virtusį pasivažinėjimą, kurio metu žuvo trys jauni žmonės, kiti patyrė sunkius sužeidimus. Po šio įvykio prabėgo jau kone du dešimtmečiai, tačiau prisiminimai iš lemtingosios dienos vis dar gyvi.

Burnos ir burnaryklės vėžys – viena iš pavojingiausių burnos ertmės ligų, kurią gali išduoti paprasčiausia negyjanti opelė ar kitokia žaizdelė burnoje. Laiku neaptikus darinio ar negydant onkologinės ligos, burnos vėžys gali baigtis net mirtimi, todėl gydytojas ragina nepamiršti profilaktiškai apsilankyti pas odontologą ar burnos higienistą.

Dažniausiai nukirptos ilgos kasos iškeliauja ne kur kitur, kaip į šiukšlių dėžę, tačiau retas susimąsto, kad gali tapti plaukų donorais. Apie tokį gražų poelgį sužinojusi tauragiškė Viktorija Verpečinskienė pati aukojo savo plaukus, ėmėsi iniciatyvos skleisti žinią apie plaukų donorystę ir ragina neišmesti nukirptų plaukų. Viktorija kukliai sako nedaranti jokio žygdarbio, tik padedanti nukreipti norinčius tapti plaukų donorais teisinga linkme, o visą darbą atlieka patys žmonės.

Krūties vėžys – dažniausiai moterims diagnozuojama onkologinė liga Lietuvoje. 50 metų ir vyresnės moterys raginamos dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti, tačiau 29-erių vilnietės Agnės Kavaliauskaitės istorija – gyvas įrodymas, kad tikrintis būtina ir jauname amžiuje. Jaunai, aktyviai, sveiką gyvenimo būdą vedančiai Agnei visai neseniai lyg perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo antros stadijos agresyvaus krūties vėžio diagnozė.

Prieš septynerius metus po gimdymo pasireiškusius žarnyno veiklos sutrikimus vilnietė Violeta Daujotienė iš pradžių nurašė hemorojui, su mintimi, kad viskas susitvarkys, tik, kaip vėliau paaiškėjo, ji serga autoimunine liga – opiniu kolitu, dėl kurio tenka aukoti dalį įprasto gyvenimo. 42-ejų Violeta pasakoja, kad pirmieji simptomai pasireiškė 2016-ųjų rugpjūtį.

Prieš 19 metų su šeima seną sudegusią sodybą įsigijusi 51-erių Lina Urbaitienė nė neplanavo, kad čia susikurs tikrą rojaus kampelį žemėje – norėjo tik vietos, kur vasarą galėtų pabėgti su mažais vaikais. Dabar seniau taip svajotos paprasčiausios žalios vejos sode vis mažiau – ją užleidžia čia karaliaujančioms rožėms ir kitiems akį traukiantiems augalams.

Vilnietę Dianą Šadurskienę nuo vaikystės vieni vadino nerangia, nes vis kur užkliūdavo ir nugriūdavo, kiti greitai pasireiškiantį nuovargį nurašydavo dideliam svoriui, tačiau tikrąją to priežastį ji išsiaiškino tik prieš daugiau nei trejus metus – jai diagnozuota spinalinė raumenų atrofija (SRA). Šiandien Diana save vadina laimės kūdikiu – kai tik pradėjo tirtis, greitai gavo diagnozę, neilgai reikėjo laukti ir gydymo, kurį būtent tais metais pradėjo kompensuoti valstybė, nes pirkti juos iš sav...

Kuršėnuose įsikūrusiai Virginijai Norvaišienei gyvenimas nepašykštėjo iššūkių – jaunesniajam sūnui diagnozuotos sunkios įgimtos širdies ydos, dėl kurių dar visai mažytis jis išgyveno operaciją ir gyvena su širdies stimuliatoriumi, sunki liga pasiglemžė jos tėvelį, galiausiai jai diagnozuota onkologinė liga. Tačiau Virginija kiekvieną dieną pasitinka su šypsena ir žingsnis po žingsnio siekia vieno – kad jauniausiasis sūnus Aivaras būtų kuo savarankiškesnis.

