Vytautas Urbonas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip ir kiekvienais metais pateikia geriausiai besivystančių savivaldybių reitingą. Tarp šešių didžiųjų miestų keturis metus pirmą vietą užėmusi Klaipėda, šiais metais nusileido sostinei ir užėmė antrąją vietą.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Nesvarbu esi didelė ar maža valstybė – užsienio investicijos yra labai svarbus ekonomikos elementas. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 12,9 mlrd. eurų ir, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,1 procento. „Investuok Lietuvoje“ vyresnioji analitikė Lijana Lubytė tikina, kad apie 2015 metų investicijas dar sunku kalbėti, nes TUI srautas yra nuolat besikeičiantis ir sunkiai nuspėjamas.

Kruvinuoju penktadieniu vadinamas teroro išpuolis Paryžiuje pasiglemžė mažiausiai 129 žmonės, o dar 352 buvo sužeisti. Paaiškėjus, kad tarp išpuolį įvykdžiusių teroristų buvo du prie kelias savaites į Prancūziją atvykę pabėgėliai, Latvija ir Lenkija atsisakė priimti papildomas migrantų kvotas. tv3.lt domėjosi, kaip keisis Europos sąjungos ir Lietuvos politika pabėgėlių klausimu.

Spalį pasitvirtino specialistų perspėjimai, jog šildymo sezonui nepasiruošus iš anksto, gali tekti mokėti brangiau. Tie šilumos gamintojai, kurie nusprendė biokurą įsigyti trumpalaikiais sandoriais, spalį biokurą pirko ženkliai didesne kaina. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis tikina, kad tuose miestuose, kuriuose biokuras yra perkamas šiuo metu ir už kurį yra mokama ženkliai daugiau, šildymo kainos taip pat bus didesnės.

Drastiškai mažėjantis mokinių skaičius, dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema ir valdžios neveiksnumas gali padaryti milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Pasak Lietuvos pramonininkų prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje tuoj neliks nei dirbančių, nei vartojančių. R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.

Atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad padengus būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, laisvų pinigų lieka 65 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, prieš du metus tokių lėšų teigė turintys 57 procentai.

Nuo kitų metų sausio 1 d. bus sujungiamos bendrovės „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“, o jų vietoje įkuriama nauja įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO). Skaičiuojama, kad dėl įmonių sujungimo, metinis sutaupymo efektas bus 3,6 mln. eurų. „Energijos skirstymo operatorius“ taps viena didžiausių Lietuvos įmonių, jos turtas sieks apie 1 mlrd. eurų. Tačiau šis susijungimas turi ir liūdnąją pusią – dalis darbuotojų neteks darbo.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Savaitgalį visą pasaulį sukrėtė dar viena lėktuvo katastrofa nusinešusi 224 žmonių gyvybes. Aviacijos ekspertai iškelia keletą priežasčių dėl ko laineris „Airbus A321“ galėjo subyrėti ore, tačiau kaip vieną iš pagrindinių įvardina lėktuvo techninę būklę. Dar viena galimo fiuzelažo pažeidimo versija ekspertai įvardija „stresinį lūžį“. Paaiškėjo, kad 2001-ais, kai lėktuvas dar nepriklausė „Kogalymavia“, leidžiantis Kaire jis uodega atsitrenkė į oro uosto leidimosi taką.

Ne paslaptis, kad minimali mėnesinę alga per pastaruosius metus didėjo jau kelis kartus ir panašus, kad ateinančiais metais tendencijos išliks. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad iš minimalios mėnesinės algos pragyventi beveik neįmanoma.

Prekybos tinkas „IKI“ traukiasi iš mažų kainų prekybos tinklų rinkos ir „Cento“ parduotuves dar iki kitų metų pakeis į „IKI“ prekės ženklą. Kaip teigia, tinklo atstovai šį žingsnį žengė norėdami sumažinti kaštus ir padidinti prekių asortimentą, nes žmonėms svarbiau yra kokybė. „Cento parduotuves mes jau pradėjome keisti į „IKI“ šiais metais ir tai darome iš tikrųjų su tikslu pasiūlyti klientams platesnį kokybiškų ir šviežių produktų asortimentą.

Visame pasaulyje, įskaitant mūsų kaimynes Latviją ir Estiją, perkant internetu įprasta atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tą patvirtinta atsiskaitymų kortelėmis interneto parduotuvėse statistika užsienio šalyse, pirkėjų poreikį atsiskaityti kortelėmis byloja ir bankų išduotų mokėjimo kortelių skaičiai.

Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai šią savaitę pateikus išvadas, kad perdirbta mėsa yra viena iš žarnyno vėžio atsiradimo priežasčių, vieni teigia daugiau nebevalgysią mėsos, o kiti tikina, kad geriau jau mirti sočiam anksčiau, nei alkanam vėliau. Tyrimai rodo, kad rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja 18 proc.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme prasidėjo teisminis procesas, kuriame „Vilniaus prekybos“ grupės atstovai prašo įpareigoti smulkųjį akcininką Mindaugą Marcinkevičių pripažinti, kad tam tikri jo žiniasklaidoje paskelbti teiginiai apie mokesčių vengimo schemas yra netiesa. „Vilniaus prekybai“ atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė tikina, kad jie kreipėsi į teismą dėl tokių teiginių, kurie esą neatitinka tikrovės ir daro žalą įmonei.

