Vytautas Urbonas

Lietuvos bankininkai siūlo įteisinti naują indėlių rūšį – taupomuosius indelius. Šiuos indelius pasirinkę žmonės investuotų pinigus ilgesniam laikui, o atsiimti anksčiau laiko galėtų tik itin išskirtiniais atvejais. Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas, žmonės indelius galėtų atsiimti tik dėl labai rimtų priežasčių, tokių kaip mirtis ar ligos. Tačiau už tai bankai klientams pasiūlytų didesnes palūkanas.

Mobiliojo ryšio operatorius jau kuris laikas neramina šiuo metu vienas karščiausių rinkos klausimų – AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentras) planai įsilieti į telekomunikacijų rinką su LTE technologija, kurią naudoja ir mobiliojo ryšio tiekėjai.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

Dar pavasarį tiek pajūrio, tiek kitų šalies kurortų viešbučiai ir maitinimo įstaigos pradėjo skųstis dėl mažų turistų kiekių, o įpusėjus vasarai vadino ją prasčiausia. Tačiau statistikos departamento duomenimis,  apgyvendinimo įmonių pardavimo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 50,1 mln. eurų, arba 11,8 proc. daugiau, nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

Šiandien parduotuvių alkoholio skyriuose ketinantys apsilankyti piliečiai išvys užrašą: „Šiandien alkoholis neparduodamas“. Ir tai yra dėl to, jog jau devintus metus iš eilės Lietuvoje galioja draudimas rugsėjo 1-ąją prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Nors lietuviai jau įprato šią mokslo šventę minėti blaiviai, atsiranda ir tokių, kurie alkoholiu pasirūpina iš anksto.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Pagal 100 tūkstančių gyventojų tenkantį nužudymų skaičių Lietuva ne tik nuolat pirmauja Europos Sąjungoje, bet ir kelis kartus viršija bendrijos šalių vidutinį nužudymų lygį. Atsižvelgiant į šias tendencijas, Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius įregistravo Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padidinti minimalią bausmę už nužudymą. Politikas nori vietoje minimalios 8 metų bausmės ją padidinti nuo 11 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Į Lietuvą po sulaikymo Kipre trečiadienį atskrido Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, kurį, nevyriausybinių organizacijų teigimu, Maskva persekioja dėl politinių motyvų. A. Nekrasovas praėjusį mėnesį Kipre buvo sulaikytas Rusijos prašymu, ir netrukus pasiprašė politinio prieglobsčio.

Lietuvos gyventojams skundžiantis dėl brangstančių prekių ir paslaugų, o verslininkams ginantis, kad kainos nekyla ir yra tokios pačios kaip anksčiau – Lietuvos statistikos departamentas pateikia kainų stebėjimo analizę. Iš stebimo šimtuko 51-os prekės ir paslaugos kainos šoktelėjo į viršų ir tik 36-ių sumažėjo. Likusių 13 prekių ir paslaugų kainos išliko stabilios. Daugiausiai brangusios prekės ir paslaugos galerijoje: 2015 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.

 Dažnas lietuvis įsitikinęs, kad geriau jau mokėti palūkanas bankui už būsto paskolą nei nuomostis butą iš kitų žmonių. Tačiau neretai žmonės prieš imdami paskolas užduoda sau ir banko darbuotojams ne tuos klausimus, kuriuos derėtų. Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra.

Lietuvoje nuo 2016 m. bus galima statyti tik A klasės reikalavimus atitinkančius energetiškai efektyvius pastatus. Kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus, dalį energijos tokie namai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad Lietuva kaip Europos sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, tuo pačiu dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo.

Karšti orai džiugina atostogaujančius, tačiau dirbantieji itin karštomis dienomis kenčia nuo alinančios kaitros tiek lauke, tiek ir biuruose. tv3.lt domėjosi, kokias darbo sąlygas vasaros metu turi užtikrinti darbdavys ir kokia temperatūra turi būti darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pasakoja, kad vasarą daugiausiai sulaukia nusiskundimų dėl blogų darbo sąlygų susijusių su karščiu.