Vos pagalvojus apie Japoniją, prieš akis iškyla dangų nutvieskiantys saulėlydžiai ir vėjyje šokantys sakurų žiedai, iki smulkmenų apgalvoti sodai ir parkeliai. Kažkam Japonija – nepasiekiama svajonių šalis, tačiau nebūtina keliauti tūkstančius kilometrų, norint pajusti šios šalies dvasią – ja alsuoja netoli Lietuvos pajūrio, Kretingos rajone, įkurtas Japoniškas sodas.

Kelmės rajone, Užvenčio miestelyje įsikūrusios Silvos Vaškevičienės sodas alsuoja ramybe – it jūra vėjyje banguojantys augalai taip ir kviečia užeiti, prisėsti ir pamiršti visus dienos sunkumus. Prieš septynerius metus pradėtas kurti sodas kasmet vis pilnėja, o moteris kalbėdama apie jį nenustoja šypsotis – tai hobis, kuriam negaili laiko, o ir darbu to nevadina – tai vienas malonumas.

Vilnietę Irina Poležajevą, ko gero, būtų drąsiai galima tituluoti konservavimo karaliene – tikriausiai nerastumėte nieko, ko ji negalėtų užvakuoti. Vis tik, kone labiausiai lietuvių pamėgti yra rauginti arba marinuoti agurkai – Irina išdavė paslaptis, kaip išgauti patį geriausią rezultatą. 68-erių Irina šypsosi, kad jos socialinių tinklų puslapis vakavimas.

Daugelis, išgėrę kavą, likusius tirščius paprasčiausiai išmeta, nė nepagalvodami, kad iš jų gali gimti nuostabaus grožio namų interjero detalės, papuošalai ar net... ekologiškos urnos ar baldai! Vilniečių menininkių mamos ir dukros duetas gali nustebinti bet kuo, nes nėra beveik nieko, ko nepavyktų pagaminti iš kavos tirščių. 24-erių vilnietė Gabija Medeinė Kukevičiūtė kartu su mama dizainere Rūta Kukevičiene – kavos tirščių keramikos pradininkės Lietuvoje.

Trys Vilniuje gyvenantys draugai Indrė Balakauskaitė (36), Rimas Bušauskas (31) ir Vilius Vasiliauskas (27) metė sau iššūkį – renovuoti seną sodybą, kaip patys vadina – trobą. Su dideliu užsidegimu jie užsibrėžė viską padaryti savo pačių rankomis, be niekieno kito pagalbos ir šiandien jau džiaugiasi įspūdingu rezultatu. Idėjos iniciatore tapo Indrė, kurios aistra – užsiimti „pasidaryk pats“ projektais ir dekoravimo darbais.

40 metų patirtį sukaupusios Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Violetos Žebrauskienės kraitelyje šiemet – 10 parengtų šimtukininkų, visai kaip ir praėjusiais metais. Mokytoja šypsosi, kad kiekvienas aukštas mokinio įvertinimas nudžiugina, abiturientai su didžiausiomis šypsenomis veiduose išrėkia: „Mokytoja, šimtukas!“, pasipila padėkos. Tik, kaip ji pastebi, džiaugsmas yra trumpalaikis ir tik nedideliame rate – mokytojos, mokinių ir jų tėvelių.

Su televizijos žiūrovais kuriam laikui atsisveikinusi TV3 žinių vedėja Donata Vaiciekiūtienė atvertė naują gyvenimo lapą – prieš mažiau nei mėnesį ji tapo mama. Prie pasikeitusio gyvenimo ritmo ir ji, ir jos vyras garso režisierius Mantas Vaiciekiūtis dar pratinasi, tačiau jų širdys pripildytos begaline šiluma ir meile. Devynis mėnesius trukęs džiugus laukimas gražią liepos dieną apgaubė didžiuliu laimės ir meilės pripildytu burbulu – D. ir M. Vaiciekiūčiams gimė sūnus Adas.

Kone prieš metus vilnietė Oksana Šleževičiūtė gyveno žinodama galimą savo mirties dieną – tada buvo neaišku, ar po sudėtingos operacijos ji atsibus. Po operacijos ji atsigavo, o per pastaruosius metus atlaikė dar dvi operacijas – iš viso jau 13. Puikia sveikata ji negali pasidžiaugti, tačiau gali džiaugtis gyvenimu ir naujai atsivėrusia galimybe – pabaigusi podiplomines studijas ji tapo emocinės gerovės konsultante ir dabar padeda kitiems.