Lietuvoje nerimsta įvairiausi gandai apie Vokietijos mažmeninės prekybos maisto produktais lyderės „Lidl“ atidarymą Lietuvoje. Prekybos tinklas išlaiko paslaptį ir neatskleidžia, kada lietuviai galės įžengti į šias parduotuves, tačiau ne paslaptis, kad toks laukimas kompanijai brangiai kainuoja. tv3.lt duomenimis, prekybos tinklas „Lidl“ bus atidarytas tik apie 2016 metų vidurį, o šiuo metu įmonė siunčia darbuotojus pusės metų mokymams į užsienyje esančias tinklo parduotuves.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

Seimui diskutuojant apie ateinančių metų valstybės biudžetą jau dabar matoma, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus, ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą. Vienas iš būtų sumažinti biudžeto išlaidas yra mažinti valstybinį aparatą. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, Lietuvai reikėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) teigimu, smulkiųjų vartojimo kreditų rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Ir netrukus teks keisti smulkiųjų kreditų sąvoką, nes mažesni nei 290 eurų kreditai bus duodami retai. Jų teigimu, per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šiais metais nekilnojamo turto (NT) rinka gyvena aukso amžiuje ir, pasak ekspertų, lyginant su praėjusiais metais, NT rinka augo 9 procentais. Tačiau aukso amžius eina į pabaigą ir jau trečią ketvirtį matome, kad būsto kainos krito dešimtadaliu. Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičius šių metų pirmojo pusmečio pardavimų augimas buvo laikinas ir antroje metų pusėje jau matome mažėjimą. „Tas rekordinis kiekis yra jau pasiektas ir jį sunku išlaikyti.

Dalis Lietuvių yra įsitikinę, kad kasdieninių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga, ir netiki kad kainos gali mažėti. Tikrąją tiesą gali atskleisti statistikos departamento vartotojų kainų indekso duomenys, kurie yra stebimi jau metus. Vartotojų kainų indeksui stebėti yra atrinktos 907 populiariausios Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos.

Trečiadienį Lietuvos žiniasklaida mirgėjo nuo antraščių apie dar vienos kelionių organizatorės veiklos sustabdymą. Tačiau jau šiandien aišku, kad Valstybinis turizmo departamentas kelionių agentūrai „Travelonline Baltics“ laikinai sustabdė licenciją dėl 200 eurų draudimo įmokos. Pasak kelionių agentūros vadovo Tado Rimkaus, situacija jau yra išspręsta, o skandalas kilo dėl žmogiškos klaidos ir geresnių įmonės rezultatų nei tikėtasi.

Energetikos ministerija siekia patvirtinti projektą, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. į dyzelį maišyti 5 procentus biologinės kilmės priedų, kitaip vadinamų riebalų rūgščių metilesterio (RRME). Ministerija siekia, kad šie priedai būtų maišomi ne tik vasarai, bet ir į žiemai skirtą dyzeliną.

Atšalus orams miestų savivaldybės skelbia šildymo sezono pradžią. Jau nuo rytdienos sostinėje šildymas bus įjungtas vaikų lopšeliuose, darželiuose, poliklinikose ir ligoninėse, o nuo spalio 9 d. – visose Vilniaus mokyklose. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo pirmadienio – spalio 12 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius ir komercinius objektus.

Centrinio šilumos tiekimo įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Nors biokuro kainos šiais metais žemesnės, vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, iš visų 28 „Baltpool“ biržoje registruotų centrinio šildymo tiejėjų įmonių tik 9 yra sudariusios sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras patenkintų nuo 50 iki 100 proc.

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.

SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė ir pasaulines ekonomikos tendencijas. Pasak G. Nausėdos, reikia pripažinti, kad matosi aiški skirtis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir likusios pasaulio, nes be JAV niekas negali pasigirti tokia labai patenkinama makroekonomine situacija. „Tartum patvirtindami amerikiečiai suštampavo labai neblogą BVP pokytį antrąjį šių metų ketvirtį, kuris buvo 3,9 proc.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst.

Praūžus vasarai ir atvėsus orams kurortų verslininkai skaičiuoja šios vasaros perlus, o statistikos departamentas pateikia duomenis, kaip šalies gyventojai atostogavo. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį šalies gyventojų kelionių skaičius šalyje ir užsienyje padidėjo. 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu, vietinio turizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 4,3 proc., vienadienių keliautojų – 0,7 proc.

Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...

Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.

Šiandien Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė galutinius rašytinius atsakymus į UAB „Geležinio vilko projektas“ teisininkų ieškinį prieš prasidedant reguliariems teismo posėdžiams.

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Būsto kainų augimas jau nestebina žmonių, tačiau pastarąjį pusmetį yra matomas didesnis pirkėjų aktyvumas dėl to, jog nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi skolinimosi reikalavimai. Lietuvos statistiko departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 procentais. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 3,9 proc., iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 5,4 proc., daugiabučiuose namuose – 3,5 proc.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.