Atsižvelgiant į šias tendencijas, Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius įregistravo Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padidinti minimalią bausmę už nužudymą. Politikas nori vietoje minimalios 8 metų bausmės ją padidinti nuo 11 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pasak V. Matulevičiaus, žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, gyvybės čia galima netekti net ir už gautą pensiją ar ne laiku pasakytą žodį – jau nekalbant apie nužudymus, kurie nėra pagrįsti jokiais motyvais. Šimtai žmonių gyvena su nepakeliama artimųjų praradimo našta, o tie, kuriuos nelaimė dar aplenkia, nuolat nerimauja dėl savo bei artimųjų saugumo.
„Mane labai glumina minimali sankcija už kvalifikuotą nužudymą. Čia yra patys baisiausi nužudymai, ten įeina ir vaiko nužudymas, ir nėščios moters, ir dviejų asmenų. Trumpai tariant, visas pats didžiausias siaubas. Tačiau dabar atsivertus baudžiamąjį kodeksą pamatysi, kad už šitą visą kvalifikuotą nužudymą yra apatinė minimali bausmė 8 metai. Toliau yra numatyta ir 20 m., ir iki gyvos galvos“, - teigė Seimo narys.
Pašnekovas pastebi, kad jeigu asmeniui skiriama bausmė už nužudymą neviršija 10 metų, tai jis atlikęs pusę termino gali pretenduoti į lygtinį paleidimą.
„Dabar šia teise visi ir naudojasi, tad vadinasi, kad atbuvę pusę bausmės išeina į laisvę ir dalis jų žudo toliau. Visos jų aukos kapuose, o jie sau gyvena ir džiaugiasi gyvenimu“, - piktinosi V. Matulevičius.
Seimo narys neteigė, kad reikėtų grąžinti mirties bausmę, tačiau mano, kad aštuoneri metai – nėra bausmė už tokius baisius nužudymus. Tačiau, jeigu bausmė yra daugiau negu dešimt metų, tai toks žudikas turi atlikti bent du trečdalius bausmės.
„Mano tikslas – pristabdyti tuos nuolatinius nužudymus. Gal šios pataisos išsklaidys tokį gajų mitą, kad galima nužudyti žmogų ir išeiti į laisvę vos po kelerių metų“, - pasakojo pašnekovas.
Baudžiamosios teisės ekspertai: tai situacijos nepakeis
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios teisės ekspertas Skirmantas Bikelis įžvelgia du pakeitimo tikslus: mažinti nužudymų skaičių ir neleisti nuteistiesiems už nužudymą išeiti į laisvę kiek anksčiau prieš bausmės termino suėjimą. Tačiau jis mano, kad keliamos priežastys ir tikslai nėra teisingi.
„Nužudymų Lietuvoje nuolat mažėja, nuo 1994-96 metų jų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Kodėl manoma, kad dabartinė sankcija nėra tinkama? Be to, siūloma keisti ne maksimalią, o minimalią sankcijos ribą. Taigi pakeitimų autorius nenuoseklus, aiškinamajame rašte aiškindamas, kad siekiama griežčiau kontroliuoti žiauriausius nusikaltimus, o iš tiesų taikomasi ne į žiauriausius, o į ribinius nusikaltimus, kurie balansuoja tarp kvalifikuoto ir paprasto nužudymo. Žiauriausiems ir toliau būtų taikoma arčiau maksimalios ribos esančios bausmės (iki 20 metų ar iki gyvos galvos), jų pakeitimu nesiūloma keisti“, - aiškino teisės ekspertas.
S. Bikelis pabrėžė, kad Lietuvoje yra gajus stereotipas, jog visuomenei saugiau, kai kalinys išbūna visą laiką įkalinimo įstaigoje, o tuomet išeina į laisvę be jokios priežiūros ir pagalbos, neturėdamas gyvenimo laisvėje įgūdžių. Ir mano, kad tai yra priešingai.
„Visų pirma, ilgalaikė įkalinimo bausmė labai degraduojančiai veikia kalinį, jis praranda gyvenimo laisvėje įpročius. Kai kalinys išleidžiamas anksčiau laiko, jis patiria mažiau socialinės atskirties, jam taikoma priežiūra, jis ima mokytis vėl atsakingai gyventi visuomenėje, po truputį įgyja gyvenimo laisvėje įgūdžių. Jeigu jis nesistengia, daro naujus pažeidimus ar net nusikaltimus – jis grąžinamas į įkalinimo įstaigą“, - įrodinėjo pašnekovas.
Pasak S. Bikelio, jei laikytumėmės minėto stereotipo, kad kalinys turi išbūti visą laiką įkalinimo įstaigoje, jis į laisvę išeitų kur kas labiau socialiai degradavęs, nei tas, kuris buvo išleistas anksčiau ir gyveno laisvėje prižiūrimas probacijos tarnybų.
„Taigi įstatymo pakeitimo rezultatas būtų – daugiau socialiai visiškai degradavusių ir neprižiūrimų piliečių visuomenėje. Kažin, ar tai prisidėtų prie visuomenės saugumo stiprinimo“, - teigė baudžiamosios teisės ekspertas.