Iš kartos į kartą perduodamos žolelių paslaptys padeda ir gelbėja įvairiose gyvenimo situacijose. Tad žolininkė Danutė Kunčienė atskleidė receptus ir patarimus, kurie jums padės itin karštą vasaros dieną. D. Kunčienė pirmiausia primena, kad jeigu mes patys savęs nesaugosime ir neprižiūrėsime, tai nepadės ir ta žolelė, tačiau jeigu mylėsime save, tai žolelių pagalba yra didelė. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad galva neperkaistų naudoju varnalėšos lapą.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Dar nesenai diskusijos virė dėl Žaliojo tilto skulptūrų, kurios šiandien jau stovi nebe ant tilto, o saugojimo aikštelėje. tv3.lt redakcija nusprendė pasidomėti, kokią istoriją turi šis tiltas ir nuo kada jis pramintas žaliuoju. Žaliasis tiltas turi ilgą istoriją, tačiau šiuo pavadinimu jis žinomas tik nuo 1952 metų. Pirmasis tiltas anot istorikų abu Neries krantus jungė dar XIV amžiuje. 1386-ųjų metų pavasarį potvynis sugriovė medinį tiltą, tačiau nėra aišku ar jis buvo atstatytas.

Vilniečiai ketvirtadieni išgirdo gerą naujieną, kad nuo rugpjūčio 14 d. sostinės savivaldybės sprendimu po ilgos pertraukos naktinis viešasis transportas grįžta į miesto gatves. Naktimis viešasis transportas važinės penkiais maršrutais, kurie veda per sostinės centrą. Autobusai važiuos nuo 23.30 val. iki 3.00 val. 45–50 minučių intervalu. Naktiniuose maršrutuose galios tik iš vairuotojo pirktas bilietas, o keleiviai į transporto priemones galės įlipti tik pro priekines duris.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

Daugėjant tėvų abejojančių dėl skiepų naudos ir atsisakant jiems skiepyti savo vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti prieštaraujančius tėvus.

Praėjusį ketvirtadienį naujienų ir pramogų portalo tv3.lt skaitytojas pranešė apie ekologinę nelaimę Kazlų Rudoje tarp Antanavo ir Pilviškių. Anot pašnekovo, Šešupės ruožas yra virtęs putų baseinu. Į ją neva iš netoli esančios įmonės ištekėjo 2 tonos teršalų. Šiandien aplinkos ministerija preliminariai įvardino Šešupės upės užteršimo padarytą žalą, kuri viršija 90 tūkst. eurų.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis paviešino slaptą elektroniniu paštu susirašinėjimą dėl skandalingos oro linijų bendrovės „Air Lituanica“. Susirašinėjame dalyvauja Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas ir „Air Lituanica“ finansų direktorius Justinas Miškinis.

Šiandien yra minima viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d. „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis yra reikšmingiausias Lietuvos viduramžių istorijoje ir neabejotinai šis mūšis primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Iš istorinių metraščių atgimsta šio mūšio vadas Vytautas Didysis, kuris buvo puikus strategas lėmęs pergalę.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

Lietuvos žmonėms ir saugumo institucijoms nerimą kelia dar prieš dvylika metų priimtas susitarimas dėl Maskvos namų Vilniuje ir Vilniaus namų Maskvoje. Pastaraisiais metais pasikeitus geopolitinei situacijai vis daugiau abejonių kelia šių namų tikrasis veiklos tikslas. Manoma, kad Maskvos namai Vilniuje, gali tapti Rusijos specialiųjų tarnybų priedanga. Seimo narys Audronius Ažubalis teigia, kad yra dvi priežastys, dėl kurių reikėtų nutraukti šį projektą.

Mėgstantys pažeidinėti taisykles gali lengviau atsipūsti, nes nuo liepos 1 dienos visų miestų savivaldybės pradėjo naudotis nauju, valstybiniu administracinės teisės pažeidimų registru, kuris neveikia taip greitai, kaip turėtų. Dėl šios priežasties pažeidėjai gali sulaukti senaties ir išvengti atsakomybės. Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Paluckas pasakojo, kad įsigaliojus naujai tvarkai atsirado protokolų surašymo problema.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

Atšilus orams dauguma patraukė prie vandens telkinių, tad Visuomenės sveikatos biuras pateikia, ką reikėtų daryti, jeigu vandenyje sutraukė mėšlungis arba patekote į kitą pavojingą situaciją. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio - ten srovė yra silpnesnė.

Vasara – vandens pramogų metas, tačiau ne visiems šios pramogos baigiasi laimingai. Mūsų saugumu vandenyje besirūpinantis Žaliųjų ežerų gelbėtojas Rolandas Kilius pasakoja, kad daugiausiai nelaimingų nutikimų atsitinka pervertinus savo galimybes arba pavartojus alkoholinių gėrimų. „Na kol kas šią vasarą dar ramu, kadangi oras buvo blogas ir žmonių nedaug. Tačiau per šiuos karčius laukiame įvairių nutikimų.