Rytą, kai atsikėlė nutirpusia puse kūno, vilnietis Žilvinas Mišeikis prisimena lyg vakar – įsibaiminęs, kad ištiko insultas, jis skubiai nuvyko pas gydytojus, tik, kaip vėliau paaiškėjo, nutirpimą sukėlė ne insultas, o išsėtinė sklerozė. Jau aštuonerius metus su šia diagnoze gyvenantis Žilvinas atviras – teko pereiti ir fiziškai, ir emociškai varginančius etapus, bet rankų jis nenuleido ir daro viską, kad galėtų padėti kitiems, išgirdusiems išsėtinės sklerozės diagnozę.

18 metų – tiek laiko truko vilnietės Marijos Sakaitienės prastos savijautos ir per kūną migruojančių skausmų priežasties paieškos. Per tiek metų ji aplankė kone visus įmanomus skirtingų sričių specialistus, tačiau visada sulaukdavo to paties atsakymo: „Esate sveika“. Eilę metų į skirtingų gydytojų duris besibeldusi 35-erių Marija tik visai neseniai išsiaiškino, kas lėmė prastą savijautą.

64-erių klaipėdiečio Ričardo Dolgalio susižavėjimas orchidėjomis išaugo į didžiulę kolekciją, o žiedais apsipylusios gėlės vilioja ne tik gražiausiomis spalvomis, bet ir įvairiausiais aromatais. Vyras šypteli, kad pirmosios orchidėjos pas jį atkeliavo jau itin seniai, prieš daugiau nei 40 metų, kai daug kas apie jas net nebuvo girdėjęs. Už tai jis dėkingas Klaipėdos Jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjui Sauliui Karaliui – pas jį ir pamatė pirmąsias užburiančias gėles.

Vos gimus sūnui, 41-erių širvintiškė Jurgita Tiškovienė iš gydytojų išgirdo žodžius, kurie visą gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – prognozės, kad po gimdymo traumos sūnus gali likti neįgalus, pasitvirtino. Jos sūnui Lukui jau 21-eri, tačiau kasdien jo būklė vis blogėja, o vienintelis šeimos noras – sūnų sustiprinti, tačiau tam reikalingos nepigios priemonės.

Prieš dvejus metus renginių vedėją Edviną Vadoklį ištiko siaubinga nelaimė – jaunas vyras iškrito iš ketvirto aukšto. Kai jau atrodė, kad visa, kas sunkiausia, liko praeityje ir gyvenimas vėl stojasi į savo vėžes, likimas sudavė dar vieną stiprų kirtį – likus be gyvenamosios vietos, teko apsigyventi automobilyje.

Vilnietės Veronikos Šuminaitės sode karaliauja rožės, tačiau ne ką mažiau akį traukia ir hortenzijos, ypač didžialapės, nusidažančios įvairiausiomis džiuginančiomis spalvomis. Moteris šypsosi, kad eidami pro šalį žmonės net paprašo užeiti ir pasivaikščioti po jos sodą it po parką.

56-erių kretingiškę Rasą Dooling gatvėje nulydi ne vieno žvilgsnis – jaunatviškumu alsuojančios, šypsena pasipuošusios ir ryškiai bei stilingai apsirengusios moters nepastebėti kone neįmanoma. O žinią, kad atrodyti taip, kaip norisi, nepaisant nei amžiaus, nei kūno sudėjimo, ji skleidžia ir socialiniuose tinkluose. „fifty.plus.and.

Praėjusių metų rugsėjo 18-ąją kauniečio Vaido Kudirkos gyvenimas kardinaliai pasikeitė – 31-erių vyrą netikėtai pakirto hemoraginis insultas, į smegenis išsiliejo kraujas. Dabar jis įspėja visus energinių gėrimų mėgėjus – kaip paaiškėjo pokalbių su medikais metu, tai galėjo būti viena iš insulto priežasčių.

Artimo, brangaus žmogaus netektį lydintį gedulą kiekvienas išgyvena skirtingai, tačiau šią patirtį visuomet lydi stiprūs jausmai, kuriuos ne visada lengva išgyventi. Todėl psichologė Karolina Tarnauskienė pasidalijo patarimais, kaip palengvinti netekties skausmą. Psichologė pažymi, kad gedulas – sielvarto dėl įvykusios mirties ar mirčių išraiškos forma, tačiau netekties išgyvenimai patiriami ne tik mirties akivaizdoje – tai lydi ir skyrybų, kitų reikšmingų gyvenimo praradimų atveju.