Atėjus karščiams Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Dovilė Jakubavičiūtė pataria, kaip apsisaugoti nuo saulės ir negauti karščio smūgio, o taip pat ko vengti ir ką derėtų daryti palengvinant karštą dieną. Pirmas ir svarbiausiais dalykas yra vengti tiesioginės saulės spindulių pačiu intensyviausiu metu - tai yra nuo 10 iki 16 valandos. Ir jeigu jau tuo metu būnate laukia, geriau tą laiką praleisti mirguliuojančiame pavėsyje.

Seimo nariai Bronius Bradauskas, Vytautas Gapšys ir Remigijus Žemaitaitis pateikė naujas vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti kreditus teikiančių įmonių pasipelnymą iš vartotojų.

Vyrauja nuomonė, kad politikai gyvena ištaiginguose namuose, važinėja naujutėlaičiais automobiliais ir gyvena prabangoje. Siūlome pažiūrėti, kiek turto turi didmiesčių merai ir ar jie iš tikrųjų gyvena ištaiginguose namuose. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė atnaujintas metines valstybės pareigūnų ir politikų turo deklaracijas. Pagal šiuos duomenis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius 2014 metais turėjo nekilnojamo turto už 319 tūkst.

Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos lyderiai sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad nors ir šilumos bei dujų kaina yra ženkliai sumažėjusi, tačiau PVM lengvatos panaikinimas šildymui kainą padidintų 10-12 procentų.

Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai skundžiasi mažais atlyginimais, kurie jau beveik dešimtmetį nesikeičia. Advokatai piktinasi, kad jų atlyginimas yra toks pats kaip ir mažiausios kvalifikacijos kirpėjos. „Valstybė sako, štai mes suteikiama jums teisinę paslaugą, ji yra nemokama, tačiau advokatas gauna mažiau negu elementari kirpėja. Realiai advokatui mokama mažiau nei žemiausios grandines kirpėjai.

Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas Apeliaciniame teisme ketvirtadienį pasiūlė nuteisti Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Šiandien advokatams pradėjos sakyti baigiamąsias kalbas V. Uspaskich paprašė jį leisti išvykti į Rusiją.   Darbo partijos įkūrėjas tikina, kad bėgti ir slapstytis nesiruošia, o bylos galutinis sprendimas bus priimtas tik rugsėjo mėnesį. „Aš kaip tik pasiprašiau.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką. Pasak laikraščio „The New York Times“, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų Sąjungos dalyje.

Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti. Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų.

Daug kalbama apie policijos pareigūnų mažus atlyginimus ir sunkų jų darbą bei riziką. tv3.lt domisi, kiek uždirba policininkai ir kaip sprendžiama algų problema. 2015 m. policijos biudžetas siekia beveik 199,2 mln. eurų, bet tai 41,7 mln. eurų arba 17,3 proc. mažesnis nei 2008 metais.

Praėjusios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės valdžia prieš baigiant darbus 2015 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ 198-is nekilnojamo turto objektus. Šiuos pastatus, butus, sklypus, kurių dalis yra centrinėje miesto dalyje, įmonė pardavinėjo už itin žemas kainas. UAB „Start Vilnius“ internetinėje svetainėje šiuo metu yra pateikti 78 nekilnojamo turto objektai, kurie yra parduodami viešojo konkurso būdu.

Daug diskusijų kelianti avialinijų bendrovė „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną pareiškė stabdanti veiklą. Apie šios įmonės finansinę padėtį informacijos nėra daug, tačiau šios įmonės viena iš pagrindinių akcininkių UAB „Start Vilnius“ valdo didelį Vilniaus savivaldybės perleistą turtą. Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavo teritorija, kurio vidutinė rinkos vertė 466 tūkst. 741 euras. Medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechas (217 tūkst. 794 eurų vertė), medienos džiovykla (76 tūkst.

Savaitgalį Jungtinės Karalystės policija paviešino informaciją, kad ieško 57 metų lietuvio Vytauto Jokubausko, įtariamo moters nužudymu. O jau sekmadienį šis asmuo buvo sulaikytas. Tačiau ši istorija turi iš kitą pusę – į tv3.lt kreipėsi šio įtariamojo bendravardis ir bendrapavardis Vytautas Jokubauskas, teigdamas, kad žiniasklaidoje jis buvo apšmeižtas ir vietoj įtariamo žudiko nuotraukos buvo pateikiama jo fotografija.

Avialinijų bendrovei „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną sustabdžius veiklą po truputėlį į viešumą kyla jos paini finansinė schema. Aiškėja, kad įmonė buvo dotuojama ne tik iš Vilniaus savivaldybės, tačiau ir iš jai priklausančių įmonių, tokių kaip: AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Grinda“ ir pagrindinės „Air Lituanica“ akcininkės „Start Vilnius“. Vilniaus šilumos tinklų paskolos ir laidavimai tv3.lt gautais duomenimis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo verčiami UAB „Air Lituanica“ suteikti ke...

Vilniuje automobilių parkavimas prie daugiabučių įsisenėjusi problema, kurios nepavyksta išspręsti jau ne vienai Vilniaus savivaldybės valdžiai. tv3.lt domisi, kaip ši problema sprendžiama ir kaip ją gali išspręsti patys miesto gyventojai. Naujasis miesto meras Remigijus Šimašius išskiria kelis pagrindinius strateginius parkavimo elementus, kuriuos ketinama išspręsti. Pirmasis – automobilių parkavimas šalia tų vietų, kuriose dirba arba į kurias atvažiuojama iš namų.

Šiandien Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Moksleivių ir studentų sąjungų prezidentai teigiamai vertina naująją švietimo ministrę ir tikina, kad su ja jau teko bendrauti ir dirbti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. „Iš tiesų teko nemažai bendrauti švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose Seime, kuriuose ji pirmininkaudavo.

Pirmadienį vyko privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį šiais metais laikė per 21 tūkst. abiturientų. Paaiškėjo, kad kiekvienais metais daug kritikos sulaukiantis Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas šiemet kelia gerokai mažiau neigiamų emocijų. Kalbinti lenkų mokyklos abiturientai teigė, kad egzaminas nebuvo sunkus ir pasimokius, jį buvo galima išlaikyti. „Manau buvo nelabai sunkus.

Gegužės 22 d. skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ dėl susidariusios sunkios finansinės padėties pareiškė stabdanti veiklą. Buvo motyvuojama, kad Vilniaus savivaldybė, kaip pagrindinė bendrovės akcininkė, atsisakė toliau investuoti į įmonės plėtrą. Avialinijų „Air Lituanica“ žlugimas kelia daug klausimų ir diskusijų: ar Lietuvai reikalingas nacionalinis vežėjas, ar šis projektas toliau galėjo tęstis, ir kodėl „Air Lituanica“ žlugo.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ paskelbė, kad nuo šiandien, gegužės 22 d. vidurdienio, nebevykdys skrydžių. Tokį sprendimą neva priėmė bendrovės vadovai, motyvuodami finansiniai sunkumais. Oro bendrovės idėjos iniciatorius, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šį sprendimą įvardina, kaip politinį žingsnį. - Ar galėjo veikti toliau „Air Lituanica“, ar tai buvo paskubėtas sprendimas? - Šiandien yra mėnuo, kai Remigijus Šimašius vadovauja Vilniaus miestui.

Į orlaivio „An–2“ tragediją patekusio piloto dukra Brigita Mačiulytė piktinasi institucijų abejingumu ir kalbėdama apie tėtį graudindamasi pasakoja, koks jis geras ir ką jam reiškia skraidymas. Dabar jau žinoma, kad šeštadienį 16 val. nutrūko ryšys su lėktuvu ir tik 18 val. atėjo pirmasis pagalbos signalas, kad kažko reikia imtis. O 22 val. buvo išsiųstas pats lėčiausias karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, kurio maksimalus greitis yra 10,3 mazgų.

Ketvirtadienio vakarą lietuvių atstovai Vaidas Baumila ir Monika Linkytė pasirodys „Eurovizijos“ antrajame pusfinalyje. Kaip ir kiekvienais metais šis renginys susilaukia didelio žiūrovų dėmesio. Vieni projektą stebi namuose, prie televizijos ekranų, kiti keliauja į barus, kur palaiko šalies atstovus su gausia draugų kompanija.

Dažnas iš mūsų esame praradę piniginę arba bent jau pažįstame žmonių, kuriems tai yra atsitikę. Dažnai su pinigine prarandame joje buvusius asmens tapatybės dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, banko korteles ir kitus daiktus. Į tokią nepavydėtiną situaciją pakliuvusiems pirmiausia reikėtų kreiptis į banką ir užblokuoti korteles arba apriboti priėmimą prie sąskaitoje esančių pinigų.